Administracinė byla Nr. I-2606-142/2013

Proc. Nr. 3-61-3-00675-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 70.3

(S)

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

n u s t a t ė:

V. L. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovė) 2013 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-1316 išieškoti iš pareiškėjo mokestinę nepriemoką – 19 962,69 Lt sumą.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, nes VMI jį priėmė, nenustačiusi visų faktinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti mokestinės nepriemokos išieškojimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjas Danijos Karalystėje pagal darbo sutartį dirbo vairuotoju ir kitus ūkio darbus laikotarpiais nuo 2009 m. sausio 8 d. iki 2009 m. balandžio 17 d., nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2009 m. gruodžio 19 d., nuo 2010 m. sausio 11 d. iki 2010 m. balandžio 7 d. Darbo sutartyje su darbdaviu H. R. buvo sutarta, kad pagal Danijos Karalystės teisės aktus priklausančius mokėti mokesčius deklaruos ir sumokės darbdavys. Pareiškėjo gaunamose atlyginimo ataskaitose buvo matyti, kad iš uždirbamo atlygio išskaičiuojama pajamų mokesčio suma, todėl 2013 m. sausio 10 d. suvienodintuose dokumentuose nurodyta pajamų mokesčio nepriemoka galėjo atsirasti dėl darbdavio klaidos ir aplaidumo. Pareiškėjas Lietuvos mokesčių administratoriui deklaravo užsienio valstybėje uždirbtas pajamas ir nuo jų apskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius. Danijos atsakingos institucijos neinformavo pareiškėjo apie mokestinę nepriemoką, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės apginti savo teisių, pareikšdamas ieškinį kompetentingoje prašančios valstybės įstaigoje, kaip tai numatyta 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvoje 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. Pareiškėjas kreipėsi į Danijos Karalystės centrinę muitų ir mokesčių administraciją, siekdamas gauti papildomos informacijos dėl mokesčio apskaičiavimo pagrindo ir kitų svarbių aplinkybių, kurių teisinis įvertinimas leis konstatuoti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ar nepagrįstumą. Skundžiamas sprendimas gali būti vykdomas tik pasibaigus mokestiniam ginčui tarp pareiškėjo ir Danijos Karalystės mokesčių tarybos.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 141).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 36-39) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, 10 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsniu ir aiškina, kad pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, mokesčių inspekcija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. VMI 2013 m. sausio 9 d. gavo Danijos Karalystės centrinės muitų ir mokesčių administracijos prašymą vykdyti reikalavimą Nr. DK_LT_130010556_ 20130052G1_ 20130110_d_RR, 2013 m. sausio 10 d. gavo suvienodintus dokumentus, leidžiančius vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos direktyva 2012/24/ES, Nr. DK_130010556_20130110_UPE_1 ir Nr. DK_130010556_20130110_UPE_2. Šiais dokumentais Danijos Karalystės centrinė muitų ir mokesčių administracija prašė imtis išieškojimo priemonių iš pareiškėjo dėl 19 962,69 Lt (43.129,00 DKK) pajamų mokesčių skolos. Nurodytų dokumentų gavimas ir buvo pagrindas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), todėl VMI pagrįstai priėmė ginčijamą šioje administracinėje byloje sprendimą. Pareiškėjo argumentai, kad suvienodintuose dokumentuose nurodyta pajamų mokesčio nepriemoka galėjo atsirasti dėl darbdavio klaidos ir aplaidumo, nepaneigia VMI pareigų vykdyti Danijos Karalystės prašymą, o ginčus dėl prašančios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas kreipėsi į Danijos Karalystės kompetentingą instituciją dėl išieškomos skolos pagrįstumo. VMI yra gavusi pareiškėjo pateiktas metines pajamų deklaracijas už 2009–2010 metus. Pareiškėjas tik 2009 metais yra deklaravęs Danijos Karalystėje gautas pajamas, 2010 m. gautų užsienio valstybėse pajamų pareiškėjas nedeklaravo. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia VMI teisės išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo pagal Danijos Karalystės prašymą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismas iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimas M. K. byloje, C-233/08, 44 p.). Ši pozicija atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A14-398/2007 ir pan.). Tik išimtiniais atvejais valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, institucijos turi teisę tikrinti, ar tokio dokumento vykdymas gali pažeisti, pavyzdžiui, valstybės narės viešąją tvarką, ir tam tikrais atvejais visiškai ar iš dalies atsisakyti suteikti paramą. Atsakovės nuomone, papildomų faktinių aplinkybių nei nurodyta suvienodintame dokumente, leidžiančiame vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos direktyva 2010/24/ES, nustatinėjimas viršytų VMI kompetencijos ribas. Pareiškėjas nei VMI, nei skunde nepateikė argumentų bei įrodymų, kad jis negalėjo ginti savo interesų Danijos Karalystėje. Priešingai, kartu su skundu pateikė pretenzijos dėl prašymo išieškoti mokestinę nepriemoką kopiją. Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta MAĮ 33 straipsnio 8 punkte, todėl VMI viršininkas turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą. Šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nurodo, kad VMI 2013 m. vasario 18 d. gavo pareiškėjo prašymą sustabdyti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą ir šį pareiškėjo prašymą tenkino.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 140).

Teisme 2013 m. liepos 16 d. gautas pareiškėjo prašymas nutraukti bylą. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad prašo nutraukti bylą, nes, VMI sustabdžius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, nebeliko ginčo objekto (b. l. 123).

VMI 2013 m. liepos 19 d. rašte Nr. (23.4-08)-RNA-29686 nurodė, kad gavusi Danijos Karalystės raštą, kuriame prašoma sustabdyti išieškojimo procedūrą 6 mėnesiams, kol bus nagrinėjama apeliacija, sustabdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo (b. l. 127–133).

Byla nutraukiama.

Pareiškėjas prašo bylą nutraukti, nes VMI sustabdžius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, nebeliko ginčo objekto. Toks prašymas laikytinas skundo atsisakymu. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnyje nustatyta pareiškėjo teisė atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjo teisė atsisakyti skundo nėra ribojama. ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu pareiškėjas atsisakė skundo, išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, o šis atvejis nėra toks. ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o 4 dalyje nustatyta, kad teismas išaiškina pareiškėjui skundo (pareiškimo) atsisakymo pasekmes, išskyrus atvejus, kai pareiškimas dėl atsisakymo buvo gautas paštu ar paduotas per kitus asmenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas nutraukti bylą tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 149 straipsniu,

n u t a r i a:

Nutraukti administracinę bylą pagal V. L. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2013 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-1316 išieškoti iš pareiškėjo mokestinę nepriemoką panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                            Halina Zaikauskaitė