Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-581/2022
Proceso Nr. 1-01-1-41219-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė) ir Dainos Vaidachavičienės,
sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant prokurorei Linai Lomonienei,
nuteistojo A. Z. gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, kurią A. Z. įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. A. Z. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 20 d., apie 1140 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, prie bankomato rasdamas ir paimdamas AB S. bankui priklausančią, D. V. vardu išduotą, bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, D. V. vardu išduotą, AB S. bankui priklausančią mokėjimo kortelę.
2. Be to, A. Z. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 20 d., apie 1203 val., MB „G.“ per du kartus, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas svetima AB S. banko mokėjimo kortele, išduota D. V. vardu bei šios elektroninės mokėjimo priemonės bekontakčiais patvirtinimo duomenimis, atsiskaitydamas už prekes bekontakte banko mokėjimo kortele, prisistatydamas per banko elektroninę sistemą kaip teisėtas D. V. AB S. banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone bei elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenimis, 2021 m. lapkričio 20 d., 1203 val. 7,29 Eur sumai ir 2021 m. lapkričio 20 d., 1204 val. 10,54 EUR sumai, tęsdamas nusikalstamą veiką 2021 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas svetima AB S. banko mokėjimo kortele, išduota D. V. vardu bei šios elektroninės mokėjimo priemonės bekontakčiais patvirtinimo duomenimis, atsiskaitydamas už prekes bekontakte banko mokėjimo kortele, 2021 m. lapkričio 20 d., 1230 val. 22,39 Eur sumai, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone bei elektroninės mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenimis.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Z. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje jį išteisinti. Taip pat prašo sumažinti paskirtą baudą iki 1 300 Eur.
3.1. Skunde nurodoma, kad nuteistojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
3.2. Manoma, kad nuteistasis nubaustas per griežtai, todėl bausmės paskirtis būtų pasiekta skyrus ir mažesnę – 1 300 Eur baudą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra senyvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ligotas, gaunama senatvės pensija nėra didelė, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, niekada nebenusikals.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas – tenkinti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pateiktu apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Z. pripažintas kaltu padaręs BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei sumažinti nuteistajam paskirtą baudą iki 1 300 Eur. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 214 straipsnio 1 dalies inkriminavimo
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, tačiau toks nuteistojo skundo teiginys yra ne tik nepagrįstas jokiais motyvais, tačiau apskritai deklaratyvaus pobūdžio, todėl teisėjų kolegijos vertintinas kaip siekis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.
8. Pirmosios instancijos teismas nuteisė apeliantą neteisėtai įgijus ir laikius svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (BK 214 straipsnio 1 dalis). Tokias išvadas dėl nuteistojo kaltės, pirmosios instancijos teismas padarė ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, joms visiškai pritaria ir konstatuoja, kad priešingai nei yra įsitikinęs A. Z., jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija kartu sprendžia, kad iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šiuo aspektu, nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl pasisakys tik dėl esminio apeliacinio skundo argumento.
9. Pažymėtina, kad BK 214 straipsnyje numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas yra mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais naudojimo ir disponavimo tvarka. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš šių nusikalstamų veikų rūšių – tokio mokėjimo instrumento gaminimo, įgijimo, laikymo, perdavimo ar realizavimo tikro ar suklastoto mokėjimo instrumento, arba jo panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir laikoma baigta neteisėtai įgijus, laikius, perdavus ar realizavus svetimą mokėjimo priemonę. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad apeliantas prie bankomato rado jam svetimą bekontaktę mokėjimo kortelę, kurią ir paėmė. Tai reiškia, kad jis įgijo ir laikė svetimą, kito asmens vardu išduotą kortelę. Daryti priešingą išvadą nei darė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, neturi teisinio pagrindo.
10. Pagal galiojančias taisykles mokėjimo instrumentas – elektroninė banko mokėjimo kortelė nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį su konkrečiu asmeniu tik jos dalyviui ir tokio mokėjimo instrumento turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu. Taigi, kiekvienam trečiajam (kitam, pašaliniam) asmeniui toks mokėjimo instrumentas yra svetimas BK 214 straipsnio prasme. Byloje nustatyta, kad rasta bekontaktė kortelė priklausė D. V., kuri pasigedusi mokėjimo kortelės, valandos laikotarpyje grįžo į prekybos centrą jos ieškoti. Neradusi kortelės bei sužinojusi, jog niekas nesikreipė dėl rastos banko kortelės, nedelsiant skambino į banką dėl jos užblokavimo. Taigi, akivaizdu, jog apeliantas kortelę įgijo prieš teisėtos turėtojos valią, neteisėtai, priešingais teisei veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritariant skundžiamo nuosprendžio išvadoms, nėra jokių abejonių, kad apeliantas rastą kortelę pasiėmė ir laikė sąmoningai, žinodamas ir suprasdamas, kad kortelė nėra jo, be kito asmens sutikimo.
11. Svarbu tai, kad įstatymo leidėjas suformulavo taisyklę, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 214 straipsnį užtraukia tik neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento įgijimas, laikymas, <...> panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti. Veiksmų neteisėtumas visų pirma pasireiškia tokia asmens veika, kuri prieštarauja norminiams aktams, įstatymui, ar teisei apskritai, arba kitokioms valstybės nustatytoms taisyklėms, t. y. veiksmai turi prieštarauti teisei. Analizuojamu atveju bylos aplinkybės aiškiai liudija, kad apelianto neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir jam visiškai pagrįstai inkriminuotas BK 214 straipsnio 1 dalis. Kita vertus, apeliantas viso proceso metu savo kaltės neneigė, prisipažino visiškai, paaiškino šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl nagrinėjant jo skundą apeliacinės instancijos teisme tampa neaiški ir jo paties pozicija šiuo aspektu, kuri kelia abejonių dėl apelianto nuoširdumo, prisipažįstant padarius minėtas nusikalstamas veikas.
12. Teisėjų kolegija, apibendrindama konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, išsamiai aptarti įrodymai (nukentėjusiosios D. V. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nuotraukos, vaizdo įrašai iš degalinės bei prekybos centro, nukentėjusiosios banko sąskaitos išrašai ir t.t.) gauti BPK nustatyta tvarka, jie abejonių nekelia ir jų visiškai pakanka daryti išvadą, kad apeliantas įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio dalies, šiuo aspektu, nėra jokio pagrindo.
Dėl bausmės
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas paskyrė per griežtą 2 000 Eur baudą, manoma, kad bausmės paskirtis būtų pasiekta skyrus ir 1 300 Eur baudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto skundo argumentais.
14. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę apeliantui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą, apimtį (padaryti 2 tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, nedidele apimtimi), motyvus ir tikslus (veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų – gauti pinigų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), padarytos žalos dydį (40,22 Eur) bei tai, kad žalą apeliantas atlygino ir atsiprašė nukentėjusiosios, kaltininko asmenybę (laikomas neteistu, nors baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos nėra galiojančios, vedęs, senatvės pensininkas, diagnozuoti sveikatos sutrikimai, paskirtas gydymas – operacija), turtinę padėtį (gauna senatvės pensiją, turi 3 transporto priemones). Taip pat buvo atsižvelgta į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), ir į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, padarytos turtinės žalos dydį, A. Z. asmenybę ir sveikatos būklę apibūdinančius duomenis bei jo paaiškinimus, kad savo veiksmus vertino kritiškai, o padarytos nusikalstamos veikos labiau atsitiktinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant šioms aplinkybėms už apysunkių BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą numatytų minimalių baudų paskyrimas būtų neadekvati bausmė padarytoms nusikalstamoms veikoms, jų pavojingumo laipsniui ir prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams, dėl to priėmė išimtinį sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
15. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskyrė baudą kaip švelniausią iš nustatytų bausmių, bei, taikydamas apeliantui BK 54 straipsnio 3 dalį, jos dydį nustatė ženkliai mažesnį nei įstatyme numatyta minimali bauda – 51 MGL (už apysunkį nusikaltimą nustatyta bauda nuo 100 iki 4 000 MGL). Be to, teismas, atsižvelgdamas ne tik į minėtas aplinkybes, bet ir tai, kad nusikaltimų apimtis nėra didelė, laiko tarpas tarp padarytų nusikalstamų veikų taip pat nedidelis, dalinio sudėjimo būdu subendrino bausmes ir skyrė subendrintą 60 MGL dydžio baudą, kuri dar buvo sumažinta 1/3, kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu apeliantas parodė, kad skyrus 2 000 Eur baudą, ją įstengtų sumokėti (1 t., b. l. 175), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, skyrė ne tik galutinę subendrintą ir sumažintą baudą – 2 000 Eur, bet dar ir nustatė ilgesnį jos sumokėjimo terminą – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
16. Taigi, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo netinkamai individualizuotos. Skundžiamame nuosprendyje visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės, apelianto bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės, išdėstyti parinktos bausmės rūšies ir dydžio nustatymo motyvai. Apeliantui paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, parinkti baudų dydžiai nėra aiškiai per dideli, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje dar labiau mažinti už padarytas nusikalstamas veikas apeliantui jau paskirtų ženkliai mažesnių nei inkriminuotų nusikaltimų sankcijose nustatytų minimalaus baudų dydžio, nėra teisinio pagrindo.
17. Analizuojamu atveju apeliantui paskirta galutinė bausmė yra teisinga, proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskyrus galutinę subendrintą ir sumažintą 1/3 bausmę, nebuvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, teisingumo principas įgyvendintas tinkamai, bausmė paskirta teisinga.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Donatas Jatužis
Jolanta Raščiuvienė
Daina Vaidachavičienė