LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-643-273/2021, kuria teismas atmetė atsakovės J. V. prašymą dėl priteisto žyminio mokesčio sumokėjimo išdėstymo.

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu atmetė ieškovo E. P. ieškinį, kuriame ieškovas prašė priteisti iš atsakovės J. V. 150 602,40 Eur piniginių lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo E. P. valstybei 2 005 Eur žyminio mokesčio.

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir 2021 m. balandžio 8 d. papildomą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, ieškovo E. P. ieškinį patenkino, ieškovui iš atsakovės J. V. priteisė 150 602,40 Eur piniginių lėšų, išieškotinų solidariai kartu su D. V. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovui iš atsakovės J. V. priteisė 338 Eur sumokėto žyminio mokesčio sumą; priteisė iš atsakovės J. V. valstybei 2 005 Eur žyminio mokesčio už E. P. pateiktą ieškinį ir 1 905 Eur žyminio mokesčio už E. P. pateiktą apeliacinį skundą.

3.       Atsakovė J. V. pateikė teismui prašymą išdėstyti žyminio mokesčio, priteisto Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu mokėjimą dalimis po 30 Eur per mėnesį, mokant įmokas iki einamojo mėnesio 10 d. Nurodė, kad gyvendama viena, negali sumokėti tokios sumos iš karto. Atsakovė dirba anglų kalbos pradinių klasių mokytoja ir ši priteista suma viršija jos vieno mėnesio algą, be to, jai reikia išlaikyti būstą bei prasimaitinti, atsakovė viena išlaiko savo vaikus: dukrą M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnų K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurie šiuo metu neturi galimybės išlaikyti patys savęs, kadangi mokosi bei niekur nedirba ir gyvena kartu su atsakove.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino atsakovės J. V. prašymo dėl priteisto žyminio mokesčio sumokėjimo išdėstymo.

5.       Teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį bei tai, kad atsakovė valstybei priteistą (3 910 Eur) žyminį mokestį prašo išdėstyti po 30 Eur per mėnesį, t. y. 11 metų laikotarpiui, nusprendė, jog tikėtina, kad  per tokį ilgą laikotarpį dėl infliacijos priteista piniginių lėšų suma prarastų savo vertę, todėl atsakovės prašymo tenkinimo atveju, atsakovė išvengtų prievolės valstybei įvykdymo ir tokiu būdu būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

6.       Teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovės solidariai su kitu atsakovu priteista žymiai didesnė piniginių lėšų suma (150 602,40 Eur) nei priteistas žyminis mokestis jau yra išieškoma priverstine tvarka, todėl atsakovei neturint galimybės iš karto sumokėti priteisto žyminio mokesčio valstybei, ši suma bus išieškoma priverstine tvarka iš atsakovės gaunamų pajamų taikant CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius.

7.       Teismas taip pat išaiškino atsakovei teisę teikti prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 96 straipsnio 7 dalis).  

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atsakovė J. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės J. V. prašymą dėl priteisto žyminio mokesčio išdėstymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       tenkinus atsakovės prašymą dėl valstybei priteisto žyminio mokesčio išdėstymo, ieškovo interesai nebūtų pažeisti.

8.2.       Teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl valstybei priteisto žyminio mokesčio išdėstymo, atsakovei paliko tik priverstinio išieškojimo galimybę. Teismas nevertino to, kad privertinai išieškant priteistą žyminį mokestį iš atsakovės išieškoma suma didės dėl vykdymo išlaidų, o tai neigiamai paveiks atsakovės pragyvenimo galimybes.

8.3.       Teismas neįvertino to, kad nuo atsakovės gaunamų pajamų yra atskaitomi mokesčiai, todėl atsakovės realiai gaunamos pajamos sudaro apie 790 Eur.

8.4.       Teismas galėjo savo iniciatyva sutrumpinti žyminio mokesčio sumokėjimo laikotarpį ir atitinkamai padidinti kas mėnesį mokėtiną sumą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti valstybei priteisto žyminio mokesčio mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

11.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

12.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, kad teismas turi siekti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

13.       Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

14.       Atsakovė 2022 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą leisti mokėti žyminį mokestį dalimis; prašymą grindė sunkia turtine padėtimi (atsakovės gaunamas darbo užmokestis neleidžia sumokėti visos priteistos sumos iš karto, be to, išlaiko kartu gyvenančius vaikus), tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, įvertinęs prieinamų registrų duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sutiko, kad atsakovė neturi galimybės sumokėti iš karto viso priteisto žyminio mokesčio, tačiau nusprendė, kad atsakovės prašomas išdėstyti būdas (kas mėnesį mokant po 30 Eur, kas reikštų, kad atsakovė priteistą sumą sumokėtų per beveik 11 metų) pažeistų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsakovė su teismo nutartimi nesutiko ir nurodė, kad teismas neįvertino, kad netenkindamas prašymo teismas atsakovei paliko vienintelę priverstinio išieškojimo galimybę, neįvertino atsakovės realiai gaunamų pajamų dydžio, kad teismas galėjo savo iniciatyva padidinti kas mėnesį mokėtiną sumą ir tokiu būdu sutrumpinti priteisto žyminio mokesčio sumokėjimo laikotarpį.

15.       Pažymėtina, kad pagrįsti prašymą, t. y. įrodyti, kad skolininko turtinė padėtis yra tiek prasta, jog sudaro pagrindą manyti, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės atidėti ir (ar) išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tenka tokį prašymą pareiškusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

16.       Atsakovė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis grindė negalėjimu iš karto sumokėti visos priteistos sumos, tačiau nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, realiai gaunamas pajamas, kad teismas galėtų įvertinti apeliantės realią turtinę padėtį. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė nei kartu su prašymu, nei kartu su atskiruoju skundu.

17.       Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad teismas galėjo savo iniciatyva nuspręsti dėl didesnio kas mėnesį mokėtinos sumos dydžio bei atitinkamai trumpesnio sprendimo vykdymo išdėstymo termino, vertintina kritiškai. Pirmiausia, pareiga įrodyti poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenka būtent atsakovei. Atsakovei nepateikus savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikus įrodymų, kad jos pilnamečiai vaikai gyvena kartu su atsakove bei yra reikalingi išlaikymo, kad juos išlaiko viena atsakovė, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės spręsti dėl kitokio nei atsakovė prašė nustatyti kas mėnesį mokėtinos valstybei priteisto žyminio mokesčio sumos dydžio ir atitinkamai dėl kitokio sumokėjimo laikotarpio. Antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi iš atsakovės priverstine tvarka yra vykdomas kitas išieškojimas, todėl išieškomos sumos skaičiuotinos vadovaujantis CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka ir dydžiais. 

18.       Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jai paliko tik priverstinio išieškojimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutikti taip pat neturi  pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos išaiškino atsakovei CPK 96 straipsnyje įtvirtintą teisę prašyti atleisti nuo dalies priteisto žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šia teise būtų pasinaudojusi ir pareiškusi tokį prašymą, ir teismas jo nebūtų tenkinęs. Be to, CPK 595 straipsnyje yra įtvirtinta skolininko ir išieškotojo teisė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam terminui.

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

        Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                               Romualda Janovičienė