Civilinė byla Nr. e2S-956-613/2019

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00263-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.4;

3.3.2.5; 3.3.3.10.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei I. D., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teisme priimtas ieškovo ieškinys atsakovei, institucijai, teikiančiai išvadą, Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes siūloma nustatyti susitikimų ir bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais neatitinka pačių vaikų interesų. Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, nes ieškovo ryšio su vaikais atnaujinimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

2.       Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovei I. D. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirta 100 EUR bauda.

3.       Atsakovė I. D. pateikė prašymą panaikinti skirtą 100 eurų baudą, kadangi atsakovė nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, iki skundžiamos nutarties priėmimo 2019 m. vasario 20 d. buvo pateikta pažyma apie tai, kad atsakovė slaugo nepilnamečius vaikus, arba baudos dydį sumažinti iki 10 EUR. Atsakovė nurodo, kad negali iš anksto prognozuoti, kiek truks nepilnamečių vaikų liga, be to, atsakovė žino, kad faktas apie vaikų ligą turi būti grindžiamas rašytiniu įrodymu, kurį surašo nepilnamečius vaikus gydantys gydytojai, o dokumentas apie vaikų ligą buvo parengtas 2019 m. vasario 18 d., todėl jei atsakovė anksčiau būtų informavusi teismą, kad vaikai serga, bet nepateikusi rašytinio dokumento, teismas tokiais atsakovės paaiškinimais būtų nepatikėjęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovės I. D. prašymą tenkino iš dalies ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovei I. D. paskirtą baudą sumažino iki 30 EUR.  Kitą atsakovės prašymo dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. parengiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo atsakovės atstovas, protokoline nutartimi atsakovės dalyvavimas 2019 m. vasario 20 d. parengiamajame posėdyje pripažintas būtinu, be to, atstovas įpareigotas tuo atveju, jeigu atsakovė negalės dalyvauti kitame posėdyje, informuoti iš anksto. Atsakovė į 2019 m. vasario 20 d. 9.30 val. paskirtą parengiamąjį posėdį neatvyko, motyvuodama nepilnamečių vaikų liga. Tačiau, nors medicininės pažymos apie nepilnamečių vaikų ligą išduotos 2019 m. vasario 18 d., apie atsakovės neatvykimo priežastis teismas informuotas tik posėdžio dieną, likus valandai iki posėdžio, tai yra 2019 m. vasario 20 d. 8.26 val. Be to, pažymose nebuvo nurodyta, kad atsakovė slaugo nepilnamečius vaikus. Nors atsakovė savo prašyme dėl baudos panaikinimo nurodo, kad teismui pateikė ir pažymą, patvirtinančią, jog ji slaugo sergančius vaikus, tačiau, kaip pripažino ir pati atsakovė, ši pažyma pateikta jau po parengiamojo posėdžio. Taigi atsakovės argumentai, kad ji tinkamai ir laiku informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame posėdyje, yra nepagrįsti.

4.2.                      Pirmosios instancijos teismas dėl procesinės teisės normų taikymo nurodė, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims savo procesinėmis pareigomis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Atsakovės neatvykimas jau į trečią parengiamąjį teismo posėdį, pripažinus jos dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Atsakovė laiku nepateikė įrodymų, pagrindžiančių svarbias neatvykimo priežastis, parengiamasis teismo posėdis vėl buvo atidėtas, dėl to panaikinti atsakovei skirtą baudą pagrindo nėra.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas dėl baudos sumažinimo nurodė, kad atsakovė neatvyksta jau trečią parengiamąjį teismo posėdį, nevykdo pareigos apie neatvykimo priežastis teismą informuoti iš anksto, tačiau, nors ir pavėluotai, pateikė įrodymus, kad į 2019 m. vasario 20 d. 9.30 val. paskirtą parengiamąjį posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Įvertinęs CPK 246 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija siekiamų prevencinių tikslų – kad proceso dalyviai sąžiningai naudotųsi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiautų, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovės prašymą dėl baudos sumažinimo tenkinti iš dalies ir 2019 m. vasario 20 d. nutartimi paskirtą baudą sumažinti iki 30 EUR.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) I. D. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti paskirtą 30 EUR baudą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1.                      Apeliantė dėl bylos faktinių aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad teismui 2019 m. vasario 20 d. pateikė pažymą apie tai, kad dėl nepilnamečių vaikų ligos ir su tuo susijusiu slaugymu negali dalyvauti teismo posėdyje. Paaiškina, kad negalėjo iš anksto prognozuoti ir žinoti, kiek truks nepilnamečių vaikų liga, faktas apie vaikų ligą turi būti grindžiamas rašytiniu įrodymu, kurį surašo nepilnamečius vaikus gydantys gydytojai. Rašytinis dokumentas apie vaikų ligą buvo parengtas 2019 m. vasario 18 d., teismui pateiktas 2019 m. vasario 20 d., todėl jei anksčiau būtų informavusi teismą, kad vaikai serga, bet nepateikusi rašytinio dokumento, teismas atsakovės paaiškinimų nebūtų priėmęs.

5.2.                      Apeliantė dėl rašytinių įrodymų vertinimo nurodo, kad apeliantės atstovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2019 m. sausio 9 d. administracinės bylos Nr. ei-177- 609/2019 nagrinėjimas, kurio metu dalyvavo tiek Palangos miesto socialinių paslaugų centro atstovė, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos mieste atstovė I. L., kuri taip pat dalyvavo 2019 m. vasario 20 d. vykusiame teismo posėdyje. Nurodo, kad dalyvavo susitikime su Palangos miesto socialinių paslaugų centro darbuotoja, kuri buvo informuota apie vaikų ligą.  Dėl šių priežasčių nurodo, kad teismui yra pateikti tikrovės neatitinkantys dokumentai, pažymos, kad neva apeliantė neinformavo tiek Palangos miesto socialinių paslaugų centro darbuotojas, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Palangos mieste atstoves apie tai, kad dėl ligos nepilnamečiai vaikai negali dalyvauti susitikimuose su tėvu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies atmestas apeliantės prašymas panaikinti skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

8.       Apeliantė iš esmės atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, vertino bylos faktines aplinkybes, dėl to padarė neapgrįstą išvadą, kad apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė duomenis apie vaikų ligą teikė pavėluotai, jos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, be to, apeliantė į posėdžius neatvyko trečią kartą. Atsižvelgiant į nurodytus apeliantės ir pirmosios instancijos teismo argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas taikydamas proceso teisės normas dėl baudos skyrimo esant proceso piktnaudžiavimo pagrindams, nepadarė faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo pažeidimų.

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

10.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, tai yra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, tai yra ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui.

11.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 19 d. parengiamojo posėdžio metu, kuriame dalyvavo atsakovės atstovas advokatas Laimonas Strauka, buvo nutarta pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu ir išaiškinta, kad jeigu kitam posėdžiui atsakovė turės pateisinamų priežasčių nedalyvauti, prašo teismą informuoti anksčiau (2018 m. gruodžio 19 d. informacinė pažyma). 2018 m. vasario 20 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, į kurį atsakovė neatvyko, tačiau posėdyje dalyvavo atsakovės atstovas advokatas Laimonas Strauka. Neatvykus atsakovei, ieškovės atstovė prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovė nekomunikuoja, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą (2018 m. vasario 20 d. informacinė pažyma). Iš byloje esančių rašytinių medicininių įrodymų matyti, kad nepilnamečiai vaikai buvo slaugomi dėl ligos (negalėjo atvykti į mokymo įstaigą) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. vasario 22 d.

12.       Apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, atkreipia dėmesį tai, kad 2019 m. vasario 18 d., tai yra pažymos išdavimo metu, apeliantei buvo žinoma, kad vaikas turėjo būti slaugomas iki 2019 m. vasario 22 d., tačiau šie duomenys teismui pateikti tik 2019 m. vasario 20 d., tai yra parengiamojo teismo posėdžio dieną. Kaip nustatyta (nutarties 11 punktas) 2018 m. gruodžio 19 d. parengiamojo posėdžio metu apeliantės atstovui buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jei apeliantė negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl pateisinamų priežasčių, nurodė iš anksto apie tai informuoti teismą. Iš byloje esančių procesinių dokumentų (dėl rašytinių įrodymų pridėjimo) matyti, kad apie atstovaujamosios apeliantės negalėjimą dalyvauti posėdyje advokatas pranešė tik parengiamojo posėdžio dieną, tačiau nei prašyme, nei atskirajame skunde argumentų, kodėl rašytiniai įrodymai dėl vaikų slaugymo nebuvo ir ar negalėjo būti pateikti 2019 m. vasario 18 d. ar 2019 m. vasario 19 d., teismui nenurodyta. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apeliantė žinodama apie faktinę aplinkybę, jog jos dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, žinodama, kad negalėdama atvykti į teismo posėdį turi nedelsiant informuoti teismą iki posėdžio pradžios, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi įgyvendindama savo procesines pareigas, nepakankamai bendradarbiavo su teismu ir kitais proceso dalyviais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė 30 EUR baudą.

13.       Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl skirtinos baudos dydžio, todėl kiekvienu atveju teismas baudos dydį nustato įvertinęs konkrečios bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi už neatvykimą į teismo posėdį apeliantei buvo paskirta 100 EUR bauda, kuri 2019 m. kovo 6 d. nutartimi buvo sumažinta iki 30 EUR. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių duomenų, jog paskirta 30 EUR bauda sunkina jos finansinę padėtį, todėl laikytina, kad paskirta 30 EUR bauda atitinka proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

14.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                           Giedrė Seselskytė