Byla Nr. 1-151-380/2013

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                               2.9.1.; 2.9.7.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, susipažinusi su T. Ž. privataus kaltinimo skundu, kuriuo K. G. kaltinamas BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu,

n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. gegužės 8 d. gautas T. Ž. privataus kaltinimo skundas, kuriuo ji Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorą K. G. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), protokole (4 t., b. l. 33-37) užfiksuota, kad K. G. viešoje vietoje, t. y. teisme, esant nemažai žmonių, tyčia ir kryptingai apšmeižė ir viešai įžeidė T. Ž. tokiais žodžiais: charakterizuojama kaip asmuo linkęs daryti nusikalstamas veikas, be to, pažymėtina, kad T. Ž. sistemingai rašo nepagrįstus ir klaidinančius skundus įvairioms institucijoms dėl policijos pareigūnų bei kitų valstybės pareigūnų veiklos, siekdama, kad būtų pradėti neteisėti baudžiamieji persekiojimai minėtų pareigūnų atžvilgiu. Vėliau, siekiant kuo daugiau pažeminti, apšmeižti, apjuodinti ir įžeisti T. Ž., K. G. viešai pareiškė, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, bei įvertinus tai, kad veiką padarė būdama recidyvistė, T. Ž. skirtina su laisvės atėmimu ... bausmė (4 t., b. l. 37). T. Ž. teigia, kad tokiais savo veiksmais K. G. tyčia viešai ją apšmeižė ir įžeidė. Jis siekia paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją ir padaryti T. Ž. kuo daugiau skriaudos, žalos, įbauginti, padaryti psichologinį spaudimą ir priversti liautis ginti savo pažeistas teises, nesikreipti su prašymais ir skundais į aukštesnes institucijas.

Skundas nepriimtinas.

BPK 409 str. 1 d. yra numatyta, jog tuo atveju, jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, baudžiamąjį procesą turi pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiuo atveju pareiškėja nusikalstamos veikos padarymu kaltina prokurorą, t. y. specifinį statusą turintį pareigūną, todėl tokia veika jau vien dėl kaltinamo asmens profesijos, turi visuomeninę reikšmę ir būtų valstybinio, o ne privataus kaltinimo proceso sritis. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų privataus kaltintojo skundą, prasidėtų baudžiamasis procesas, prokuroras taptų kaltinamuoju ir jam būtų galima taikyti įstatyme numatytas procesines prievartos priemones.

Prokuratūros įstatymo 12 straipsnis įtvirtina prokurorų neliečiamumą, o šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro nusikalstamos veikos gali generalinis prokuroras.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą prokurorui K. G..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu,

n u t a r i a:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. skundą K. G..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                   Aurelija Sadauskaitė