Administracinė byla Nr. I-279-189/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01617-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

 (S)

dalyvaujant pareiškėjai G. S. ir jos atstovei M. B.,

atsakovo atstovui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja G. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) viršininko 2018 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 10-TE-610 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei G. S.“ (toliau – Įsakymas) (b. l. 1–6).

Nurodo, kad pareiškėja dirba Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Elektrėnų PK) Veiklos skyriaus (toliau – VS) vyresniąja tyrėja.

2018 m. vasario 8 d. buvo surašyta Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-1S-16 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. S. veiksmų“ (toliau – Išvada), kurios pagrindu priimtas Įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, nes mano, jog tarnybinio nusižengimo nepadarė, o tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta remiantis neobjektyviai, vienpusiškai surašyta Išvada, neišnagrinėjus visų objektyvių aplinkybių, todėl kaltinimai dėl netinkamai vykdomų pareigų yra nepagrįsti.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek surašant Išvadą, nebuvo vadovaujamasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktiką. Išvadoje visiškai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku kokiais veiksmais pareiškėja tariamai padarė tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus, imperatyviai numatančius pareigą veikti tik taip ir ne kitaip, ji pažeidė, kokiais teisės aktais yra grindžiamas tarnybinio nusižengimo konstatavimo faktas, nevertinamas jos kaltės klausimas ir tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų - kaltės. Nurodo, kad vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei atsirasti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Pareiškėjos teigimu, ji baudžiama už bendro pobūdžio teisės normų pažeidimą, taip pat už teisės normų, leidžiančių pareigūnui pasirinkti veikimo būdą vadovaujantis objektyviomis aplinkybėmis, nustatytais faktais, jo vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone, ką ji nagrinėjamu atveju ir padarė.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2017 m. lapkričio 30 d. iš Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos (toliau – KPV), buvo gautas pavedimas surašyti protokolą automobilio OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui V. D. (toliau – Pavedimas), kuriame nurodyta surašyti protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, straipsniai nedetalizuoti. Pranešime nurodyta, kad visa medžiaga nuskenuota ir prisegta EĮIS ROIK (duomenys neskelbtini) Užregistruotame įvykyje ROK (duomenys neskelbtini), buvo prisegtos apgadinto automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 nuotraukos ir filmuota medžiaga.

Pažymi, kad prie įvykio ROK (duomenys neskelbtini), nebuvo prisegti nukentėjusiosios VW POLO savininkės L. Š. paaiškinimas bei pareigūno, forminusio šį įvykį, tarnybinis pranešimas, jie buvo įkelti vėliau, bet ne kartu su gauta medžiaga. Tikslu išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pareiškėja iškvietė apklausai V. D., kuris paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 21 d., apie 12.30 val. atvyko į policijos komisariato aikštelę apklausai pas tyrėją. Su juo kartu važiavo žmona. Apie tai, kad tuo metu kai parkavosi sukėlė eismo įvykį sužinojo po kelių dienų iš Vilniaus policijos pareigūnų. Kiemas į kurį atvažiavo buvo labai duobėtas, todėl net nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę. Jei būtų pajutęs susidūrimą, būtų sustojęs ir pranešęs apie tai pareigūnui, kuris jo laukė apklausai. Apie tai, kad buvo susidūrimas nejuto ir šalia sėdėjusi jo žmona.

Nurodo, kad pareiškėja kvalifikuodama V. D. veiksmus, nesant detalesnio Pavedimo, vadovaudamasi turimais duomenimis, savo teisine sąmone bei atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, kad sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET).

Pažymi, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės nusižengimo sudėtis. Administracinio teisės nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Pareiškėjos teigimu, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kadangi pagal pateiktą medžiagą ir V. D. paaiškinimą, pareiškėja nenustatė kaltės (tiesioginės tyčios) turinio ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvų, todėl V. D. atžvilgiu surašė protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas). Apie tokį priimtą sprendimą ji 2017 m. gruodžio 6 d. surašė oficialų tarnybinį pranešimą, kurį pateikė per elektroninę dokumentų valdymo sistemą, todėl pareiškėjai nesuprantami ir nepagrįsti Išvadoje pateikiami kaltinimai dėl neva formalaus tarnybinio pranešimo surašymo ir vadovų neinformavimo apie tokį sprendimą.

Nurodo, kad paaiškinime ji be kita ko pažymėjo, kad tik jai įteiktame pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo jau buvo detalizuojami ANK straipsniai pagal, kuriuos turėjo surašyti protokolą V. D.. Būtent dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies. Peržiūrėdama į EĮIS įdėtą filmuotą medžiagą, kurių buvo dvi, pirmoje, kurioje matomas automobilių kontaktas, V. D. mobiliuoju telefonu nekalbėjo, juo nesinaudojo. Peržiūrint antrą filmuotą medžiagą pareiškėja dėmesį kreipė ir žiūrėjo ne į vairuotoją, kuris nelabai ir matėsi, o į galimus automobilio apgadinimus, analizavo, ar nėra likę raudonos spalvos dažų. Kadangi Pavedime nebuvo jokios kalbos apie naudojimąsi mobilaus ryšio priemone, todėl į tokį galimą pažeidimą net neįsigilino, ir jo nematydama neužfiksavo. Be to, pažymėjo, kad tik pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo rašoma, kad ji privalėjo surašyti protokolą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį „pasitraukimas iš įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padalyta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“, bei minima, kad dėl V. D. nesurašytų minėtų protokolų nepriėmė sprendimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį. Kadangi D. N., atsiuntęs Pavedimą akivaizdžiai padarė grubių klaidų, o būtent atsainiai jį surašė, klaidingai tvirtindamas, kad visa eismo įvykio medžiaga yra įkelta į EĮIS registrą, todėl net nebuvo galimybės pažiūrėti tikslaus nukentėjusiosios paaiškinimo, pareigūno atsainiai surinkusio eismo įvykio medžiagą tarnybinio pranešimo, kuriame turėjo būti atsakingo asmens rezoliucija dėl atitinkamos ir konkrečios veikos kvalifikavimo, o tokių duomenų nebuvimas nesudarė jai būtinybės priimti atskirą nutarimą, dėl tam tikros, atskiros veikos, nutraukimo. Pareiškėjos teigimu, Pavedime apie ANK 417 straipsnio 8 dalį, kaip kvalifikuojantį, nebuvo parašyta.

Žinodama paminėtą teismų praktiką ir vertindama visus turimus duomenis, jų visumą, neturėdama svarių įrodymų negalėjo patraukti V. D. administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, mano kad jos sprendimas vairuotojo atžvilgiu priimtas pagrįstai.

Pareiškėjos teigimu, visus pareiškimus, tiek administracinės teisės pažeidimo, tiek kitus, nagrinėja sąžiningai, vadovaudamasi savo teisine sąmone bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu galiojančiomis teisės normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, visada siekia kuo geresnių rezultatų.

Pareiškėjos teigimu, tyrimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir neįrodė jos kaltės, todėl skundžiamas Įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas.

Pažymi, kad be paskirtos tarnybinės nuobaudos, jos atžvilgiu yra pritaikyta kito pobūdžio sankcija – 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK viršininko įsakymu Nr. 10-IL-4388 apribota galimybė vykdyti funkcijas, tiriant KET pažeidimus. Pažymi, kad šia sankcija pareiškėja baudžiama antrą kartą už tuos pačius veiksmus ir ši sankcija jai yra daug griežtesnė, nes tokiu būdu jai atimta galimybė dirbti mėgstamą darbą, kurį dirbo maždaug 20 metų.

Nurodo, kad tiesioginių neigiamų pasekmių šiuo atveju nekilo nei nukentėjusiai L. Š. (jai atlyginti visi nuostoliai), nei kitiems asmenims. Be to, skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad tiesioginio vadovo pareiškėja charakterizuojama teigiamai, nebausta drausminėmis nuobaudomis, yra skatinta.

Pareiškėjos teigimu, net jei ir būtų pagrindas paskirti jai tarnybinę nuobaudą, mano, kad vertinant visas aplinkybes, kurios yra išdėstytos skunde, paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas yra akivaizdžiai per griežta, todėl bylos nagrinėjimo teisme metu teismas, įvertinęs visas reikšmingas ir svarbias aplinkybes ir nustatęs, kad vis dėlto mano atžvilgiu turi būti taikoma tarnybinė atsakomybė, turėtų pasinaudoti diskrecijos teise ir sušvelninti paskirtą nuobaudą.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą įsakymą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą. Paaiškino, kad vairuotojui nesurašė protokolo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, nes peržiūrint filmuotą medžiagą pareiškėja žiūrėjo ne į vairuotoją, kuris nelabai ir matėsi, o į galimus automobilio apgadinimus, be to, Pavedime nebuvo jokios kalbos apie naudojimąsi mobilaus ryšio priemone, todėl į tokį galimą pažeidimą net neįsigilino. Nurodė, kad pateikti vaizdo įrašai buvo sumaišyti vietomis. Pareiškėja neneigia, kad kontaktas tarp automobilių buvo. Pareiškėjos teigimu, jokios jos tyčios ar asmeniškumų nėra. Pažymėjo, kad EĮIS sistemoje nebuvo sukelta visa medžiaga, bet jos užteko pareiškėjai priimti sprendimą, papildomos medžiagos jai nereikėjo (2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą įsakymą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą (2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–31).

Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėja, kaip policijos pareigūnė privalanti savo tarnybą atlikti taip, kad būtų užtikrinti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje policijai keliami uždaviniai, vienas iš kurių - administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, ir kurių, kaip matyti iš jos pareigybių aprašymo, viena pagrindinių funkcijų - užtikrinti šio uždavinio įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju veiksmų šiai savo pareigai tinkamai atlikti, išskyrus tai, jog pagal 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. tarnybinį pranešimą Nr. 10- PR2-48634, apklausė V. D. bei surašė jam administracinio nusižengimo protokolą tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad šis vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į kelio būklę ir važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo iki šalia stovinčio automobilio ir jį apgadino, neatliko, administracinio nusižengimo protokolo dėl pažeidimų nustatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET) ir 417 straipsnio 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis nesilaikymas) nesurašė, pažeidimą kvalifikuojančių faktinių duomenų nerinko (neapžiūrėjo iš eismo įvykio pasišalinusio OPEL ZAFIRA automobilio, neapklausė V. D. žmonos). Pažymi, kad iš medžiagoje esančio vaizdo įrašo (įrašo laikas 12.09 val.) aiškiai ir akivaizdžiai matosi automobilių susidūrimas (kaip OPEL ZAFIRA atsitrenkė į VW POLO), dėl kurio smarkiai sujuda automobilis VW POLO bei kaip automobiliu OPEL ZAFIRA važiavęs V. D. ir jo žmona pasižiūri (pasukę galvas į kairę) į automobilį VW POLO, nors G. S. savo tarnybiniame pranešime nurodo priešingai. Kitame vaizdo įraše (įrašo laikas 12.08 val.) taip pat akivaizdžiai matyti kaip automobilio OPEL ZAFIRA vairuotojas, prieš sukeldamas eismo įvykį, įvažiuodamas į aikštelę naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Šios aplinkybės taip pat buvo nurodytos ir patrulio įforminusio eismo įvykį, tarnybiniame pranešime. Visa tai paneigia G. S. argumentus lėmusius nerašyti V. D. administracinio nusižengimo protokolo dėl pažeidimų nustatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Remiantis ANK 569 straipsnio 2 dalimi, įrodymus, kurie to paties straipsnio 1 dalyje įvardijami kaip bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Administracinio nusižengimų bylas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje tiria ir protokolus surašo policijos pareigūnai (ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas). Taigi, aptariamu atveju dėl netinkamo teisės aktų nuostatų interpretavimo pareiškėja nesurinko eismo įvykio aplinkybių vertinimui reikšmingos medžiagos ir tokiu būdu neužtikrino ANK 567 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo.

Pažymi, kad G. S. aptariamu atveju sąmoningai, t. y., tyčia nevykdė nurodytos pareigos, pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.14 punktuose, motyvuodama tuo, jog neįžvelgė administracinio nusižengimo V. D. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos (nebuvo tiesioginės tyčios), kadangi kaltininkas paaiškino, jog dėl duobėto kelio nepastebėjo kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Taip pat nurodydama, kad filmuotoje medžiagoje nematyti susidūrimo fakto, o tik sujudantis VW POLO, taip pat nepastebėjo, kaip V. D. rankomis naudojosi telefonu vairuodamas automobilį. Šie pareiškėjos teiginiai nevertintini kaip pateisinantys tarnybinių pareigų neatlikimą. Taigi, nurodyti pareiškėjos veiksmai, pasireiškę neveikimu, vertintini, kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, padarytas kaltais veiksmais (tyčia), t. y. tarnybinis nusižengimas, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja skundo 4 lapo paskutinėje pastraipoje aiškina įvykio tyrimo aplinkybes, tačiau pažymi, kad skunde išdėstyti motyvai, jog peržiūrint vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini) 2 nelabai matėsi vairuotojas ir pareiškėja kreipė dėmesį į galimus automobilio apgadinimus neatitinka tikrovės, nes :1) vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini) 2 yra rodomas laikas kuris yra ankstesnis nei eismo įvykio laikas; 2) asmuo vairavęs automobilį puikiai matomas ir nepastebėti, jog asmuo kalbėjo telefonu, neįmanoma; 3) automobilis juda priešinga kryptimi nei eismo įvykio situacijoje. Šie faktai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad G. S. netinkamai vykdė administracinio nusižengimo tylimą, o visi skunde išdėstyti išvedžiojimai sietini su siekiu išvengti tarnybinės atsakomybės.

Nurodo, kad 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja D. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytų ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies pažeidimų su administraciniu nurodymu ir skyrė V. D. 300 Eur baudą, kurią 2018 m. vasario 22 d. V. D. sumokėjo. Šis protokolas ir administracinio nurodymo įvykdymas papildomai patvirtina faktą, kad V. D. padarė nurodytus pažeidimus, kurių nekvalifikavo G. S., todėl G. S. teiginiai dėl teismų praktikos susijusios su asmens kalte ir jos vertinimu pasišalinimų iš eismo įvykio vietos atvejais atmestini, kaip neaktualūs šiai konkrečiai situacijai.

Pažymi, kad Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 10-IL-4388 nėra bausmė ar nuobauda, juo yra keičiamas darbo organizavimas policijos komisariate ir pareiginių funkcijų paskirstymas, todėl pareiškėja neteisingai teigia, kad jos atžvilgiu buvo taikytos, kokios nors sankcijos.

Dėl nuobaudos griežtumo nurodo, kad šiuo atveju G. S. vykdydama administracinio nusižengimo tyrimą neužfiksavo ir neįvertino net 2 KET pažeidimų, iš kurių vienas pakankamai šiurkštus, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padalytam pažeidimui.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskr. VPK viršininko 2018 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 10-TE-610 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei G. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus viršininkas E. T. 2017 m. lapkričio 29 d. surašė tarnybinį pranešimą, adresuotą Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK, kuriame nurodytos eismo įvykio aplinkybės bei prašoma apklausti V. D. bei surašyti ANK protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį (b. l. 72), kurio vykdymas buvo pavestas Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresniajai specialistei G. S.. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.

Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresnioji specialistė G. S. 2017 m. gruodžio 6 d. surašė V. D. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 30 eurų baudą (b. l. 65–66).

Pareiškėja G. S. savo tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykių tyrimo aplinkybių nurodo, kad filmuotoje medžiagoje nematyti susidūrimo fakto, matosi tik sujudantis VW POLO, automobilių apgadinimo aukštis nėra išmatuotas, be to, V. D. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos, nebuvo tiesioginės tyčios turinys ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, kadangi kaltininkas paaiškino, jog dėl duobėto kelio nepastebėjo kaip atsitrenkė į kitą automobilį (b. l. 67–68).

2018 m. sausio 8 d. Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus apskr. VPK Imuniteto skyriaus (toliau - IS) viršininko 2018 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-1079 „Dėl surinktos informacijos“ (b. l. 53–54) nurodytų aplinkybių apie Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VS vyresniosios tyrėjos G. S. veiksmus nagrinėjant Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus persiųstą eismo įvykio medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskr. VPK IS viršininkas tarnybiniame pranešime nurodė, kad atliekamo informacijos patikrinimo, dėl tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-51553 nurodytų aplinkybių, apie gal būt padarytą neigiamą įtaką tyrimą atliekančiam policijos pareigūnui metu, susipažinę su Eismo įvykių informacinėje sistemoje registruoto įvykio Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatė, kad
2017 m. lapkričio 21 d. apie 12 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pranešėjos L. Š. vairuotą ir pastatytą automobilį VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitas automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Į įvykio vietą atvykusio Vilniaus aps. VPK KPV PR 1-os kuopos l-ojo būrio vyr. patrulio S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame matoma, jog automobilio OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas stovėjimo aikštelėje atbuline eiga, kliudė VW POLO automobilį. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad minėto automobilio vairuotojas prieš sukeldamas eismo įvykį naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Automobilis OPEL ZAFIRA priklauso V. D. (b. l. 53–54).

Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VS 2018 m. sausio 22 d. pranešimu informavo pareiškėją apie jos atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą ir paprašė pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2018 m. sausio 26 d. (b. l. 57–58).

Pareiškėja, Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK viršininkui 2018 m. sausio 25 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Pavedime nurodyta surašyti protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, straipsniai nedetalizuoti. Nurodo, kad Pranešime nurodyta, jog visa medžiaga nuskenuota ir prisegta EĮIS ROIK (duomenys neskelbtini) Užregistruotame įvykyje ROK (duomenys neskelbtini), buvo prisegtos apgadinto automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 nuotraukos ir filmuota medžiaga. Peržiūrint filmuotą medžiagą buvo matyti, kad nebuvo galimybės objektyviai ir neginčytinai nustatyti ar iki jo susilietimo su automobiliu VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis jau nebuvo apgadintas iki tol. Be to, aikštelė, kurioje įvyko kontaktas tarp automobilių, yra stipriai duobėtas. Automobilio OPEL vairuotojas važiuodamas atbulas, įvažiuoja į kelio dangos nutrupėjimą „pasėda žemyn“ ir tuo metu sujuda automobilis VW POLO. Pridėtose nuotraukose kelio dangos ištrupėjimas ir nuožulnumas aiškiai matosi. Jokių apgadinimų ant OPEL automobilio nesimatė, o atsižvelgiant į tai, kad VW POLO yra raudonos spalvos, tai ant juodos spalvos OPEL automobilio jie būtų likę. Be to, ant automobilio VW POLO bamperio matosi apgadinamai trijose skirtingose vietose, todėl nustatyti, kas ir kada juos padarė nėra galimybės, nes pačioje filmuotoje medžiagoje susidūrimo fakto nematyti. Matosi tik sujudantis VW POLO. Automobilio VW POLO apgadinimų aukštis nėra išmatuotas. Taip pat nurodė, kad siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo iškviestas V. D., kuris apklausos metu paaiškino, kad apie įvykį sužinojo po kelių dienų iš pareigūnų, kiemas buvo duobėtas, todėl nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę, susidūrimo nepajuto ir kartu važiavusi vairuotojo žmona. Pareiškėja paaiškinime nurodė, kad pagal pateiktą filmuotą medžiagą ir V. D. paaiškinimą, nenustatė kaltės (tiesioginės tyčios) turinio ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, V. D. surašė protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas), kaip to reikalavo Vilniaus apskr. VPK KPV Paieškos poskyrio specialistas D. N., pažymėdamas, kaip kvalifikuojantį, pasitraukimo iš eismo įvykio vietos straipsnį. Dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis(išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymas) taikymo paaiškino, kad peržiūrint filmuotą medžiagą dėmesį kreipė ir žiūrėjo ne į vairuotoją, kuris nelabai matėsi, o į galimus automobilio apgadinimus. Kadangi D. N. Pavedime nebuvo jokios kalbos apie naudojimąsi mobilaus ryšio priemone, todėl į galimą pažeidimą neįsigilino ir jo nematydama neužfiksavo. Dėl nesurašyto protokolo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad šiuo aspektu ji surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 59–60).

Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK 2018 m. vasario 8 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-1S-16 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. S. veiksmų“, kurioje nurodyta, kad pareiškėja netinkamai kvalifikavo eismo įvykį ir pagal 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-48634, apklausė V. D. bei surašė jam administracinio nusižengimo protokolą tik pagal LR ANK 417 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad šis vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į kelio būklę ir važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo iki šalia stovinčio automobilio ir jį apgadino, neatliko, administracinio nusižengimo protokolo dėl pažeidimų numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalies (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) ir 417 straipsnio 3 dalies (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis nesilaikymas) nesurašė, pažeidimą kvalifikuojančių faktinių duomenų nerinko (neapžiūrėjo iš eismo įvykio pasišalinusio OPEL ZAFIRA automobilio, neapklausė V. D. žmonos). Aptariamu atveju dėl netinkamo teisės aktų nuostatų interpretavimo Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VS vyresnioji tyrėja G. S. nesurinko eismo įvykio aplinkybių vertinimui reikšmingos medžiagos ir tokiu būdu neužtikrino ANK 567 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo. Be to, pažymėjo, kad G. S. aptariamu atveju sąmoningai, t. y., tyčia nevykdė nurodytos pareigos, pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.14 punktuose, motyvuodama tuo, jog neįžvelgė administracinio nusižengimo V. D. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos (nebuvo tiesioginės tyčios), kadangi kaltininkas paaiškino, jog dėl duobėto kelio nepastebėjo kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Taip pat nurodydama, kad filmuotoje medžiagoje nematyti susidūrimo fakto, o tik sujudantis VW POLO, taip pat nepastebėjo, kaip V. D. rankomis naudojosi telefonu valiuodamas automobilį. Šie jos teiginiai nevertintini kaip pateisinantys tarnybinių pareigų neatlikimą. Todėl nurodytus vyresniosios tyrėjos G. S. veiksmus, pasireiškusius neveikimu, vertino, kaip netinkamus tarnybinių pareigų atlikimu, padarytus kaltais veiksmais (tyčia), t. y. kaip tarnybinį nusižengimą, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda (b. l. 38–51).

2018 m. vasario 8 d. Išvados pagrindu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Vilniaus apskr. VPK viršininkas 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 10-TE-610 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei G. S.“ pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimas (b. l. 17–18).

Pažymėtina tai, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Šiuo atveju sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė priešingą teisei veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai vykdė tarnybines pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu).

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Statuto 33 straipsnio 1–12 dalys pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu).

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalies nuostatas pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnio 1–2 dalyse.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VS vyresnioji tyrėja G. S., kaip policijos pareigūnė privalanti savo tarnybą atlikti taip, kad būtų užtikrinti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje policijai keliami uždaviniai, iš kurių - administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, ir kurių, kaip matyti iš jos pareigybių aprašymo, viena pagrindinių funkcijų - užtikrinti šio uždavinio įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju veiksmų šiai savo pareigai tinkamai atlikti, išskyrus tai, jog pagal 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-48634, apklausė V. D. bei surašė jam administracinio nusižengimo protokolą tik pagal LR ANK 417 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad šis vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į kelio būklę ir važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo iki šalia stovinčio automobilio ir jį apgadino, neatliko, administracinio nusižengimo protokolo dėl pažeidimų numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) ir 417 straipsnio 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis nesilaikymas) nesurašė, pažeidimą kvalifikuojančių faktinių duomenų nerinko (neapžiūrėjo iš eismo įvykio pasišalinusio OPEL ZAFIRA automobilio, neapklausė V. D. žmonos).

Iš teismui pateikto vaizdo įrašo (įrašo laikas 12.09 val.) nustatyta, kad akivaizdžiai matosi automobilių susidūrimas, t. y. kaip OPEL ZAFIRA atsitrenkė į VW POLO, kuris smarkiai sujuda, o automobiliu OPEL ZAFIRA važiavęs V. D. ir jo žmona pasižiūri (pasukę galvas į kairę) į automobilį VW POLO. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjos tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad vairuotojas ir jo žmona nejuto automobilių susidūrimo. Be to, pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad kontaktas tarp automobilių buvo (2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Kitame vaizdo įraše (įrašo laikas 12.08 val.) taip pat akivaizdžiai matyti kaip automobilio OPEL ZAFIRA vairuotojas, prieš sukeldamas eismo įvykį, įvažiuodamas į aikštelę naudojosi ranka mobiliojo ryšio priemone. Šios aplinkybės buvo nuodytos ir Vilniaus apskr. VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K., įforminusio eismo įvykį, tarnybiniame pranešime (b. l. 73, 98).

Įvertinus šiuos vaizdo įrašus, darytina išvada, kad juose akivaizdžiai matosi, jog yra pagrindo spręsto dėl vairuotojo V. D. atsakomybės numatytos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) ir 417 straipsnio 3 dalį (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis nesilaikymas). Todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidimą kvalifikuojančių faktinių duomenų nerinko (neapžiūrėjo iš eismo įvykio pasišalinusio OPEL ZAFIRA automobilio, neapklausė V. D. žmonos). Pareiškėjos skundo motyvai, jog peržiūrint vaizdo įrašą nelabai matėsi vairuotojas ir pareiškėja kreipė dėmesį į galimus automobilio apgadinimus neatitinka tikrovės, nes vaizdo įrašuose yra rodomas laikas, o asmuo vairavęs automobilį puikiai matomas, todėl nepastebėti, jog asmuo kalbėjo telefonu neįmanoma. Be to, automobilis juda priešinga kryptimi nei eismo įvykio situacijoje. Šie faktai patvirtina, kad G. S. netinkamai vykdė administracinio nusižengimo tylimą, o visi skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija.

Pareiškėja tiek tarnybiniame paaiškinime (b. l. 59–60), tiek skunde teismui nurodo, kad užregistruotame įvykyje ROIK (duomenys neskelbtini), buvo prisegtos apgadinto automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 nuotraukos ir filmuota medžiaga, t. y. ne visa medžiaga. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad prie užregistruoto eismo įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) prisegta taip pat ir vyriausiojo patrulio S. K. eismo įvykio vietos planas ir schema (b. l. 64), todėl, nesant pateiktiems priešingas išvadas leidžiantiems įrodymas, darytina išvada, kad visa medžiaga nuskanuota ir prisegta EĮIS ROIK (duomenys neskelbtini) Kita vertus, pagal ANK 569 straipsnio 2 dalies nuostatas įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, todėl remiantis šia nuostata pareiškėja tirdama administracinį nusižengimą ir matydama, kad vis tik trūksta medžiagos, ar ji pridėta ne pilnoje apimtyje, turėjo galimybę išsireikalauti trūkstamą medžiagą, t. y. surinkti trūkstamus įrodymas, objektyviam ir visapusiškam administracinio nusižengimo išnagrinėjimui. Tačiau ji to nepadarė ir sprendimą priėmė tik pagal tuos duomenis, kuriuos turėjo. Tai, kad pareiškėjai kitų duomenų, išskyrus pateiktus prie registruoto įvykio ROIK (duomenys neskelbtini), netrūko sprendimui priimti, patvirtino ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad jai buvo pateikta ne visa medžiaga, vertintini kaip gynybinė pozicija, nes kaip jau minėta pagal ANK 569 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareigūnė, matydama, kad pateikta ne pilnos apimties medžiaga, turėjo šiuos įrodymus surinkti.

Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad pateikti vaizdo įrašai buvo sumaišyti vietomis, tačiau šie argumentai teismo vertintini kritiškai, nes pareigūnas tirdamas administracinį nusižengimą privalo atkurti įvykių seką, be to, vaizdo įrašuose yra nurodytas filmavimo laikas, todėl nėra sudėtinga atkurti įvykių seką pagal filmavimo laiką.

Pareiškėja tiek skunde, tiek tarnybiniame paaiškinime nurodė, kad Pavedime buvo nurodyta surašyti protokolą automobilio OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui V. D., pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, straipsniai nedetalizuoti.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi APT protokolo surašymo metu) nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Įvertinus Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybinį pranešimą (Pavedimą), darytina išvada, kad nurodytos minėto eismo įvykio aplinkybės bei prašoma apklausti V. D. bei surašyti ANK protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį (b. l. 72). Tiek šiame tarnybiniame pranešime, tiek jo vykdymo Pavedime nėra nurodytos ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies normų dispozicijos. Kaip matyti iš ANK 417 straipsnio 3 dalies normos dispozicijos, joje nurodytas ne vienas administracinis nusižengimas, todėl pareigūnas gavęs pavedimą ir prie jos esančią medžiagą, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, turi parinkti tinkamą šios normos dispoziciją pagal nustatytą administracinį nusižengimą.

Vilniaus apskr. VPK viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.10-V-1661 patvirtinto Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6.4 punktas nustato, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal savo kompetenciją atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir priima nutarimus šiose byloje, vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną. Pareigybės aprašymo 6.14 punktas nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo užduotis dėl teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimų, susijusių su procesiniais veiksmais ir veiksmais, susijusias su administracinių nusižengimų bylų teisenos vykdymu (b. l. 61–63).

Įvertinus pareiškėjos pareigybės aprašyme suformuluotas valstybės tarnautojo funkcijas, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, kad Pavedime nebuvo detalizuoti nurodyti straipsniai, t. y. ANK 417 straipsnio 3 dalies konkreti dispozicinė norma, atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip matyti iš Pareigybės aprašymo 6.4 punkto šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal savo kompetenciją atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir priima nutarimus šiose byloje, vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną, juolab, kad Pavedime nurodyti konkretūs straipsniai.

Pažymėtina, kad atsakomybė atsiranda, pareigūnui neatliekant teisės aktais nustatytų veiksmų, jis neveikė taip, kaip teisės aktais buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti. Įvertinus nustatytas faktine aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai Išvadoje konstatavo, jog visų aplinkybių visumą paneigia G. S. argumentus lėmusius nerašyti V. D. administracinio nusižengimo protokolo dėl pažeidimų nustatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas) ir 426 straipsnio 1 dalyje pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).

Nagrinėjamu atveju byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja dėl netinkamo teisės aktų nuostatų interpretavimo nesurinko eismo įvykio aplinkybių vertinimui reikšmingos medžiagos ir tokiu būdu neužtikrino ANK 567 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo.

Įvertinus nustatytas faktine aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai Išvadoje konstatavo, kad pareiškėja G. S. sąmoningai, t. y., tyčia nevykdė nurodytos pareigos, pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.14 punktuose, motyvuodama tuo, jog neįžvelgė administracinio nusižengimo V. D. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos (nebuvo tiesioginės tyčios), kadangi kaltininkas paaiškino, jog dėl duobėto kelio nepastebėjo kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Taip pat nurodydama, kad filmuotoje medžiagoje nematyti susidūrimo fakto, o tik sujudantis VW POLO, taip pat nepastebėjo, kaip V. D. rankomis naudojosi telefonu vairuodamas automobilį. Šiuo atveju pareiškėjos nurodyti teiginiai nevertintini kaip pateisinantys tarnybinių pareigų neatlikimą. Šiuo atveju, nurodyti pareiškėjos veiksmai, pasireiškė neveikimu, kuris vertintinas kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, padalytas kaltais veiksmais (tyčia), t. y. tarnybinis nusižengimas, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjos veikoje akivaizdžiai buvo jai inkriminuojamų tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (ką ji turėjo atlikti būdamas statutiniu valstybės tarnautoju pagal pareigybės aprašymą)), kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (tiesioginė tyčia, aplaidumas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Pareiškėja, susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, o objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai įvertinti administracinius nusižengimus pagal teisės normų reikalavimus, pareiškėja nenurodė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos veikoje yra tarnybinių nusižengimų sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, todėl atsakovas įrodė pareiškėjos veiksmuose tarnybinio pažeidimo sudėtį.

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Teismas nesutinka, kad paskirta tarnybinė nuobauda nėra proporcinga anksčiau paminėtiems pažeidimams. Pažymėtina, kad paskirta nuobauda priskirtina prie švelnesnių nuobaudų, todėl įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjai ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra teisinga. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad tokia nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Esant paminėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas Įsakymas teisėtas ir pagrįstas.

Dėl Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 10-IL-4388 (b. l. 52) pažymėtina, kad pareiškėja reikalavimo dėl šio įsakymo nesuformulavo, todėl neišeinant iš skundo nagrinėjimo ribų teismas šio įsakymo asmeniui pasekmių plačiau nenagrinės.

Pažymėtina, kad pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. de H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad Vilniaus apskr. VPK viršininko 2018 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 10-TE-610 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei G. S.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                       Bronius Januška