Civilinė byla Nr. 2S-779-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01549-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.13.; 3.3.2.4.;

                                                                    (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5348-775/2016 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui V. M. dėl nuostolių, atsiradusių įsigijus netinkamos kokybės automobilį, priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 959,05 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. rugsėjo 20 d. įvykusio teismo posėdžio metu šalys pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. 
2. 2016 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad šiuo atveju byla buvo baigta patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, kurioje buvo aptartas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Bylos šalys nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis neskundė ir ji įsiteisėjo.
5. Teismas sprendė, kad šalys taikos sutartimi buvo numatęs, jog pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo neišskyrė, tam neprieštaravo ir pati ieškovo advokatė. Taikos sutartis buvo perkelta į teismo nutartį, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas teismo buvo išspręstas. Priešingu atveju, tenkinus pareikštą prašymą, šiuo atveju būtų iš esmės keičiamos taikos sutarties sąlygos, kas pažeistų šalių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 gruodžio 23 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti papildomą sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas ex officio sprendžia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai, tuo tarpu advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, teisės aktuose yra nustatyta pareiga teikti prašymus tarnybai dėl išlaidų apskaičiavimo, o ne inicijuoti antrinės tiesinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ar nuspręsti, jog sudarant taikos sutartį, šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms. Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų teikia teismui pati tarnyba.
2. Šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidas patyrė ne ieškovas, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė. Tuo tarpu taikos sutartimi proceso šalys susitarė tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena kitos naudai. Taikos sutarties sąlygos nepatvirtina, kad tuo pačiu buvo nuspręsta neatlyginti ir valstybės patirtų išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu.
3. Advokatai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą, nėra valstybės atstovai, jie yra advokatų kontoros advokatai, Lietuvos advokatūros dalyviai. Valstybė, atstovaujama tarnybos, sudaro sutartis su advokatais, atrenka asmenis, kuriems priklauso antrinė teisinė pagalba, paskiria jiems advokatą ir advokatams apmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taigi, valstybė perka teisines paslaugas ne savo, bet asmens, atitinkančio įstatyme nustatytus kriterijus, naudai.
7. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atsakovas V. M. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Suinteresuoto asmens prašymas yra nepagrįstas, nėra aišku iš kurios bylos šalies šios išlaidos turėtų būti priteisiamos. Dėl šios priežasties yra užkertamas kelias tinkamai atsikirsti į pateiktą prašymą.
2. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta tvirtinti tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurią patvirtintus, tuo pačiu buvo išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tenkinus suinteresuoto asmens prašymą, būtų keičiamos taikos sutarties sąlygos, kas pažeistų šalių interesus.
3. Suinteresuotas asmuo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo yra pateikęs po 83 dienų, t. y. jau praleidus terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti. Kadangi suinteresuotas asmuo nesirūpino savo interesais, nesidomėjo byla ir jos procesu, todėl tai nesudaro pagrindo teigti, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
8. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ieškovo atstovė advokatė D. J. prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir nurodo, kad iki šiol tvirtinant tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį, išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai nebuvo priteisiamos, nors gavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymą apie išlaidų paskaičiavimą, tvirtinant taikos sutartį teismas apie tai pasisakyti turėtų.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnio).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už antrinės teisinės pagalbos suteiktas paslaugas, kuomet byla yra baigiama patvirtintus tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 959,05 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4699-5412 nusprendė nagrinėjamoje byloje ieškovui J. D. suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų ieškovui dydį. Byloje pateikta 2016 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. NTP-7-9841 (teisme gauta 2016 m. rugsėjo 20 d.) patvirtina, kad valstybė už ieškovui procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose turėjo 144,75 Eur išlaidų.
12. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. 2016 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo Tarnyba prašė atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priteisti iš atsakovo V. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi suinteresuoto asmens prašymą atmetė, nenustatęs įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant yra pagrindas priimti papildomą sprendimą, t. y. nurodė, jog nutartimi, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, buvo išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
13. Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba (toliau – apeliantas), nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarti, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovas, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė, tuo tarpu taikos sutartimi buvo susitarta dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena kitai, todėl nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo susitarta neatlyginti valstybės turėtų išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad šalys pasilieka prie savo kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų atlyginti neprašo (taikos sutarties 4 p.). Taikos sutarties 6 punktu numatė, jog valstybės turėtas procesinių dokumentų įteikimo valstybei atlygina pusiau. Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo ir abiejų šalių pareigos atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo.
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl nei ieškovas, nei atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų nepatyrė. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Būtent CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
16. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas tvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį turėjo savo iniciatyvą išspręsti klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, yra pagrindas spręsti dėl apelianto pareikšto prašymo priteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pagrįstumo. Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti jo naudai iš atsakovo 959,05 Eur patirtų nuostolių priteisimo, ir įsipareigojo sumokėti dalį atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (taikos sutarties 1 ir 2 p.), laikytina, kad jo ieškiniu pareikšti reikalavimai buvo netenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pralaimėjusia šalimi laikytinas ieškovas, o ne atsakovas, tačiau įvertinus tai, kad  nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje, VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra atleistas būtent ieškovas, valstybės naudai ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis), o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. M. atmestinas.
17. Byloje taip pat keliamas klausimas dėl termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo išnagrinėjo iš esmės, sprendžia, kad terminas apeliantui buvo atnaujintas. Tuo tarpu Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, todėl teismas, siųsdamas nutarties kopiją dėl taikos sutarties patvirtinimo, neturėjo ir negalėjo jos išsiųsti apeliantui, jis negalėjo sužinoti apie priimtą procesinį sprendimą šioje byloje, kuriuo nebuvo išspręstas antrinės teisinės pagalbos paslaugų suteikimo atlyginimo klausimas ir išlaidų paskirstymas. Darytina išvada, kad apeliantas kitu būdu, nei, kad advokatei pateikus prašymą dėl užmokesčio išmokėjimo, negalėjo sužinoti apie priimtą teismo sprendimą laiku. Dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo pateikta dar iki teismui patvirtinant taikos sutartį, spręstina, jog terminas pateikti prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atnaujintas pagrįstai.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. M. atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. M. atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas