Civilinė byla Nr. 2-428-370/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00843-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 118.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-2554-273/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ ieškinį atsakovams K. M. ir K. P. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Komsega“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų K. M. ir K. P. 1 624 949,48 Lt žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė, kad 2009-02-10 K. M., būdamas UAB „Komsega“ direktorius ir veikdamas įmonės vardu, sudarė su K. P. preliminariąją Turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KOM 2009/03, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2009-04-10 sudaryti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią K. P. parduotų, o UAB „Komsega“ įsigytų nuosavybėn 1,9 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte nurodyta, kad minėtas sklypas perkamas už 2 500 000 Lt. UAB „Komsega“ vadovas – K. M. iš bendrovės kasos K. P. sumokėjo 1 625 000 Lt, tačiau pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Dėl bendrų atsakovų K. M. ir K. P. veiksmų BUAB „Komsega“ buvo padaryta 1 625 000 Lt žala. Dėl padarytos žalos yra kalti abu šie asmenys, todėl jie privalo atsakyti kartu ir atlyginti BUAB „Komsega“ padarytą žalą. Kadangi šią dieną yra grąžinta 50,52 Lt, todėl prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 624 949,48 Lt žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Komsega“ ieškinį atsakovams K. M. ir K. P. dėl žalos atlyginimo nutraukė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovo ieškinys šioje byloje yra tapatus baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-290/2014 išnagrinėtam ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu atmestam civiliniam ieškiniui, pagal kurį BUAB „Komsega“ reikalavimą dėl 1 708 000 Lt žalos atlyginimo sudarė 1 625 000 Lt žalos atlyginimo pagal ginčo preliminarios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, bei civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011 išnagrinėtam ir Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu tenkintam ieškovo BUAB „Komsega“ ieškiniui atsakovui K. P. dėl 2009 m. vasario 10 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. KOM 2009/03 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, priteisiant iš atsakovo K. P. 1 625 000 Lt (šioje byloje trečiasis asmuo K. M.), taigi šiuo ieškiniu iš K. P. prašoma priteisti tą pačią pinigų sumą. Todėl, esant tapatiems reikalavimams, teismas nustatė, kad nėra pagrindo dar kartą nagrinėti tuos pačius reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas BUAB „Komsega“ atskirajame skunde prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2554-273/2014 ieškinys nėra tapatus ieškiniams kitose, jau išnagrinėtose civilinėje ir baudžiamojoje bylose. Pasak apelianto, šiuo atveju yra paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurios nebuvo vertintos pirmiau minėtose bylose, t. y., kad K. P. negali įvykdyti teismo sprendimo ir grąžinti priteistas lėšas, nes yra nemokus, be to, kad lėšų išmokėjimas yra nusikalstamos veikos rezultatas, keliamas reikalavimas dėl solidarios atsakovų atsakomybės, remiantis solidarios atsakomybės taikymą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl santykis tarp šalių nėra analogiškas. Ieškinio dalykas yra kitas, nes prašoma priteisti suma yra kita, be to, prašoma atlyginti žalą solidariai iš atsakovų. Nurodomas kitas ieškinio pagrindas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimą dėl ieškinių tapatumo, taikymo ir aiškinimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektą (CPK 320 str.).

CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Be to, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas BUAB „Komsega“ šioje byloje pareiškė ieškinį atsakovams K. M. ir K. P., prašydamas priteisti solidariai iš šių asmenų
1 624 949,48 Lt žalai atlyginti.

Teismas skundžiama nutartimi nutraukė civilinę bylą motyvuodamas tuo, kad ieškovo ieškinys šioje byloje yra tapatus baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-290/2014 išnagrinėtam ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu atmestam civiliniam ieškiniui bei civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011 išnagrinėtam ir Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu tenkintam ieškiniui.

Todėl, siekiant nustatyti šioje byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su šioje byloje pareikštu ieškiniu ir išnagrinėtose bylose išnagrinėtais reikalavimais, svarbu išsiaiškinti pirmiau nurodytus tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ginčo dėl šalių tapatumo šioje byloje nekilo, todėl plačiau šis kriterijus nenagrinėtinas.

Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, o naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010.).

Šioje byloje ieškovo BUAB „Komsega“ pareikšto ieškinio dalykas (reikalavimas) yra priteisti solidariai iš atsakovų K. M. ir K. P. 1 624 949,48 Lt žalai atlyginti. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės, kad atsakovai K. M. ir K. P., sudarydami preliminariąją sutartį, padarė žalos BUAB „Komsega“ bei jos kreditoriams, kadangi ši sutartis buvo sudaryta dėl akių (jokio žemės sklypo nebuvo ketinama pirkti), atsakovams siekiant pasisavinti įmonės lėšas, bei pažymima, kad šias aplinkybes patvirtina 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011 bei 2014 m. vasario 19 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-290/2014. Taip pat nurodoma, kad dėl bendrų atsakovų veiksmų BUAB „Komsega“ buvo padaryta 1 625 000 Lt žala, tačiau šiuo metu žalą atlyginti yra įpareigotas tik vienas atsakovas, t. y. K. P., iš jo priteista žala Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011, tačiau jis iki šiol nėra grąžinęs įmonei priteistų lėšų, yra faktiškai nemokus, neturi jokio turto, iš jo išieškota tik 50,52 Lt, taigi jis neturi galimybių ir negrąžins priteistos visos sumos.

Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011 2011 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo BUAB „Komsega“ ieškinį, pareikštą atsakovui K. P. (trečiasis asmuo K. M.), pripažino negaliojančia 2009 m. vasario 10 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KOM2009/03, sudarytą pardavėjo K. P. su pirkėju UAB „Komsega“, taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1 625 000 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs šį sprendimą apeliacine tvarka, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1375/2012, jį paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad ginčo šalys sudarė tariamą sandorį (CK 1.86 straipsnis), turėdamos tikslą prieš bankroto bylos iškėlimą perleisti UAB „Komsega“ lėšas su įmonės vadovu susijusiam asmeniui ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Išmokėjus paskutines įmonės lėšas, kai bendrovė buvo faktiškai nemoki ir netrukus po ginčo sandorio sudarymo jai buvo iškelta bankroto byla, buvo akivaizdžiai pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės ir turtiniai interesai. 

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-23-290/2014, kurioje K. M. kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį, 300 straipsnio 3 dalį, o K. P. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pripažino K. M. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje, 300 straipsnio 3 dalyje, K. P. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, BUAB „Komsega“ civilinį 1 708 000 Lt ieškinį atmetė. Teismas be kita ko nurodė, kad K. M. be kitų nusikalstamų veikų nuteistas ir už tai, kad pagal minėtą preliminariąją sutartį išmokėjo K. P. 1 625 000 Lt ir iššvaistė jam patikėtą UAB „Komsega“ didelės vertės turtą; K. P., be kitų nusikalstamų veikų nuteistas ir už tai, kad paimdamas ir negrąžindamas neteisėtai jam išmokėtas UAB „Komsega“ lėšas, padėjo K. M. iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės – 1 625 000 Lt – vertės svetimą UAB „Komsega“ priklausantį turtą. Teismas dėl civilinio ieškinio, kuriuo BUAB „Komsega“ prašė iš abiejų kaltinamųjų priteisti 1 708 000 Lt dėl nusikalstamo bankroto ir turto iššvaistymo, nustatęs, kad UAB „Komsega“ buvęs vadovas K. M. perleido bendrovės turėtą 0,56 žemės sklypą savo sutuoktinei E. M. už 35 700 Lt, nors sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 113 000 Lt (padaryta žala – 83 000 Lt), be to, 2009-02-10 UAB „Komsega“ vadovas K. M. su K. P. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. KOM2009/3, pagal kurią K. M. išmokėjo iš bendrovės kasos 1 625 000 Lt, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, šiuo sandoriu buvo padaryta 1 625 000 Lt žala (b. l. 66). Teismas konstatavo, kad BUAB „Komsega“ pateiktas civilinis 1 708 000 Lt ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, nes civilinėje byloje jau yra priteista nurodyta suma.

Nagrinėjamu atveju ieškinio dalyko ir ieškinio faktinio pagrindo tapatumas nustatytinas vertinant šiuos ieškinio elementus kaip visumą, o dėl kiekvienam atsakovui pareikštų reikalavimų pasisakytina atskirai.

Vertinant, ar pareikštas ieškinys atsakovui K. P. yra tapatus išnagrinėtajam civilinėje bei baudžiamojoje bylose, pažymėtina, kad, nors pagal jo lingvistinę formuluotę ir pasirinktą teisių gynimo būdą (šioje byloje ir baudžiamojoje byloje – žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), o išnagrinėtoje civilinėje byloje – atkūrimas buvusios iki teisės pažeidimo padėties (CK 1.138 str. 2 p.) ieškiniai atrodo skirtingi, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo pareikštu ieškiniu siekiamą materialinį teisinį rezultatą, t. y. kad BUAB „Komsega“ atgautų lėšas, kurios buvo sumokėtos K. P., ir galėtų patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus, taip pat įvertinant tai, kad
1 625 000 Lt suma buvo priteista iš K. P. civilinėje byloje priimtu bei įsiteisėjusiu 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu, tačiau iš jo išieškota tik 50,52 Lt, darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti solidariai 1 624 949,48 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo K. P.. Pažymėtina, kad tai, jog iš atsakovo K. P. ieškovui nepavyko išieškoti priteistos visos sumos, negali suteikti ieškovui teisės reikšti ieškinį tam pačiam asmeniui dėl neišieškotos sumos priteisimo žalos atlyginimo forma, nes toks ieškinys sukurtų prielaidas nepagrįstai praturtėti. Priteista suma išieškoma iš skolininko pagal vykdymo (priverstinio) procesą reglamentuojančias teisės normas.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad civilinė byla nutrauktina ir atsakovui K. M..

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio faktiniu pagrindu dėl atsakovo K. M. padarytos žalos atlyginimo ieškovas nurodo, kad K. M. įmonės lėšas išmokėjo K. P. ne dėl sudarytos preliminariosios sutarties, o vykdant iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, be to, K. P. neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti priteistas lėšas, iš K. P. išieškojus dalį priteistų lėšų, pasikeitė BUAB „Komsega“ patirtos iš K. M. priteistinos žalos dydis. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo K. M. nėra tapatus ankstesnėse civilinėje ir baudžiamojoje byloje išnagrinėtiems reikalavimams, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011 buvo sprendžiamas reikalavimas dėl 1 625 000 Lt sumos priteisimo tik iš K. P. (trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas K. M.), o, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinio ieškinio dalį dėl 1 625 000 Lt sumos priteisimo iš abiejų atsakovų K. M. ir K. P., iš esmės nebuvo sprendžiama nei dėl atsakovo K. M., kaip UAB „Komsega“ buvusio vadovo, nei dėl jo nusikalstamais veiksmais UAB „Komsega“ padarytos žalos atlyginimo, o civilinis ieškinys buvo atmestas konstatavus, kad šis reikalavimas jau išspręstas. Tokiu būdu iš dalies sutiktina su apeliantu, kad teismas nepagrįstai pripažino pareikštą ieškinį tapačiu, kiek jis yra susijęs su atsakovu K. M.. Toks ieškinio reikalavimas, ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu nagrinėtinas teisme.

Esant paminėtoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutraukta civilinės bylos dalis pagal ieškovo BUAB „Komsega“ ieškinio reikalavimą atsakovui K. M., naikintina, ši bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o ieškovui nustatytinas terminas patikslinti ieškinio reikalavimą, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus (CPK 337 str. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ ieškinį atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nustatyti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Komsega“ procesinį terminą iki 2015 m. balandžio 17 d. patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus.