Civilinė byla Nr. N2-781-826/2013
(Proceso Nr.2-06-3-11144-2012-7)
Procesinio sprendimo kategorija:
78.2.1; 99.5; 99.7; 116.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant ieškovei V. U., jos atstovui advokatui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui D. J. (buvusi pavardė R.), išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. R. (D. R.) išlaikymui po 425,00 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimų į ieškinį nebuvo gauta.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie iškeltą bylą ir paskirtą teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atstovo dalyvavimas nėra būtinas, todėl byla nagrinėjama institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nuo vaiko gimimo atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, su vaiku bendrauja tik retkarčiais kai iš užsienio grįžta į Lietuvą. Nurodė, kad vaiko sveikata yra normali, vaikas neturi specialių poreikių.
Ieškinys tenkintinas
Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 str. 2 d.).
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo kai nepilnamečio vaiko tėvai gyvena atskirai, spręstinas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Iš ieškovės paaiškinimų ir rašytinio įrodymo – gimimo liudijimo, išduoto 2006-02-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, nustatyta, kad ieškovė V. U. ir atsakovas D. J. (buvusi pavardė R.), yra nepilnamečio vaiko D. R. (D. R.) tėvai.
Ieškovė nuo vaiko gimimo gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, teismas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat viršyja ieškovės pareikštą reikalavimą, todėl nepilnamečio vaiko D. R. (D. R.) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jo motina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 800,00 Lt (2007 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1368), nuo 2012-08-01 minimali mėnesinė alga yra 850,00 Lt (2012 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 718 ). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas preziumuoja, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Atsakovas apie posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko, savo teisių ir interesų negynė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, neatvyko į teismo posėdį ir neįrodinėjo priešingų aplinkybių, ieškovės reikalavimus tenkina – iš atsakovo D. J. (buvusi pavardė R.) nepilnamečio vaiko D. R. (D. R.) išlaikymui priteistina po 425,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Kaip jau buvo minėta, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodo, kad atsakovas lėšų vaikui išlaikyti visiškai neteikia nuo vaiko gimimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šiuo laikotarpiu būtų teikęs lėšas vaikui išlaikyti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės parodymais. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, priešingų aplinkybių neįrodinėjo. Juolab, kad atsakovas net ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neteikia vaikui išlaikymo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnamečiui vaikui D. R. (D. R.) iš atsakovo D. J. (buvusi pavardė R.) priteistinas 14450,00 Lt (34 mėn. X 400,00 Lt/mėn. + 2 mėn. X 425,00 Lt/mėn.) išlaikymo įsiskolinimas nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. iki 2012 m. rugsėjo 25 d.
Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaikų tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.
Nustatyta, kad ieškovė pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 731,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista: 153,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 434,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei 144,00 Lt už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (LR CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1, 3, 10 p.).Šioje byloje valstybė patyrė 6,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 737,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 282, 376, 385 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. R. (D. R.) gyvenamąją vietą su jo motina ieškove V. U..
Priteisti iš atsakovo D. J. (buvusi pavardė R.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. R. (D. R.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 425,00 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis litus 00 ct.) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. J. (buvusi pavardė R.) 14450,00 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt litų 00 ct.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. R. (D. R.), susidariusį už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d.
Ieškovę V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko D. R. (D. R.) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Iš atsakovo D. J. (buvusi pavardė R.) į valstybės biudžetą priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 737,00 Lt (septynis šimtus trisdešimt septynis litus 00 ct.).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Dobrovolskis