Privataus kaltinimo byla Nr. PK-1972-655/2013

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00117-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.9.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, susipažinusi su pareiškėjos R. K. – K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismui pateiktais dokumentais,

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismui R. K. – K. pateikė ieškinį dėl juridinio asmens – daugiabučio namo Algirdo g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos valdybos pirmininko A. O. vykdytos nusikalstamos veikos (šmeižimo, įžeidimo, sveikatos sutrikdymo, diskriminavimo ir psichinės prievartos), kuriuo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bendrijos valdybos pirmininko A. O. nusikalstamos veiklos prieš jos asmenį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 135 str. l d. (sunkus sveikatos sutrikdymas), BK 154 str. l dalį (šmeižimas), BK 155 str. l dalį (įžeidimas), BK 169 str. (diskriminavimas dėl įsitikinimų), BK 145 str. 2 d. (sistemingai vykdoma psichinė prievarta), priteisti Bendrijos valdybos pirmininkui A. O. 50000 litų moralinę/neturtinę žalą už nuolatinę įtampą ir nesaugumą, šmeižimą, įžeidimą, diskriminavimą ir psichinę prievartą, įpareigoti Bendrijos valdybos pirmininką A. O. apmokėti visas teismo išlaidas, priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo.

Ieškinį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui.

Iš teismui paduoto dokumento turinio galima spręsti, jog pareiškėja siekia, kad būtų pradėtas privataus kaltinimo procesas. Pagal BPK 408 straipsnio 1 dalį, privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą.

BPK 412 straipsnio 2 dalis numato, kad nukentėjusiojo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje yra nurodytas baigtinis nusikalstamų veikų sąrašas, pagal kurias pradedamas privataus kaltinimo procesas. Pareiškėjos nurodytos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, gali būti nagrinėjamos pagal privataus kaltinimo bylų procesą tik tuo atveju, kai yra paduodamas nukentėjusiojo skundas, tačiau pareiškime nurodytos ir veikos, pagal kurias privataus kaltinimo procesas negali būti pradedamas (sunkus sveikatos sutrikdymas, diskriminavimas dėl įsitikinimų, sistemingai vykdoma psichinė prievarta), o ikiteisminis tyrimas pagal nustatytus minėtų nusikalstamų veikų požymius atliekamas bendrąja tvarka.

R. K. - Kazielienės pareiškimas iš esmės neatitinka BPK numatytų kriterijų. pareiškėja pateiktame teismui ieškinyje nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, o abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindas privataus kaltinimo bylos procesui pradėti, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, gestai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, gestais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos. Jeigu tai buvo išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, jie turėtų būti nurodomi taip, kaip jie buvo pasakyti, ir tie, kurie, pareiškėjos manymu, ją įžeidžia ar šmeižia, t.y. įžeidimas ir šmeižimas turi būti nurodomi aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės. R. K. – Kazielienės reikalavimai suformuoti nekonkrečiai, klaidinančiai: skundo įžanginėje dalyje ji nurodo prašanti nubausti Daugiabučio namo Algirdo g. 9a, Vilniuje, savininkų bendrijos valdybos pirmininką A. O. už sunkų sveikatos sutrikdymą ir priteisti 50 000 litų moralinę/neturtinę žalą, dėstomojoje dalyje – inicijuoti ikiteisminį tyrimą ir nubausti už piktybiškai tęsiamus šmeižimus, įžeidimus, diskriminavimus, nuolatinę psichinę prievartą, o rezoliucinėje dalyje prašo priteisti  rezoliucinėje dalyje prašo teismo priteisti bendrijos valdybos pirmininkui A. O. 50 000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti ir priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios privataus kaltinimo bylų procesą nenumato galimybės teismui priimti teismo sprendimą už akių, taip pat šiame procese nedalyvauja tokios šalys kaip ieškovas ir atsakovas, nėra numatyto atsiliepimo instituto.   

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime teigiama, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes turi būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę, t. y. apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 str.) ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokiais duomenimis šis kaltinimas yra grindžiamas. Kaltinamasis aktas yra dokumentas, kuriuo aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Esant netinkamai suformuluotam kaltinimui, pažeidžiamos asmens teisės būti nuodugniai informuotam apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą (BPK 44 str. 7 d.), žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 2 d.), be to kaltinamasis neturi galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, nes nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsniu, teismas 

nutarė:

Atsisakyti priimti R. K. – K. ieškinį ir grąžinti jį pareiškėjai.

Išaiškinti, kad dėl galimai jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 169 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ji gali kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      Ainora Kornelija Macevičienė