Civilinė byla Nr. 2-594/2014

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02955-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 69; 110.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2090-611/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieškinį atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl neteisėtų sprendimų viešajame pirkime Nr. 141693 panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Blue Bridge Code“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo 2013 m. lapkričio 21 d. rašte Nr.R2-3405, 2013 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. R2-3465; 2013 m. gruodžio 17 d. rašte Nr.R2-3696; 2013 m. gruodžio 20 d. rašte Nr.R2-3742 užfiksuotus sprendimus neteisėtais ir juos panaikinti, įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui konkrečius argumentus, pagrindžiančius atsakovo 2013 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. R2-3405 užfiksuotų sprendimų dėl ekonominio naudingumo balų suteikimo tiekėjų techniniams pasiūlymams priėmimą bei ieškovo techninį pasiūlymą vertinti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.

Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pateikti perkančiosios organizacijos (atsakovo) nuostolių užtikrinimą 217 227,06 Lt sumai, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad Duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos (toliau – DSAIS) sukūrimo ir įdiegimo projektas yra atsakovo 2013-2014 m. investicinis projektas, kuris yra įtrauktas į valstybės investicijų programą. Kadangi pirkimo sutarties pasirašymas ir sutarties vykdymas yra sustabdytas, perkančioji organizacija iki 2014 m. pabaigos neįgyvendins šio investicinio projekto, o garantijos, kad projektas bus perkeltas į 2015 m. valstybės investicijų programą, nėra. Pažymėjo, kad pagal ieškovo 2012 m. balansą pradelsti ieškovo įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovas yra galimai nemokus ar bent jau sunkioje finansinėje padėtyje. Be to, vadovaujantis atlikta analize, viešųjų pirkimų bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra daugiau išimtis nei taisyklė. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose yra labai svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti perkančiosios organizacijos interesai, todėl turi būti taikomas nuostolių užtikrinimas. Teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartyje nepaneigė, kad DSAIS viešojo konkurso pirkimo objektas yra susijęs su visos visuomenės bei valstybės interesų užtikrinimu – viešuoju interesu, todėl teismas nuostolių užtikrinimą galėjo taikyti ir savo iniciatyva. Atsakovas taip pat nurodė, kad atsakovas siekė nusipirkti DSAIS, kuri apimtų visą energetikos sektorių, optimizuoti energetikos bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių ekonominių, finansinių duomenų surinkimo sistemą, įvertinant kitų institucijų renkamos informacijos apimtį bei turimas duomenų bazes. Akivaizdu, kad perkančiajai organizacijai dėl ieškovo veiksmų nepavyks laiku sukurti DSAIS. Todėl perkančiosios organizacijos kaip viešosios teisės subjekto veikla bus sutrikdyta tiek atstovaujant viešąjį interesą, tiek vykdant Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus Europos Sąjungos energetikos srityje. Nurodo, kad atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių laiku neįdiegus DSAIS turės papildomai skirti 13 darbuotojų, kurie vykdytų informacijos surinkimo ir apdorojimo funkcijas, rankiniu būdu suvesti visą iš įmonių gautą informacija į lenteles.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino, tačiau skubaus vykdymo tvarka panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui nesudaryti viešojo pirkimo „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Teismas sprendė, kad palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bus pažeistas viešasis interesas, visuomenės bei valstybės teisėti interesai tinkamai, operatyviai ir efektyviai įgyvendinti energetikos sektoriaus skaidrumą, kontrolę bei duomenų surinkimą. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad DSAIS projekto finansavimas yra įtrauktas į valstybės 2013-2014 m. m. investicijų programą bei tai, kad šioje byloje galimas ekspertizės skyrimas, dėl ko šios bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ilgesniam terminui nei numatyta CPK 4238 straipsnio 4 dalyje. Užtrukus bylos nagrinėjimui, tačiau palikus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – neleidžiant atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutarties ar sustabdžius jos vykdymą – perkančioji organizacija gali visai neįgyvendinti šio visai visuomenei svarbaus projekto ir laiku nepasinaudoti valstybės skirtomis investicijomis, o kartu ir sudaryti kliūtis Europos Sąjungos mastu vykdyti energetikos sektoriaus kontrolę, įvertinti ir susisteminti visų valstybių narių duomenis. Tokiu būdu tiek perkančioji organizacija, tiek šiuo pirkimu suinteresuoti visuomenės nariai patirtų didesnes neigiamas pasekmes nei palikus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų teikiama nauda ieškovui. Nurodė, kad nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių būtų ilgam laikui sutrikdytos atsakovo funkcijos vykdant įsipareigojimus tiek Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūrai, tiek visai Europos Sąjungai, o kartu pažeistas viešasis interesas. Pažymėjo, kad teismui net ir tenkinus ieškovo reikalavimus bei pripažinus, kad atsakovo sprendimai atmesti ieškovo pasiūlymą ir pripažinti laimėtoju trečiąjį asmenį yra neteisėti, tai dar nereikštų, jog vykdomą atvirą konkursą laimėtų ieškovas ir kad būtent su juo būtų sudarytą DSAIS pirkimo sutartis. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo nebeteko prasmės, todėl nebuvo tenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir laikinąsias apsaugos priemones byloje taikyti - įpareigoti atsakovą nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Nurodo šiuos argumentus.

1. Nedelsiant sudaryti ir vykdyti pirkimo sutartį objektyviai nėra jokios skubos. Naujos redakcijos šilumos kainodara šiuo metu jau galioja. Atsakovas savo funkcijas kaip vykdė, taip ir toliau vykdo ir galės vykdyti, projektas bus įgyvendintas.

2. Projektui skirtas finansavimas prarastas nebus. Lėšos 2013-2015 m. m. ir 2014-2016 m. m. programoje gali būti perskirstamos koreguojant finansavimo terminus ir reikiamas lėšas iš vienų metų perkeliant į kitas. Tokiu atveju pasitvirtintų faktas, kad DSAIS įdiegimas nėra viešasis interesas ir atsakovo veikla gali puikiai funkcionuoti be DSAIS.

3. Teismas, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones ir leisdamas šią nutartį vykdyti skubiai, šiurkščiai pažeidė viešąjį interesą dėl skaidrių ir teisėtų viešojo pirkimo procedūrų užtikrinimo bei racionalaus lėšų panaudojimo. Nuostolių patirta nebus, priešingai, lėšos bus panaudotos racionaliai. Apelianto pasiūlyta kaina yra mažiausia, o trečiojo asmens kaina yra 600 tūkstančių litų didesnė nei apelianto. Apelianto pasiūlymo kaina yra žemesnė nei atsakovo nurodomi galimi nuostoliai (216 tūkst. litų), kurie, apelianto įsitikinimu, apskritai yra nepagrįsti.

4. Ieškinys prima facie yra pagrįstas. Pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų galima konstatuoti apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas prašo tenkinti jo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

1. Operatyvus ir savalaikis konkurso užbaigimas užtikrina efektyvesnę viešojo intereso apsaugą. Atsakovas vykdo kainų reguliavimo veiklą, kontroliuoja per 400 įmonių, visi Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys naudojasi atsakovo nustatytomis kainomis ir tarifais. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, perkančioji organizacija negalėtų tinkamai atlikti įstatymais priskirtų funkcijų, ginti vartotojų interesų, įgyvendinti direktyvų reikalavimų.

2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisėtai gynė visai visuomenei bei valstybei svarbesnį interesą. Be DSAIS sistemos įdiegimo atsakovas negali tinkamai atlikti savo pagrindinės funkcijos - tinkamai subalansuoti bei sureguliuoti energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių kainų, o tokiu būdu sudaromos kliūtys racionaliam visos visuomenės lėšų naudojimui bei skaidriai ir viešai konkurencijai tarp energetikos sektoriuje veikiančių įmonių.

3. Aplinkybė, kad konkursas nebuvo pradėtas anksčiau, savaime nereiškia, jog DSAIS sistemos kūrimas bei įdiegimas ir toliau gali būti atidėliojamas neapibrėžtam terminui. Konkurso procedūrų pradėjimas objektyviai nepriklausė nuo atsakovo sužinojimo momento apie DSAIS sistemos diegimo būtinumą, o priklauso nuo realios galimybės įvykdyti konkursą (finansinių išteklių).

4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas praras finansavimą skirtą DSAIS sistemos kūrimui ir diegimui. Atsakovas bus priverstas valstybės finansavimo užsitikrinimą bei lėšų poreikį kitiems metams iš naujo suderinti su atitinkamomis institucijomis.

5. Racionalus lėšų panaudojimas reiškia ne mažiausios kainos pasiūlymas, o būtent geriausią kainos ir kokybės pasiūlymą. Nors apelianto pasiūlymas pigesnis, tačiau tuo pačiu kokybiškai ir prastesnis.

6. Apelianto argumentai dėl ieškinio prima facie pagrįstumo yra nepagrįsti. Sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo/nepagrįstumo priima teismas išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat ir teismo iniciatyva. Teismas turi teisę ex officio panaikinti laikinąsias apsaugos priemones siekiant apginti viešąjį interesą, jeigu nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 149 str. 2 d.). Taigi CPK įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostatos suponuoja teismų pareigą ginti viešąjį interesą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Teismų praktika įpareigoja derinti abu šiuos viešojo intereso aspektus, t.y. suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda bei suinteresuotumą sąžininga tiekėjų konkurencija ir racionaliu lėšų panaudojimu. Viešasis interesas, minėta, gali būti pagrindas ne tik taikyti ar atsisakyti taikyti, tačiau ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas panaikino savo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi šioje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovui nesudaryti viešojo pirkimo „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Teismas nusprendė, jog palikus galioti minėtas laikinąsias apsaugos priemones bus pažeistas viešasis interesas, visos visuomenės bei valstybės teisėti interesai tinkamai, operatyviai ir efektyviai įgyvendinti energetikos sektoriaus skaidrumą, kontrolę bei duomenų surinkimą.

Apeliantas kvestionuoja laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose tvirtindamas, jog nedelsiant sudaryti ir vykdyti pirkimo sutartį objektyviai nėra jokios skubos, nes pirkimo objektas, t.y. DSAIS sukūrimas ir priežiūra, nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, kurį reikėtų atlikti nedelsiant, o valstybės skirtas finansavimas DSAIS kūrimui nebus prarastas, nes lėšos kitam finansavimo laikotarpiui gali būti perskirstytos. Todėl įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju prioritetiškai turėtų būti ginamas sąžiningas konkurso dalyvių varžymasis bei racionalus lėšų panaudojimas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, viešojo pirkimo objektas yra susijęs su teisės normose įtvirtintų tiesioginių atsakovo funkcijų įgyvendinimu, t.y. tinkamai subalansuoti bei sureguliuoti energetikos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių kainas. Informacijai ir duomenims surinkti bei jų analizei tobulinti skirtas DSAIS sukūrimo ir įdiegimo projektas, kurio įgyvendinimą apeliantas siekia stabdyti. Apelianto teiginius, jog sudaryti pirkimo sutartį nėra jokios skubos, paneigia tai, kad šis investicinis projektas yra įtrauktas į 2013-2014 m. m. valstybės investicijų programą ir turėtų būti įgyvendintas iki 2014 m. pabaigos. Sutinkant su apeliantu, neatmestina, jog lėšos šiam projektui įgyvendinti gal būt ir būtų perskirstytos kitam finansavimo laikotarpiui. Tačiau toks perskirstymas susijęs su papildomu institucijų darbu ir laiko sąnaudomis, tuo tarpu, kai valstybės finansavimas ginčo projektui jau yra paskirtas 2013-2014 m. ir turėtų būti tikslingai įsisavintas. Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad  viešojo pirkimo objekto finansavimas, gal būt, galimas ir vėliau, savaime nereiškia, kad dėl to visais atvejais  tai lemia viešojo pirkimo stabdymo reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apelianto privatus interesas negali nusverti visos visuomenės intereso - tikslingai ir kuo operatyviau įsisavinti valstybės skirtą finansavimą ginčo projektui įgyvendinti bei užtikrinti sklandų atsakovo tiesioginių funkcijų (t.y. reguliuoti energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlikti energetikos priežiūrą bei vykdyti valstybės reguliuojamų kainų ir kainų viršutinių ribų nustatymą bei kontrolę), skirtų visuomenės interesų užtikrinimui, įgyvendinimą, išnaudojant visos veiklos kokybės ir efektyvumo gerinimo potencialą. Atsakovas reguliuoja ūkio subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą itin jautrioje ir reikšmingoje visai visuomenei energetikos srityje, be to, taip pat teikia ataskaitas Europos Sąjungos institucijoms apie Lietuvos energetikos sektoriaus rinkos reguliavimą bei atlieka kitas šioje srityje jam priskirtas funkcijas. Tuo tarpu yra pagrindas manyti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės galimai sutrikdytų tinkamą bei efektyvų atsakovo pagrindinių funkcijų įgyvendinimą - tinkamai ir operatyviai subalansuoti bei sureguliuoti energetikos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektorių kainas, sudarytų kliūtis racionaliam visos visuomenės lėšų panaudojimui bei skaidriai ir viešai konkurencijai tarp energetikos sektoriuje veikiančių įmonių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės labiau pažeistų viešąjį interesą nei jis būtų pažeistas šių priemonių netaikius.

Apeliantas, be kita ko, įrodinėja, kad valstybės lėšos nagrinėjamo pirkimo atveju nebus racionaliai panaudotos, nes pirkimą laimėjusio trečiojo asmens pasiūlymas yra 600 tūkstančių litų didesnis už apelianto. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net ir esant apeliantui palankiam sprendimui - pripažinus ginčo sprendimus atmesti ieškovo pasiūlymą ir pripažinti laimėtoju trečiąjį asmenį neteisėtais - tai dar nereikštų, jog vykdomą atvirą konkursą laimėtų apeliantas ir būtent su juo būtų sudaryta DSAIS pirkimo sutartis. Be to, nėra atmestinas atsakovo argumentas, kad pigiausias pasiūlymas ne visada a priori lemia, kad tai yra perkančiajai organizacijai naudingiausias, efektyviausias bei jos keliamus kokybės, garantijos ar kitus reikalavimus optimaliausiai užtikrinantis sprendimas. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakankamai aktualus yra preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje 2014 m. kovo 3 d. jau yra priimtas sprendimas, kuriuo apelianto ieškinys atmestas. Nors šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl ko dar negalima galutinai spręsti, kad ieškinys nepagrįstas, tačiau, kita vertus, teismui jau išsprendus ginčą iš esmės, tikėtinas ieškinio nepagrįstumo laipsnis jau yra gerokai aukštesnis nei vien tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas. Esant tokioms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir dėl to pripažintinas labiau nebūtinu nei būtinu. 

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

              n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                     Alvydas Poškus