Administracinė byla Nr. A63-990/2010
Procesinio sprendimo kategorija 11.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio mėn. 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Ablingio,
sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
dalyvaujant pareiškėjui I. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. prašymą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M., L. D., V. Š. dėl praleisto termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - senelio A. P. nuosavybės teise valdytą 3,21 ha ploto žemės sklypą Ginotų kaime, Rokiškio rajone - paduoti bei nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Teigė, kad nustatytais terminais to padaryti negalėjo dėl svarbių priežasčių - nežinojimo apie senelio turėtą žemę ir blogos sveikatos būklės. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino visą laiką žinojęs apie senelio A. P. turėtą žemę, prašymo ir dokumentų laiku nepateikęs, nes ilgą laiką sunkiai sirgo, patyrė insultą (dėl to labai pablogėjo jo atmintis, orientacija), be to, nežinojęs, kad yra įstatymo nustatyti terminai prašymui ir dokumentams paduoti.
Suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė su pareiškėjo prašymu nesutiko. Paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsiasi daugelį metų. Per tą laikotarpį pareiškėjas pats ar, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, padedamas dukros, turėjo galimybę prašymą ir dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui pateikti laiku. Be to, pažymėjo, jog pagal „Rokiškio apskrities Juodupės valsčiaus Juodupės seniūnijos mokesčiais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašą“ A. P. turėjo ne 3,21 ha žemės, kaip nurodo pareiškėjas, o 1,91 ha.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. M. su prašymu nesutiko, paaiškindamas, kad jis ūkininkauja, daugelį metų nuomoja iš valstybės dalį žemės, kuri iki nacionalizacijos priklausė pareiškėjo seneliui. Nurodė, kad ketina nuomojamą žemę pirkti, jau paruoštas sutarties projektas.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. sprendimu prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatyta, kad pagal patvirtintą Onuškio kadastro vietovės žemės reformos projektą E. Š. ir L. D. buvusio savininko A. P. turėtos žemėnaudos ribose atkurtos nuosavybės teisės į žemę, o V. M. suprojektuotas žemės sklypas, paruoštas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projektas.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalimis (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija), pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti savo teises. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip išskirtinės faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Nurodyta, jog įrodinėjimo našta, kad įstatymu nustatyti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentų pateikimo terminai buvo praleisti dėl svarbių priežasčių, tenka šiuos terminus praleidusiam asmeniui, kuris pateikia teismui prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys - įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas - negali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, nepriklausiusiomis nuo jo valios. Pareiškėjas pripažino, kad jam visą laiką buvo žinoma apie senelio turėtą žemę, tačiau jis manė, kad bet kada galės kreiptis dėl jos susigrąžinimo. Nežinojimas apie įstatymo nustatytus terminus, teismo vertinimu, rodo didelį pareiškėjo nerūpestingumą ir aplaidumą. Iš pareiškėjo teismui pateiktų medicinos įstaigų išrašų (b.l. 36-38) nustatyta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimui daugeliu atveju įtakos turėjo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais (jis dvyliką kartų buvo gydytas nuo lėtinio alkoholizmo). Teismas nusprendė, jog iš byloje esančių dokumentų apie pareiškėjo sveikatos būklę negalima daryti išvados, kad sveikatos būklė buvo kliūtis jam pačiam ar per dukrą, su kuria, pareiškėjo teigimu, ryšiai nenutrūkę, ar per atstovus įstatymo nustatytais terminais pateikti prašymą ir dokumentus. Pažymėta, jog pareiškėjo susirgimas pasibaigus įstatymu nustatytiems terminams įtakos terminų atnaujinimui neturi, kad pareiškėjui sveikatos būklė nesutrukdė jau po įstatymo nustatytų terminų pasibaigimo susirasti atstovą ir kreiptis į teismą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo sveikatos sutrikimai ir gydymas buvo svarbios termino praleidimo priežastys. Terminų praleidimas susietas ne su aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, o su paties pareiškėjo nerūpestingumu ir aplaidumu.
III.
Pareiškėjas I. P. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti ir praleistą terminą atnaujinti. Apeliantas teigia, kad teismas neįsigilino į jo pateiktus argumentus, priėmė neteisingą sprendimą. Pažymi nežinojęs, kad jo seneliui A. P. priklausė žemė, dėl sveikatos būklės tinkamai nesiorientavęs, negalėjęs ginti savo teisių. Tik kaimynams atvedus į savivaldybės juridinį skyrių ir paskyrus valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą galėjęs kreiptis į teismą. Nurodo pateikęs dokumentus, iš kurių matyti, kad jis sirgo, dažnai kreipėsi į medikus. Paaiškina, kad dėl ligos labai susilpnėjo jo atmintis, sutriko valia. Apeliantas pažymi, kad alkoholio vartojimas yra liga, silpnybė, kurią jis stengėsi įveikti. Paaiškina gaunąs labai mažą pensiją, norįs būti nepriklausomas nuo visuomenės pagalbos, į svetimą turtą nepretenduojąs. Mano, kad jo nurodytos termino praleidimo priežastys vertintinos kaip svarbios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau - ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).
Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261 912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kitų dokumentų pateikimo terminą grindžia tuo, jog jis nežinojo, kad jo seneliui A. P. priklausė žemė, kad yra įstatymo nustatyti terminai prašymui ir dokumentams paduoti, be to, dėl sveikatos būklės tinkamai nesiorientavo, negalėjo ginti savo teisių (dėl ligos labai susilpnėjo jo atmintis, sutriko valia).
Pareiškėjo nurodyta terminų praleidimo priežastis - nežinojimas apie senelio A. P. turėtą žemę - iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Ji yra susijusi su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei savo šeimos istorija ir buvusia turtine padėtimi). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių (pvz., 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261- 505/2009). Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas.
Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodamas apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasis savo interesais, pareiškėjas turėjo galimybę pasidomėti protėvių turėta nuosavybe. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-180/2009). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos. Be to, pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė žinojęs apie senelio turėtą žemę.
Taip pat pareiškėjas nurodo, jog prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kitų dokumentų pateikimo terminą jis praleido dėl to, kad yra silpnos sveikatos.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., žr. 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008), tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Byloje pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė per visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios iki terminų pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pabaigos galėjo sutrukdyti kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo per įstatymų nustatytą terminą. Įvertinusi minėtus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nebuvo tokio pobūdžio, jog jam būtų objektyviai sukliudę, padedant šeimos nariams ar per kitą įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą atstovą, iki įstatymu nustatyto termino pasirūpinti informacijos apie nekilnojamąjį turtą surinkimu, prašymo bei dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimu įstatymo įgaliotai valstybės institucijai.
Nurodomos pareiškėjo asmeninės savybės – tam tikru laikotarpiu piktnaudžiavimas alkoholiu, teisinių žinių neturėjimas – pačios savaime taip pat nėra tos aplinkybės, kurios besąlygiškai liudytų apie negalėjimą įgyvendinti savo teises. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., žr. 2009 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-480/2009), vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas neturi reikiamų teisinių žinių, dar nereiškia, kad egzistuoja svarbi ir objektyvi priežastis terminui atnaujinti. Net ir neturėdamas pakankamai teisinių žinių, apeliantas galėjo pasitelkti trečiuosius asmenis, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teises. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkūrimo proceso terminus, į pareiškime pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Roma Sabina Alimienė
Ričardas Piličiauskas
Antanas Ablingis