Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [II-657-624-2010].doc
Bylos nr.: II-657-624/2010
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr

                               Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-657-624/2010

                      (Proceso Nr. 4-61-3-00336-2010-9)

     Procesinio sprendimo kategorija 45.10.

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2010 m. gegužės 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant D. B. , dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Arūnui Aleknai, nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijų atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio 2010-03-02 nutarimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio (toliau – ir Šalčininkų RPK) vyriausiasis patrulis 2010-02-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. dėl to, kad jis, 2010-01-19, 15.10 val., Eišiškės – Pirčiupiai 4 km, vairuodamas automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aplenkė kitą transporto priemonę, pradėjo staigiai stabdyti, kuo privertė kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, t. y. sudarė pavojingą situaciją. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 140.4 punktų reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 str. 1 d. (b. l. 3, 7).

Šalčininkų RPK viršininkas 2010-03-02 nutarimu Nr. F 160752 D. B. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 1242 str. 1 d., atsižvelgdamas į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.), paskyrė 450 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 4, 8).

D. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo nutarimą panaikinti. Nurodo, kad 2010-01-19 Eišiškių – Pirčiupių kelio 4 km, vairuodamas automobilį, aplenkė autobusą, tačiau aplenkdamas autobusą, jis KET reikalavimų nepažeidė, atidžiai bei tvarkingai atlikęs šį manevrą ir pavažiavęs į priekį nuo aplenkto autobuso per saugų atstumą, įjungė avarines šviesas ir tik po to sustojo. Tačiau sustodamas, transporto priemonę stabdė ne taip staigiai, kad tai galima būtų vertinti kaip pavojingos situacijos sudarymą. Jam sustojus, buvo priverstas sustoti ir paskui jį važiavęs aplenkto autobuso vairuotojas, tačiau pažymėjo, kad jis tokiu būdu atlikdamas manevrą nei privertė autobuso vairuotoją staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį, nei imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nei kėlė grėsmę eismo saugumui ar sudarė pavojingą situaciją. Autobuse, kurį jis aplenkė, buvo daug žmonių, visos sėdimos vietos buvo užimtos, nemaža dalis keleivių stovėjo. Todėl, jei jis iš tikrųjų būtų privertęs autobuso vairuotoją taip staigiai stabdyti, t. y. būtų sudaręs pavojingą situaciją ir vairuotojas staigiai stabdytų – tarp autobuso keleivių tikrai būtų nukentėjusiųjų, tačiau autobusas buvo sustabdytas saugiai. Taip pat pažymėjo, kad į policiją dėl neva pavojingos situacijos sudarymo kreipėsi dvi keleivės, kurios jį pažinojo ir tokiu būdu siekė jam atkeršyti, nes tarp jų ir D. B. anksčiau buvo kilęs konfliktas. Keleivės po savo skundu įkalbėjo pasirašyti ir vairuotoją, nors jis iš pradžių jokių pretenzijų jam nereiškė. Pareigūnai šio įvykio nematė ir jo nefiksavo, o administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik po mėnesio, o administracinė nuobauda paskirta dar vėliau. Pareigūnai prieš skiriant jam nuobaudą, turėjo objektyviai išsiaiškinti bei nustatyti visas reikšmingas įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė, dėl to administracinė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai (b. l. 1-2).  

Teismo posėdyje D. B. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad avarinės situacijos kelyje nesukėlė. Jam būnant namie, paskambino brolis ir paprašė, kad jis atvažiuotų jo paimti, nes autobuso vairuotojas jo nepaėmė. Jis nuvyko paimti brolio ir važiuojant namo pamatė autobusą, todėl nusprendė pasikalbėti su jo vairuotoju ir išsiaiškinti, kodėl jis paliko jo brolį stotelėje. Saugiu atstumu aplenkė autobusą ir avarinėmis šviesomis pamirksėjo, kad autobusas sustotų. Kai įjungė avarines šviesas, tarp jo ir autobuso buvo apie 20-30 metrų atstumas. Autobusas sustojo ne iš karto. Autobusui sustojus, jis nuėjo pasikalbėti su autobuso vairuotoju. Pokalbis su vairuotoju vyko pakeltu tonu, susikalbėti pavyko sunkiai, kadangi vairuotojas kalba lenkų kalba. Su skundą rašiusiomis moterimis jis anksčiau nesutarė.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas autobuso vairuotojas I. A. (I. A.) parodė, kad jį kelyje aplenkė D. B. vairuojamas automobilis ir privertė sustoti, kadangi automobilis sustojo ant kelio. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu, kelyje avarinė situacija nebuvo sudaryta, staigiai stabdyti nereikėjo. Autobusu važiavo daug žmonių, tačiau stabdymas jokių nepatogumų keleiviams nesukėlė, skundų iš keleivių pusės nebuvo gauta. Tokių D. B. veiksmų negalima įvertinti chuliganiškais. Pokalbio su D. B. metu necenzūriniai žodžiai nebuvo vartojami. Dėl įvykio jis buvo apklaustas policijoje, apklausoje vertėjas nedalyvavo, pareigūnas su juo bendravo rusų kalba. Jokių pretenzijų dėl įvykio neturi.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta autobuso keleivė R. B. parodė, kad ji važiavo autobusu. Autobusui nuvažiavus apie 3 km, jį aplenkė automobilis „Audi“, kurį vairavo D. B. ir, sustabdęs autobusą, aiškinosi su autobuso vairuotoju. Ji matė, kaip automobilis „Audi“ kelyje bandė sustabdyti autobusą, kuris stabdė per kelis kartus, staigiai nebuvo stabdoma ir jokių nepatogumų keleiviams stabdymas nesukėlė.

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (ATPK 297 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, 2010-01-19, 15.10 val., Eišiškės – Pirčiupiai 4 km, vairuodamas automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkė kitą transporto priemonę, pradėjo staigiai stabdyti, kuo privertė kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti, t. y. sudarė pavojingą situaciją. Tuo pažeidė  KET 9, 140.4 punktų reikalavimus, administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 str. 1 d. (b. l. 3, 7).

Šalčininkų RPK viršininkas 2010-03-02 nutarimu Nr. F 160752 D. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 1242 str. 1 d., padarymą, atsižvelgdamas į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 1 d. 1 p.), paskyrė 450 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 4, 8).

Šios bylos svarstymo dalykas - ar D. B. veikoje yra ATPK 1242 str. 1 d., įtvirtinančio administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, - t. y., ar jis padarė administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytą  KET 9, 140.4 p. reikalavimų pažeidimą. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 140.4 p. nustato, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Konstatuojant pažeidimą, turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Konstatuoti pažeidimą teismas gali tik remdamasis įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir tik išanalizavęs bei įvertinęs visus sprendžiamai bylai reikšmingus duomenis. Įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis).

D. B. nesutinka su jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotu pažeidimu. Kaip D. B. nurodė skunde, 2010-02-02 rašytiniuose paaiškinimuose Šalčininkų RPK (b. l. 17) ir patvirtino teismo posėdyje, jis sustabdydamas autobusą, pavojingos situacijos, privertusios kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, neatliko. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas autobuso vairuotojas I. A., kuris parodė, kad kelyje avarinė situacija nebuvo sudaryta, staigiai stabdyti nereikėjo, keleiviai jokių nepatogumų nepatyrė, taip pat teismo posėdyje liudytoja apklausta autobuso keleivė R. B., kuri parodė, kad autobuso vairuotojas staigiai nestabdė, stabdant jokių nepatogumų keleiviai nepatyrė.

I. A. 2010-01-22 protokole – pareiškime užfiksuotais parodymais nesivadovaujama: nors protokole – pareiškime nurodyta, kad I. A. pareiškė, kad moka lietuvių kalbą ir pageidauja pranešti apie nusikalstamą veiką lietuvių kalba (b. l. 13), teismo posėdyje I. A. nurodė, kad lietuvių kalbos jis nemoka, jo paaiškinimus užrašė policijos pareigūnas, vertėjas užrašant jo paaiškinimus nedalyvavo. Todėl teismas vertina ir vadovaujasi liudytojo I. A. teismo posėdyje duotais parodymais.  

Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, tame tarpe - D. B. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kurie iš esmės atitinka liudytojų I. A. bei R. B. teismo posėdyje duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių D. B. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nėra.  

ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos  teisena  negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nenustačius D. B. veiksmuose kaltės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio viršininko 2010-03-02 nutarimas Nr. F 160752, kuriuo D. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 str. 1 d., padarymą nubaustas 450 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str.,

 

n u t a r i a:

D. B. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio viršininko 2010-03-02 nutarimą Nr. F 160752, kuriuo D. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 str. 1 d., padarymą paskirta 450 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, panaikinti ir administracinę bylą D. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjas                                                                                                                       Arūnas Dirvonas