Civilinė byla Nr. e2A-74-278/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03624-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. 

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                            N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. sausio 26 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. K., M. K., trečiasis asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centras dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė teismo laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams E. K. ir M. K. jų nepilnamečių vaikų: M. K., M. K. ir V. K. atžvilgiu. Be to, prašė priteisti iš kiekvieno atsakovo jų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo (2020-07-07) dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo Panevėžio socialinio paslaugų centre, jų globėju ir gaunamų lėšų tvarkytoju skiriant Panevėžio socialinių paslaugų centrą.

2.       Nurodė, kad atsakovai dėl nuolatinio girtavimo, atsakovo M. K. smurtavimo ir vaikų nepriežiūros Panevėžio apylinkės teismo 2020-04-29 nutartimi iš atsakovų E. K. ir M. K.  buvo paimti jų mažamečiai vaikai bei nustatyti laikini globėjai. Teigė, kad šeima vengė bendradarbiauti su Mobilios komandos specialistais, į specialistų rekomendacijas atsižvelgė tik iš dalies (E. K. užsiregistravo užimtumo tarnyboje), tuo tarpu M. K. ieškotis darbo nemotyvuotas, gydytis priklausomybę nesutiko. Tvirtino, kad atsakovai visiškai nusišalino nuo savo vaikų auklėjimo, rūpinimosi ir tai daro ypatingą žalą vaikų psichofizinei raidai. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog abu tėvai palaiko ryšį su vaikais, sistemingai bendrauja su jais telefonu ir ateityje situacija gali pasikeisti, yra pagrindas tėvų valdžią riboti laikinai, priteisiant iš tėvų išlaikymą bei nustatant vaikų gyvenamąją vietą Panevėžio socialinių paslaugų centre.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovui atsakovų šeima žinoma nuo 2019-07-10, nes nuolat buvo gaunami pranešimai dėl tėvų girtavimo, smurto šeimoje, vaikų nepriežiūros ir jų gyvenimo sąlygos bei būdas kėlė tiesioginį pavojų mažamečiams vaikams. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020-05-05 įsakymu Nr. A-355 ir 2020-05-06 įsakymu Nr. A-357 M. K., M. K. ir V. K. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centras. Nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatyta pas budintį globotoją. Nustatė, kad po šio įvykio buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas šeimai planas, tėvams rekomenduota lankyti tėvystės kursus, nevartoti alkoholio ir vengti konfliktų vaikų akivaizdoje, lankyti psichologo konsultacijas kaip porai, ieškoti bendro laisvalaikio leidimo būdų, M. K. ieškotis pastovaus darbo ir konsultuotis dėl priklausomybės ligų centre teikiamų paslaugų. Nustatė, kad šeima vengė bendradarbiauti su Mobilios komandos specialistais, išsisukinėjo melagingais pasiteisinimais, nurodydami, kad susitikti negali, nes ieškosi darbo, prašant nurodyti kokiose darbovietėse, nurodydavo vis tas pačias, į specialistų rekomendacijas atsižvelgė tik iš dalies.

5.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo metu atsakovai nors ir išsinuomojo kitą gyvenamąjį būstą, atsakovė E. K. užsiregistravo užimtumo tarnyboje, kaip ieškanti darbo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai pakeitė savo gyvenimo būdą ir nebevartoja alkoholio. Darė išvadą, kad šiuo metu atsakovai nėra pajėgūs auginti trijų mažamečių savo vaikų, nes nėra jų ryšio su globojamomis dukromis, atsakovai neturi bendravimo įgūdžių.

6.       Be to, teismas sprendė, kad šiuo metu atsakovai negali auginti savo vaikų ir užtikrinti jiems tinkamų sąlygų vystytis ir lavėti, nes dėl socialinių įgūdžių trūkumo atsakovai negeba deramai rūpintis vaikais. Nurodė, kad byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas laikinai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnamečiams jų vaikams.

7.       Laikinai apribojus tėvų valdžią, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė Panevėžio socialinio paslaugų centre. Teismas nurodė, kad atsakovai neturi pastovaus darbo, atsakovė E. K. registruota užimtumo tarnyboje, kaip ieškanti darbo, atsakovas M. K. verčiasi atsitiktiniais darbais. Konstatavo, kad nors pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis mažomis pajamomis, tačiau atsižvelgiant į atsakovų galimybes bei protingumo ir proporcingumo principus sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametėms dukroms  po 120 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės.

8.       Teismas pažymėjo, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, pateikus teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą, galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškino, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė E. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-10-22 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. 

10.       Nurodo, kad jos vaikai yra mažamečiai ir jiems būtina motinos globa ir priežiūra. Teigia, kad pats faktas arba teismo sprendimas, dėl laikino motinos valdžios ribojimo, gali paveikti jų sveikatos būseną, vaikai jau gali suprasti, kad laikinai praranda motiną, nes yra išskirta šeima. Be to, neterminuotas arba terminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina, todėl taikyti vieną iš sunkesnių priemonių „ultima rati“, terminuotai riboti motinos valdžią būtų neteisėta ir nepagrįsta.

11.       Teigia, kad  motinos ir vaikų, nors ir laikinas išskyrimas, pažeistų vaikų ir motinos interesus, jų teises ir pareigas, nes būtų nustatyti tam tikri įpareigojimai ir reikalavimai vaikų motinai. Nurodo, kad gali įvykti nepataisomas dalykas, ji ir vaikai gali visam laikui prarasti bendrus biologinius ryšius. Tvirtina, kad pagrindinis ieškovo tikslas turėtų būti suvienyti tėvus ir vaiką. Nurodo, kad įstatyme įtvirtintas sąlygas, kai terminuotai ribojama motinos valdžia,   grubiai nepažeidė ir kyla abejonių dėl jos kaltės bei ypatingos žalos, vykdant motinos pareigą tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Teigia, kad vaikai nori gyventi su ja, klausinėja kur mama, kur tėtis. Padėtis dėl girtavimo, kuri yra viena iš priežasčių terminuotai riboti motinos valdžią, gali keistis. Nurodo, kad ji ir vyras šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), abu nevartoja alkoholio, vyras dirba, ji ieškosi darbo ir yra registruota darbo biržoje, abu lanko psichologo ir tėvystės kursus, jai padeda jos motina T. R. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jos ir vyro socialinė padėtis ir požiūris į šeimą bei vaikus gerėja, ji gali pasikeisti ir jos atveju galima netaikyti laikinos motinos valdžios apribojimo.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nėra duomenų, kad apeliantė pakeitė savo gyvenimo būdą, nebevartoja alkoholio, dėl socialinių įgūdžių stokos šiuo metu ji negalėtų savarankiškai auginti tris mažametes dukras, užtikrinti jų saugią aplinką, rūpintis elementariais kasdieniais dukrų poreikiais.

13.       Nurodo, kad nors apeliantė teigia, kad nebuvimas su dukromis gali pakenkti jų sveikatai, tačiau mergaitėms gyvenant šeimoje ne tik kad nebuvo užtikrinami nepilnamečių socialiniai, higienos įgūdžiai, saugi aplinka, tačiau nebuvo tinkamai rūpinimąsi ir jų sveikata, kas rodo, kad apeliantė vengė atlikti savo pareigas tinkamai auklėti vaikus, jais nesirūpino.

14.       Teigia, kad nors apeliantė užsiregistravo užimtumo tarnyboje, tačiau jos nenoras bendrauti su socialiniais darbuotojais, alkoholio vartojimas ir šios problemos nepripažinimas yra išlikę ir šios aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, kad E. K. elgesys yra pasikeitęs.

15.       Nurodo, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams neatimama galimybė bendrauti su vaikais ir aktyviai dalyvauti jų gyvenime, tačiau E. K. bendravimo su vaikais klausimu nėra iniciatyvi, bendravimas su mergaitėmis vyksta daugiau vaikų iniciatyva.

16.       Mano, kad apeliantė šiai dienai nėra pajėgi rūpintis vaikais, nes ji neįrodė, kad yra išsprendusi alkoholio vartojimo problemą, neįsidarbino, nesidomi dukrų kasdieniais poreikiais ir pasiekimais, jų sveikata, todėl yra pagrindas laikinai riboti motinos valdžią, o deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centras prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Panevėžio socialinių paslaugų centras teikė K. šeimai bendrąsias ir socialinių įgūdžio ugdymo ir palaikymo paslaugas, buvo sudaromi pagalbos šeimai planai, tėvai buvo motyvuojami lankyti pozityvios tėvystės kursus, nevartoti alkoholio, siūlyta registruotis ir gydytis Respublikiniame priklausomybių ligų centre, lankytis pas psichologą, nesivesti svetimų žmonių į namus, E. K. registruotis į užimtumo tarnybą, M. K. ieškotis nuolatinio darbo. Teigia, kad Šeimos gerovės skyriaus taikyta atvejo vadyba atsakovams buvo neveiksminga, o M. K. kategoriškai atsisakė bendradarbiauti ir vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. Teismo sprendimo priėmimo dienai atsakovė atvejo vadybos plane numatytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies,  nes neskyrė reikiamo dėmesio vaikų sveikatai, nebuvo išspręsta alkoholio vartojimo problema.

18.       Nurodo, kad M., M. ir V. K. trūko socialinių ir higienos įgūdžių, todėl sprendžia, kad atsakovai vengdavo atlikti savo kaip tėvų pareigas auginti ir prižiūrėti vaikus, neskyrė reikiamo dėmesio vaikų sveikatai. Mano, kad atsakovai savo elgesiu darė ydingą žalą vaikų socialiniam, emociniam vystymuisi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės E. K. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl dėl neapskųstos sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako (CPK 329 straipsnis).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys dėl laikino tėvų (atsakovų) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai E. K. ir M. K. yra nepilnamečių vaikų M. K, gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020-05-05 įsakymu Nr. A-355 ir 2020-05-06 įsakymu Nr. A-357 nepilnametėms M., M. ir V. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centras. Nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatyta pas budintį globotoją. Nustatyta, kad ieškovas Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020-07-07 kreipėsi į teismą dėl laikino atsakovų (tėvų) valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus.

22.       Apeliantė E. K. nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad jos vaikai yra mažamečiai, jiems yra būtina motinos globa ir priežiūra, todėl tenkinus ieškinį, ji ir vaikai gali visam laikui prarasti bendrus biologinius ryšius. Tvirtina, kad  padėtis šeimoje po vaikų paėmimo pasikeitė,  nebevartojamas alkoholis, ji ir vyras persikėlė  gyventi kitur, ji ieškosi darbo. Be to, teigia, kad nepilnamečiai vaikai turi būti auginami tėvų ir  vaikai nori gyventi su jais.

23.       Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau  ir CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas ir taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-182-916/2020, Nr.e3K-3-514-378/2020). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). 

24.       CK 3.180 straipsnio nuostatos numato, kad, kai tėvai (tėvas ar motina, ar kartu) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-114/2013, Nr. 3K-3-522/2014, Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).

25.       Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog abu tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, dėl to gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalo vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti, jei gali pasikeisti - taikomas laikinas valdžios apribojimas.

26.       Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams  ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną tėvo ar motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

27.       Kaip minėta tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę, protinę būklę ir jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

28.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, specialistų išvadas, į tai, kad atsakovų padėtis ateityje gali pasikeisti, taikė laikiną tėvų valdžios apribojimą trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo sąlygų buvimo, tyrė ir visapusiškai vertino visas aplinkybes (atsakovų veiksmus, jų gyvenimo būdą, specialistų vertinimus ir kt.)  ir, vadovaujantis  byloje šalių pateiktais duomenimis bei kompetentingų institucijų (specialistų) išvadomis, pagrįstai priėmė sprendimą  tenkinti ieškinį.

29.       Byloje nustatyta, kad atsakovų E. ir M. K. šeimai buvo nustatytos bendrosios ir socialinių įgūdžio ugdymo ir palaikymo paslaugos, buvo sudaromi pagalbos šeimai planai, tėvai buvo motyvuojami lankyti pozityvios tėvystės kursus, nevartoti alkoholio, siūlyta registruotis ir gydytis Respublikiniame priklausomybių ligų centre, lankytis pas psichologą, E. K. registruotis į užimtumą tarnybą, M. K. ieškotis nuolatinio darbo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovų šeimai taikyta atvejo vadyba nebuvo veiksminga, šeima vengė bendradarbiauti su jiems pagalbą siūlančiais specialistais, nesutiko gydytis priklausomybę nuo alkoholio, pas laikinuosius globėjus esančių dukrų kasdienybe nesidomėjo, su mergaitėmis bendravo tik telefonu ir iš esmės pačių mažamečių mergaičių iniciatyva. Nors apeliantė E. K. ir nurodo, kad yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, tačiau jos nenoras bendrauti su socialiniais darbuotojais, alkoholio vartojimas ir šios problemos nepripažinimas yra išlikę, ir šios aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, kad E. K. elgesys yra pasikeitęs.  Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2021-01-10 apeliantei surašytas administracinių pažeidimų protokolas (ATPK 506 straipsnis) dėl 2020-11-20 jos buvimo neblaivia, teisėtų pareigūnų reikalavimo nevykdymo ir kt., kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą.  Byloje nepaneigti ir kompetentingų specialistų vertinimai, kad E. K. nėra pasirengusi rūpintis elementariais kasdieniniais dukrų poreikiais, neturi pakankamai socialinių įgūdžių, o vertinant jos galimybes pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais (jų buitimi, sveikata, gyvenimo sąlygomis), jos elgesyje nestebimi esminiai pokyčiai. Tai, kad atsakovė galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškosi darbo, dažniau kalba su vaikais telefonu), nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų. 

30.       Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ji ir jos vaikai gali prarasti biologinius ryšius. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams neatimama galimybė bendrauti su vaikais bei aktyviai dalyvauti jų gyvenime. Be to, specialistų vertinimu, E. K. bendravimo su vaikais klausimu nėra iniciatyvi. Kritiškai vertintinas ir apeliantės teiginys, kad terminuotai riboti jos teises nebuvo pagrindo, nes ji grubiai nepažeidė įstatyme įtvirtintų sąlygų vaikų atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad apgyvendinus vaikus pas laikiną globėją nustatyta, jog mažametė V.  neturi elementarių socialinių ir higienos įgūdžių, nemoka gerti iš puoduko, naudotis stalo įrankiais, apsirengti, valytis dantis, naudotis tualetu, pažinti spalvas ir kt.. Nepaneigti ir ieškovo, trečiojo asmens teiginiai, kad atsakovai neužtikrino deramo bendravimo su vaikais, nesidomėjo jų ugdymu, pasiekimais, neskyrė reikiamo dėmesio mergaičių sveikatai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė, kaip motina, skyrė reikiamą dėmesį dukterims bei vykdė savo pareigą rūpintis savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra.  

31.       Nors apeliantė nurodo, kad pakeitė gyvenamąją vietą, išsinuomojo būstą, nevartoja alkoholio, vyras M. K. dirba,  ji pati ieškosi darbo ir yra registruota darbo biržoje, abu lanko psichologo ir tėvystės kursus, jai padeda motina, tačiau minėtus teiginius  pagrindžiančių įrodymų apeliantė E. K. nepateikė, o kaip minėta aukščiau (29 punktas), jos teiginiai, jog nevartoja alkoholio, vertintini kritiškai (CPK 178 straipsnis). Be to, priešingai, specialistų vertinimu dėl socialinių įgūdžių stokos šiuo metu apeliantė negalėtų savarankiškai auginti tris mažametes dukras, užtikrinti jų saugią aplinką, rūpintis elementariais kasdieniniais dukterų poreikiais. 

32.       Apeliantė nurodo, kad vaikai pageidauja grįžti namo bei nori gyventi su tėvais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra ne tėvų tarpusavio ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ar ginčas tarp globėjo ir vaiko tėvų (vieno jų) dėl vaiko gyvenamosios vietos, kur tokia vaiko nuomonė turi esminę reikšmę, o sprendžiamas ginčas, ar vaikų tėvų valdžia gali būti laikinai apribota dėl netinkamo tėvų elgesio vaikų atžvilgiu, netinkamo auginimo (nepriežiūros) (CK 3.180 straipsnis).

33.       Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog apeliantė pareiškė norą susigrąžinti vaikus ir juos auginti, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji tinkamai rūpinsis savo vaikais ir ateityje vykdytų savo, kaip motinos pareigas, stengtųsi patenkinti vaikų nuolatinius kasdienius poreikius ir sudarytų jiems saugią aplinką augti, nes aktualūs ginčo laikotarpiu apeliantės E. K. faktiniai veiksmai šias aplinkybes paneigia ir rodo nesaugios aplinkos nepilnamečiams vaikams buvimą, jeigu  jie būtų sugrąžinti, nes bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu apeliantė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą.

34.       Konstatuotina, kad  tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t.. Todėl, nagrinėjamu atveju pripažįstant teismo akcentuotas priežastis, lėmusias netinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, viena iš svarbiausia laikino tėvų valdžios apribojimo priežasčių yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovė paskirtus įpareigojimus vykdė tik iš dalies, duomenų apie tai, kad jos elgesys gali pasikeisti, nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta išvada nėra paneigta, nes byloje nenustatyta, jog mažamečiai vaikai gali būti grąžinti į šeimą ir apeliantė šiuo metu yra pajėgi jais tinkamai pasirūpinti. 

35.       CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, kad  tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams, todėl iš esmės, stabiliai, o ne epizodiškai pasikeitus apeliantės gyvenimo būdui bei socialinei padėčiai ir įrodžius, kad tėvai gali pasirūpinti savo vaikais, apeliantė E. K. turės teisę kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.  

36.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37.       Dėl paminėto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                   Dalia Pranckienė

                                      Laimutė Sankauskaitė                                               

                                      Birutė Valiulienė