Administracinė byla Nr. eI3-6134-402/2021

          Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00933-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 51.5; 55.1.1

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 28 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą A. P. A., tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus prašydama nustatyti, kad atsakovei A. P. A. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 1 d. aktu Nr. ŽVP-742-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 0,6838 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., dydis yra 4230,00 Eur.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir pareiškime bei posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Iš atsakovo visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu minėtam žemės sklypui buvo nustatyta įvairių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla, sklypas buvo naudojamas žemės ūkio veiklai. 2020 m. gegužės 25 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 20-04-566, parengtoje UAB „Inreal“ atestuotos nekilnojamojo turto vertintojos M. V., buvo nurodyta Žemės sklypo rinkos vertė ir apskaičiuotų nuostolių suma – viso 4230 Eur, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika). Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ vertintojas M. V., turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina leistinu ir tinkamu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašome atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir su jos paėmimu susijusius nuostolius nustatyti pagal Vertinimo ataskaitoje ir NŽT 2021 m. kovo 1 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-742-(1.18.) nustatytą nuostolių dydį – 4230 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 4230 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.

Atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jos nuomone visuomenės poreikiams turėjo būti paimamas visas pradinis 0,8743 ha ploto sklypas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime su pareiškimu sutiko. Pažymėjo, kad Turto vertinimo ataskaita yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nurodytą atlyginimo dydį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų neatitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus
2021 m. kovo 1 d. akto Nr. ŽVP-742-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ teisėtumą ir leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą A. P. A. nuosavybės teise valdomą 0,6838 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sen., Marijampolės sav., valstybės vardu, ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Šiuo atveju, pagal 2020 m. gegužės 25 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą 
Nr. 20-04-566 ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu minėtam žemės sklypui buvo nustatyta įvairių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla, sklypas buvo naudojamas žemės ūkio veiklai.

Turto vertinimo ataskaita atlikta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu
Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Žemės sklypo rinkos vertę nustatė uždarosios akcinės bendrovės „INREAL“ atestuota nekilnojamojo turto vertintoja M. V. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000079, išduotas 2016 m. balandžio 11 d.).

Atsakovė nekelia ginčo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, tik atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jos nuomone visuomenės poreikiams turėjo būti paimamas visas pradinis 0,8743 ha ploto sklypas, nes atsakovei paliekama ženkliai mažesnė turėto sklypo dalis, kuri dėl savo dydžio nebetenka pirminės naudos ir vertės rinkoje.

Teismas pažymi, kad atsakovė nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei sklypo ir nuostolių vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, nei Turto vertinimo ataskaitos, nei NŽT direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1P-336-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo“. Atsakovės teiginys, kad paliekama ženkliai mažesnė turėto sklypo dalis, kuri dėl savo dydžio nebetenka pirminės naudos ir vertės rinkoje yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei paliekamo žemės sklypo dalis yra 1905,00 kv m, sklypas yra taisyklingos formos, racionalus ir gali būti naudojamas kaip savarankiškas vienetas, atsakovė nepateikė duomenų, kad pablogės šio žemės sklypo sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti. 

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nė vienas iš minėtų pagrindų.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl Turto vertinimo ataskaitos nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę pagrįstai nustatytas pagal 2020 m. gegužės 25 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 20-04-566 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 1 d. akte Nr. ŽVP-742-(1.18.), t. y. atsakovės paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo vertė yra 4230 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovei A. P. A. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 1 d. aktu Nr. ŽVP-742-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ paimtą 0,6838 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., dydis yra 4230,00 Eur.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                        Rimantas Giedraitis

                                                        Algis Markevičius

                                                        Natalja Zelionkienė