Baudžiamoji byla Nr. N1-20-999/2018

                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09860-2017-6

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3;

                                                                                    1.1.11.10; 1.2.26.3; 2.3.6.4.1. (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Šilalė

           Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,  

kaltinamiesiems A. V. (A. V.), M. R.,  

kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams R. V., L. L.,

kaltinamojo A. V. gynėjui advokatui Gintautui Balseraičiui,

kaltinamojo M. R. gynėjui advokatui Petrui Remeikai,  

nukentėjusiesiems E. A., L. A. ir M. S.,

nukentėjusiosios E. A. atstovei pagal įstatymą Lietuvos Respublikos įvaikinimo ir įdarbinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. K.,  

           viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

           A. V. (A. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

           kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. 

           M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

            kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

            Teismas

n u s t a t ė:

            Kaltinamieji A. V. ir M. R. veikdami bendrininkų grupėje pažeidė viešąją tvarką.

           Jie, 2017 m. vasario 28 d., apie 17 val. 10 min., viešoje vietoje - Šilalės m., V. K. g. 7, prie parduotuvės „Senukai“, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, A. V. spjovė ant M. S. priklausančio automobilio BMW 530, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo E. A. ir M. S., po ko E. A. išlipus iš automobilio pasiaiškinti dėl tokio jo elgesio, A. V. be aiškios priežasties, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. A. į krūtinę, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. Toliau A. V. tęsiant savo veiksmus ir tyčia kumščiu sudavus, iš automobilio išlipusiam M. S. apie 3-4 kartus, tikslesnis skaičius nenustatytas, į veido sritį, jam nugriuvus ant žemės, tyčia sudavė rankomis ir kojomis apie 10 smūgių, tikslesnis skaičius nenustatytas, į įvairias kūno vietas. Po to, pribėgęs M. R. prie gulinčio M. S., bendrais su A. V.veiksmais, tyčia sudavė M. S. rankomis ir kojomis apie 15-20 smūgių, tikslesnis skaičius nenustatytas, į įvairias kūno vietas.  Tuo pat metu, M. R. ir A. V. mušant M. S., L. A. priėjus prie M. R. ir bandant jį patraukti nuo M. S., M. R. tyčia sudavė alkūne L. A. apie 6-7 smūgius, tikslesnis skaičius nenustatytas, į krūtinę bei atsisukęs paėmė ranka jai už kaklo ir jį suspaudė. Po to, E. A. apsikabinus gulintį M. S., M. R. paėmė jai už liemens ir ją traukė, o jai atsistojus M. R. pagriebė už jos kaklo ir pradėjo smaugti, tokiu būdu nekentėjusiesiems E. A., M. S. ir L. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymius sveikatos sutrikdymus.

             Kaltinamasis A. V. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą  veiką neprisipažino ir parodė, jog tikslios datos nepamena, jis, M. R., R. K. ėjo pro „Senukai“ parduotuvę Šilalės mieste. Tuomet pamatė M. S. automobilį „BMW“. M. S. pažįsta, nes turėjo bendrą draugę, kuri paliko M. S., todėl tarp jų buvo asmeninių nesutarimų. Iš po to karto M. S. pro juos pravažiuodamas su mašina, pristabdo, atsidaręs langą šaukdavo, grasindavo. Praėjo pro tą mašiną, atsisuko ir pažiūrėjo į automobilį, kuriame sėdėjo M. S. ir E. A., nusijuokė bei ėjo toliau. Tuomet iš mašinos išlipo E. A. ir pasakė „ko čia žiūrit, bled“. Jie apsižodžiavo ir E. A. pakvietė jį prieiti. Jis priėjo ir E. A. dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairės pusės žandikaulį. Tuomet jis su rankomis paėmė E. A. už peties ir pastūmė. E. A. užkliuvo už bordiūro ir nukrito ant žemės. Tada M. S. pradėjo eiti link jo ir su rankomis pradėjo trenkti jam, tačiau jis išvengė smūgių. Jis M. S. sudavė gal 2-3 smūgius atgal, po kurių M. S. nukrito. Priėjo M. R. ir pradėjo juos skirti. Tada iš kampo išlindo E. A. mama L. A. ir pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Jie apsisuko ir išėjo. L. A. buvo priėjusi prie bordiūro šono, o viskas vyko kelio viduryje. Jis pripažįsta, kad E. A. pastūmė, nes pastaroji jam sudavė. Pripažįsta, kad sudavė M. S., bet todėl, kad gynėsi. Jis nematė, kad būtų suduoti smūgiai L. A.. M. S. nespardė. Ant automobilio lango nespjovė. Jam taip pat įvykio metu buvo padarytas sužalojimas, tačiau nesikreipė į medikus dėl to. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Įvykio metu buvo blaivus. Išgėrė skardinę alaus jau po įvykio. J. A. viską matė ir sutiko paliudyti. Jis yra draugų draugas. J. A. parašė žinutę, kad yra policijoje, o jis parašė, kad paliudytų, ką matė. Jis gailisi ir nori atsiprašyti M. S. už jam padarytą žalą, fizinį skausmą.

            Kaltinamasis M. R. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką   neprisipažino ir parodė, jog 2017 m. vasario 28 d., apie 5 val. vakare, jis, R. K. ir A. V. ėjo pro „Senukai“ parduotuvę Šilalės mieste. Matė, kad stovėjo automobilis. Praėjo pro automobilį ir tuomet iš automobilio išlipo E. A. ir pasakė „ko čia žiūrit“ bei kažkokį keiksmažodį, tiksliai nepamena kokį. Tuomet A. V. ir E. A. vienas prie kito priėjo ir E. A. trenkė kumščiu į veidą A. V.. Jis su R. K. pasiliko ant šaligatvio. A. V. E. A. pastūmė ir nuėjo prie M. S.. Neatsimena, ar E. A. nuvirto. M. S. jau tuo metu buvo prie automobilio galo ir A. V. su M. S. tarpusavyje daužėsi, mušėsi. Neatsimena, ar M. S. buvo nuvirtęs ant žemės, ar A. V. spardė kojomis. Jis nepribėgo ir nespardė kojomis M. S.. Atsimena, kad L. A. šaukė, kad iškvies policiją ir tada jie nuėjo.  Jis traukė A. V. nuo M. S., kai jie mušėsi, norėjo juos išskirti. Tuo momentu L. A. nebuvo priėjusi ir besimušančių neskyrė. Nežino, kodėl yra kaltinamas sudavęs L. A. smūgius, jis to nedarė. M. S. taip pat nespardė. Prieš įvykį buvo gėręs alaus. Už kaklo L. A. neėmė. A. V. prieš įvykį su juo negėrė alaus, o po įvykio gėrė kartu. Nepripažįsta nė vieno civilinio ieškinio.

              Nukentėjusioji E. A. parodė, jog 2017 m. vasario 28 d., 17:00 val., buvo prie prekybos centro „Senukai“. Išėjo su M. S. iš parduotuvės ir atsisėdo į automobilį. Mama L. A. dar liko parduotuvėje. Iš kampo atėjo M. R., A. V. ir R. K.. Ji iki įvykio pažinojo abu kaltinamuosius. Jie juokėsi, o ji pasižiūrėjo į juos. Tada spjovė į mašiną ir paėjo toliau, o ji išlipo ir paklausė, kas jiems  negerai. Įžeidžiančių žodžių jų atžvilgiu nevartojo. A. V. priėjo arčiau ir pastūmė ją, todėl ji nugriuvo ant bordiūro. Tada M. S. išlipo iš automobilio. Prie jo pribėgo A. V.. Jie susistumdė ir M. S. griuvo ant žemės. Tuo metu ji atsistojo. Jos mama L. A. pribėgo išsigandusi, šaukė, kas čia yra negerai. Pribėgo M. R. ir tada jie visi mušė. Ji atsistojusi bėgo  gelbėti, bet ją nutraukė M. R.. Dar mama bėgo gelbėti. Tada kvietė policiją. Privažiavo automobilis „Mercedes Benz“, išlipo du vyriškiai, todėl kaltinamieji pabėgo. Dar visi vijosi kaltinamuosius, tačiau nepavyko. Ji nematė, kad A. V. trenktų M. S.. Matė, kad M. S. nuvirto ir tada A. V. pradėjo M. S. spardyti su kojomis. Toliau pribėgo M. R.. Ji bėgo gelbėti M. S., netrukus ir mama pribėgo. M. R. spardė ar iš rankų sudavė M. S.. Abu kartu spardė M. S.. M. S. buvo akis sužeista. Mama gelbėjo M. S., o ji stovėjo ir skambino policijai. Mamai neleido M. S. gelbėti M. R., kuris sudavė mamai su alkūne. Liudytojas R. K. stovėjo prie parduotuvės „Senukai“ per 2-3 žingsnius nuo įvykio vietos. Byloje pareiškė civilinį ieškinį, nes jai buvo stuburo skausmai apie du - tris mėnesius, ant kaklo buvo kažkokia dėmė, buvo didelis šokas, vyko pas ekspertą, pirko vaistus, buvo  emociškai sukrėsta, jautė įtampą, baimę. Mano, kad kaltinamieji buvo pavartoję alkoholio, nes iš veido matėsi, jautėsi kvapas. Kai bėgo gelbėti M. S., ją buvo paėmęs už kaklo M. R.. Dėmė ant jos kaklo galėjo būti nuo smaugimo ant kaklo. Neprisimena, ar A. V. atliko kokius nors veiksmus prieš jos mamą. M. R. mama traukė nuo M. S. ir tada M. R. trenkė mamai su alkūne. Kaltinamieji neatsiprašė, žalos neatlygino. Byloje reiškia civilinį ieškinį 724,05 eurų neturtinei žalai atlyginti.         

             Specialisto išvada Nr. G51/2017(11) nustatyta, kad E. A. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, nemažiau vienos jėgos poveikyje, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 119).

             2017 m. gegužės 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog E. A. parodė vietą, kur ir kaip buvo sužalota (1 t., b. l. 124-130).

             Nukentėjusioji L. A. parodė, jog kaltinamuosius matė per įvykį. 2017 m. vasario 28, apie 17:00 val., atvažiavo su automobiliu prie parduotuvės „Senukai“. Ji išėjo į Joninių vaistinę, o dukra E. A. su M. S. pasiliko sėdėti automobilyje. Išėjo iš vaistinės ir ėjo ties „Senukai“ parduotuve Šilalės mieste. Pamatė, kad pareina trys jaunuoliai ir vienas iš jų spjovė ant M. S. automobilio. Tada jos dukra E. A. išlipo iš automobilio ir vaikinų paklausė, kas jiems yra negerai. Vienas iš kaltinamųjų puolė jos dukrą, smogė į krūtinę, todėl dukra po smūgio nukrito ant šaligatvio. Tada iš mašinos išlipo M. S.. Jis puolė prie E. A. ir tada vienas iš kaltinamųjų puolė M. S.. Du jaunuoliai stovėjo ant šaligatvio, o vienas priėjo prie M. S. ir pradėjo jį spardyti. Paskui dar kitas prišoko. Tie du vaikinai teisme sėdi, tik negali pasakyti, kuris pirmas pradėjo. Ji puolė į tarpą, tik iš pradžių dar pakėlė dukrą nuo žemės. Tada vienas kaltinamasis buvo prie M. S. ir pradėjo spardyti, daužyti M. S.. Tuo momentu juos skyrė, tačiau pati gavo 6-7 smūgius į krūtinės ląstą iš alkūnės. Pravažiuojanti mašina sustojo prie jų ir kaltinamieji pabėgo. Tas pats asmuo, kuris sudavė E. A., tas pats priėjo prie M. S. ir jam sudavė. M. S. nugriuvo ir jį spardė tas pats asmuo, sudavė M. S. ir iš rankų, o paskui priėjo dar kitas vaikinas. Jie dviese spardė M. S. ant žemės. Tada ji prišoko prie M. S. ir bandė tempti, tačiau pati gavo 6-7 smūgius į krūtinės ląstą. Negali pasakyti,  kuris iš kaltinamųjų jai sudavė smūgius į krūtinės ląstą. Jai atrodo, kad sudavė alkūne į krūtinės ląstą 6-7 smūgius M. R.. Nepamena, ar E. A. buvo suduota daugiau smūgių. Ji negirdėjo, kad dukra būtų pasakiusi įžeidžiančius žodžius kaltinamųjų atžvilgiu ir nematė, kad dukra kaltinamiesiems smogtų į veidą. Prašo priteisti neturtinę žalą, kuri susideda iš sveikatos sutrikdymo, nes vaistus vartojo, buvo įtampa, po įvykio gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, vartojo vaistus nuo skausmo, depresijos, nemigos, baimės. Prašo pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes dėl sveikatos būklės ir ilgo laiko ne viską prisimena. Tvirtina pagarsintus parodymus ir papildomai parodė, jog prisiminė, kad jai dar buvo sugriebta už kaklo. Šiuo metu ji negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų yra A. V., kuris M. R.. Tačiau M. R. kakta įvykio metu buvo užklijuota pleistru.

              Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2017 vasario 28 d. vakare kartu su savo dukra E. A. ir jos draugu M. S. atvyko į Šilalę. Atvyko su automobiliu BMW-530 sidabrinės spalvos, priklausančiu M. S.. Jai paprašius, M. pristojo prie Joninių vaistinės ir ją paleido, o pats su dukra E. nuvažiavo prie  „Senukų“ parduotuvės. Kada ji grįžinėjo iš vaistinės ir išlindo pro „Senukų“ parduotuvės kampą pamatė, kaip kažkuris iš ten buvusių vaikinų spjovė ant  automobilio. Kuris tiksliai spjovė, ji pasakyti negali, nes jie visi buvo ant galvų užsidėję kapišonus. Automobilis, kuriame sėdėjo jo dukra ir M. stovėjo prie „Senukų“ parduotuvės įėjimo, automobilių stovėjimo aikštelėje. Tada iš karto iš automobilio išlipo jos dukra E. ir paklausė: „kas negerai?“. Po tų žodžių vaikinai pradėjo eiti arčiau E. Ir prie jos priėjęs vienas iš tų vaikinų suduodamas rankomis į krūtinę ją pastūmė, dėl ko pastaroji užkliuvo už bordiūro ir trenkėsi nugara į žemę. Kaip vėliau jai dukra pasakė, tai buvo Ar. Ji tikrai žino, kad tai A. ją pastūmė, nes kitas vaikinas buvo su pleistru užklijuota kakta. Pastūmęs E., A. nuo jos pasitraukė ir nuėjo link M., kuris tuo metu buvo išlipęs iš automobilio. Tada pripuolusi prie dukros, ją pakėlė nuo žemės ir ėjo žiūrėti bei ginti M.. Priėjus prie M.  pamatė, kaip jis guli ant žemės ir jį spardo kojomis A.. Kiek tiksliai buvo jam suduota smūgių tikrai nežino, paprasčiausiai neskaičiavo, bet tikrai buvo daug. Buvo smūgis po smūgio į galvos  ir pilvo bei šonų sritis. M. tuo metu tik rankomis galvą dengėsi. Ji bandė rankomis stumti A., kad nemuštų M..  Tada iš karto greitai priėjo ir kitas vaikinas, kuris kaip ir minėjo buvo su užklijuota kakta, tai kaip dukra jai, kad sakė, tai buvo M. R.. Jis taip pat M. S. spardė kojomis, tačiau kiek jis sudavė spyrių pasakyti negali, bet buvo tikrai daug. Smūgis po smūgio. Bandė tada  jį patraukti nuo M.o, bet M. tyčia alkūne sudavė apie 6 ar 7 smūgius jai į  krūtinę. Smūgiai buvo  stiprūs, nes tuo metu ėmė trūkti oro, labai skaudėjo krūtinę. Vienu metu jis spardė M. kojomis ir jai alkūne davė į krūtinę, kad netrukdytų jo mušti. Viskas vyko labai greitai, todėl  sunku pasakyti kiek ir kuris smūgių sudavė M. S.. Kur tiksliai tuo metu buvo dukra E. ir ar jai dar buvo suduota smūgių pasakyti negali, nes nematė. Kiek pastebėjo, tada ji tai vienur, tai kitur atsirasdavo. Viskas  vyko greitai, ji tik stengėsi tada  raminti, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Nurodė, kad  pasisekė, kad pro šalį sustojo važiavusi mašina. Kokia tai buvo mašina pasakyti negali. Tų žmonių taip pat nepažinojo. Tada vaikinai baigė muštis ir pradėjo bėgti iš įvykio vietos. Ji dar bandė  vytis iki „Žemaitijos“ parduotuvės. Jie vėliau pasuko į tą kiemą ir pro kiemus nubėgo. Taip pat ji skambino į policiją ir pranešė apie visą įvykį. Nurodė, kad tų vaikinų iš viso buvo trys. Trečias vaikinas jai buvo iš matymo pažįstamas, nes jis buvo  buvusios kaimynės sūnus. Jokių smūgių jis nesudavė. Stovėjo toliau nuo jų ir viską turėjo matyti. Po viso šito įvykio  jautėsi labai sukrėsta ir nerami. Bijo net iki parduotuvės išvažiuoti, nes nežinia kada vėl taip gali nei iš to nei iš šio užpulti.  Dėl to įvykio negali ramiai miegoti, pastoviai geria raminamuosius vaistus. Taip pat parodė, kad parodymų patikrinimo vietoje atsiminė, jog kada gelbėjo M. S., t. y. kada buvo priėjusi prie jo gulinčio ir bandė nuo jo patraukti tą vaikiną su užklijuota kakta, kaip ir anksčiau kad minėjo, jis tada sudavė apie 6-7 smūgius alkūne į krūtinę ir po to dar atsisukęs paėmė jai už kaklo ir jį stipriai suspaudė. Jo pagriebimas rankas už kaklo truko labai trumpai apie dvi ar tris sekundes. Tiesiog jis atsisukęs pagriebė ir paleido. Dėl to skaudėjo kaklą bei labai išsigando (1 t., b. l. 68-69, 101).

             Specialisto išvada Nr. G52/2017(11) nustatyta, kad L. A. padarytas krūtinės sumušimas, ne mažiau vienos jėgos poveikyje, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 87).

             2017 m. gegužės 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog L. A. parodė vietas, kur ir kaip ją sužalojo (1 t., b. l. 93-98).

              Nukentėjusysis M. S. parodė, jog 2017 m. vasario 28 d. su E. A., L. A. atvažiavo su automobiliu prie „Senukų“ parduotuvės Šilalės m. Jis su E. A. sėdėjo automobilyje, o L. A. nuėjo į parduotuvę. Pro automobilį praėjo A. V. ir M. R.. A. V. pažinojo iš anksčiau, o M. R. nepažinojo. Jie praėjo ir A. V. apspjovė mašiną. E. A. išlipo ir paklausė, kas yra negerai? Tuo metu jis sėdėjo mašinoje ir A. V. trenkė E. A.. Per veidrodėlį pamatė, kad E. A. nugriuvo. Jis išlipo iš automobilio ir A. V. jam pradėjo smūgiuoti. Sudavė 3-4 smūgius kumščiu į veidą, paskui gavo daugiau ir nugriuvo. Iš pradžių vienas A. V. sudavė jam smūgius, o paskui pribėgo M. R.. Matė, kad M. R. pribėgo ir jį spardė kojomis, mušė rankomis. Jis negalėjo atsikelti, rankomis dengėsi galvą. Visi smūgiai buvo į galvą. Galėjo būti apie 15-20 smūgių. Atėjo L. A. ir bandė jį ginti, tačiau nepavyko. L. A. juos traukė nuo jo. Jis bandė stotis, tačiau A. V. ir M. R. jį  spardė, daužė. Po ko pro šalį pravažiavo automobilis „Mercedes Benz“, kuris sustojo, todėl kaltinamieji pabėgo. Kadangi buvo rankomis galvą užsidengęs, todėl nematė, ar kaltinamieji sudavė nukentėjusiosioms E. A. ir L. A.. Jam akį sužalojo, nes spyrė į akį. Liudytojas R. K. buvo kartu su kaltinamaisiais, viską matė, tačiau liudytojas jiems nieko nedarė. Jam veidas, akis buvo sužaloti, todėl vyko pas ekspertą, gydėsi ligoninėje, todėl jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Kainavo vaistai, kelionės išlaidos. Visam gyvenimui liko pasekmės. Jam po įvykio skaudėjo galvą, visą kūną, fizinį skausmą jautė, naktimis nemiegodavo, negalėjo išvažiuoti dirbti į užsienį. Prašo priteisti 1448,10 eurų neturtinės žalos ir 84,78 eurų turtinės žalos. Jis yra apsidraudęs ir draudimas jam išmokėjo apie 60 eurų, tačiau nemano, kad dėl to turėtų būti mažinamas civilinis ieškinys. Kaltinamieji neatsiprašė ir žalos neatlygino. Daugiausiai smūgių buvo suduota į galvą, todėl jautė skausmą. Fizinį skausmą jautė pusę metų. Akis, veidas buvo nubrozdintas ir jam tai kėlė diskomfortą. Liko baimė, užeina silpnumas ir tai susiję su padarytais sužalojimais, nes iki įvykio to nebūdavo. Dabar kartais darosi silpna, važiuojant su automobiliu turi sustoti, negali vairuoti. Jis konflikto metu A. V. smūgių nesudavė. Nematė, kad E. A. suduotų smūgius A. V..

           Specialisto išvada Nr. G53/2017(11) nustatyta, kad M. S. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairiajame skruostikaulyje, ties kairiu burnos kampu, juosmens kairėje pusėje, dešinio kelio sąnario paviršiuje ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti ne mažiau 6 jėgų poveikyje. Jie padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ar kitas daiktas turintis panašias savybes. M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas  (1 t., b. l. 25).

2017 m. gegužės 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad M. S. parodė vietas, kur ir kaip buvo sužalotas (1 t., b. l. 35-41).

            Liudytojas J. A. parodė, jog pažįsta abu kaltinamuosius, nukentėjusiųjų nepažįsta, pastaruosius matė tik per įvykį. Prašo pagarsinti parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes neprisimena įvykio aplinkybių. Tvirtina pagarsintus parodymus ir prašo jais vadovautis. Papildomai paaiškino, jog niekas jo neprašė duoti parodymų policijoje. Jam paskambino iš policijos ir liepė ateiti. Neatsimena, ar A. V. prašė duoti parodymus. Negali pasakyti, ar bendravo su A. V. apklausos policijoje metu ar po apklausos, nes neatsimena. Neatsimena, ką rašė žinutėse, ką kalbėjo, nes viskas buvo seniai. Jis sėdėjo automobilyje prie parduotuvės „Aretė“ ir automobilio langai buvo uždaryti, o įvykis buvo prie „Senukai“ parduotuvės. Tai mano, kad turbūt girdėjo, ką sakė mergina. Jam vaizdo niekas neužstojo. Jis su kaltinamaisiais yra buvę klasiokai, tačiau nėra artimi santykiai, yra pažįstami, o ne draugai. Priėjęs nebuvo, tik buvo išlipęs iš mašinos.

            Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, nuo 16 val. iki 18 val. laikotarpyje, buvo Šilalės mieste, prie parduotuvės „Aretės“, esančios Kudirkos g., sėdėjo automobilyje ir laukė, kol iš parduotuvės grįš teta. Sėdint mašinoje pamatė einančius A. V. ir R. K.. Kartu su jais buvo dar vienas vaikinas, kurio iš pradžių  nepažinojo, matė tik kad jis buvo su pleistru užklijuota kakta. Kaip vėliau sužinojo tai buvo M. R.. Jie visi ėjo nuo „Senukų“ parduotuvės link „Žemaitijos pienas“ parduotuvės tuo keliu. Matė, kad  prie parduotuvės „Senukai“ įėjimo  A. atsisuko pažiūrėti į automobilį, kuris stovėjo prie kelkraščio. Kaip vėliau suprato, tai jis žiūrėjo į merginą, kuri sėdėjo automobilyje, nes ji iš jo išlipo ir girdėjo, kaip ji šaukė: „ko čia žiūri?“. Kas ta mergina buvo pasakyti negali, nes jos nepažinojo. Tada kiek matė ji ėjo arčiau jų, o jie arčiau jos. Ką jie susitikę vienas kitam sakė nežino, nes to negirdėjo. Po to mergina ranka sudavė A., tačiau kur tiksliai pataikė nepastebėjo. Po to matė, kaip A. pastūmė merginą ir ji nugriuvo ant žemės. Netrukus iš to pačio automobilio BMW, sidabrinės spalvos, iš vairuotojo pusės išlipo vaikinas. Nurodė, kad  jis iš automobilio buvo išlipęs jau prieš A. pastumiant tą merginą, nes jam pastūmus tą merginą, vairuotojas iškarto ėjo link A.. Ką jie vienas kitam pasakė nežino, nes negirdėjo. Bet matė kaip vairuotojas ėjo arčiau A., o A. arčiau jo. Tada vairuotojas trenkė ranka A.. Tačiau ar sudavė kumščiu ar delnu, taipogi ar  A. jis išviso pataikė pasakyti negali, nes nematė. Matė, kaip A.  sudavė ranka jam atgal. Tačiau kiek kartų sudavė, kur pataikė pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Bet buvo suduota daugiau negu vienas smūgis. Matė, kaip vėliau vairuotojas po smūgių nugriuvo ant žemės. Tačiau ar toliau jį  mušė pasakyti negali, kadangi jis nugriuvo už to savo automobilio iš kurio buvo išlipęs galo, ir dėl to paprasčiausiai nematė. Vaikinas su pleistru užklijuota kakta irgi buvo priėjęs arčiau jų, tačiau nematė, ar jis sudavė, ar ne. Mergina, kiek tada pastebėjo, vaikščiojo aplinkui ir  verkė. Ar ji buvo priėjusi arčiau jų  pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Taip pat matė, kad aplinkui vaikščiojo augusi moteris, t. y. ji  pasirodė vyresnio amžiaus už vairuotoją ir tą merginą. Tačiau tikslių jos veiksmų tikrai neatsimena, nes nelabai įsidėmėjo. Matė, kad po visų muštynių ta moteris bandė eiti paskui A., R. ir tą kitą vaikiną su pleistru užklijuota kakta. Tačiau ji greitai grįžo, nes po kurio laiko vėl ją matė prie parduotuvės „Senukai“ įėjimo, kiek girdėjo ji tada iškvietė policiją ir greitąją. Taip pat prisimena, kad toje automobilių stovėjimo aikštelėje, jau praktiškai pasibaigus muštynėms, buvo sustojęs kažkoks automobilis Mersedes Benz ir iš jo buvo išlipę du vaikinai, kurių  nepažinojo. Matė,  kaip atvyko greitosios pagalbos darbuotojai ir išsivežė vairuotoją (1 t. b. l. 167-168).

2017 m. gegužės 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad J. A. parodė vietą, kur vyko muštynės (1 t., b. l. 171-176).

           Liudytojas R. K. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, o nukentėjusieji yra matyti Šilalės mieste. Įvykio nelabai atsimena, nes praėjo daug laiko. Prašo perskaityti jo  parodymus, kurios davė policijoje. Tvirtina policijoje duotus parodymus ir prašo jais remtis. Policijoje pasakojo, ką matė. Dabar daugiau naujo neprisimena. Buvo iš E. A. keiksmažodžių. A. V. nespjovė ant mašinos. M. S. trenkė V.. Po įvykio buvo sumušimai ant A. V. veido.

           Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2017 m. vasario 28 d. tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, ėjo Šilalėje gatve, kurios pavadinimo nežino. Ėjo kartu su savo draugais  M. R. ir A. V.. Pamatė, kaip iš parduotuvės „Senukai“ išėjo E. A., jos mama, kurios nei vardo, nei pavardės nežino ir M. S.. Jie visi įsėdo į automobilį BMW, sidabrinės spalvos. M. sėdo už vairo, mama įsėdo  į automobilio galą, o E. atsisėdo į priekį. Tada juos praėjus visi ėjo link parduotuvės „Žemaitijos pienas“. Pastebėjo, kaip jie visi žiūrėjo į juos. Jie į juos taip pat pažiūrėjo. E. tada išlipo iš automobilio ir pradėjo keiktis: „ko čia žiūrit, ateikit čia“. Tada visi ėjo artyn jų. Artūras priėjo arčiau jos ir ji jam trenkė vieną kartą kumščiu į veidą. Jis tada ją pastūmė rankomis, t. y. delnais suduodamas jai per pečius kiek matė, tiksliai  iš tikrųjų negali pasakyti, nes gerai nematė. E. tada užkliuvo už bordiūro ir nugriuvo ant žemės. Visa tai matė, nes stovėjo kiek toliau nuo visų. Kodėl sudavė E. jam pasakyti negali, nes nežino. Netrukus išlipo iš automobilio  M., jis priėjo prie A. ir jie susimušė. Tik išlipęs iš automobilio M. priėjo arčiau A., tačiau kuris kuriam pirmiau sudavė pasakyti negali, nes neprisimena, lyg jis davė A., bet nepataikė. A. rankų kumščiais sudavė M. į galvą apie 2 ar 3 smūgius. Tada jiems besimušant ant žemės nugriuvo M. Tada jų nuėjo skirti M. M. tuo metu jau kaip ir stojosi, t. y. jis beveik jau buvo atsistojęs, kada priėjęs M. jam rankos kumščiu sudavė kažkur, tačiau kur tiksliai pasakyti negali, nes vaizdą buvo užstojusi kita šalimais stovėjusi mašina. M. sudavė daugiau nei vieną smūgį. Jo smūgiai buvo tik rankomis, jis kojomis nesudavė. Po to kiek matė, jie abu mušė Modestą. Kojomis M. nesudavė nei vienas. E. visą laiką stovėjo prie mašinos, ji niekur nesikišo ir prie muštynių nebuvo priėjusi. Jos mama taip pat stovėjo ant šaligatvio prie mašinos, ji taip pat niekur nesikišo, tik šaukė, jog baigtų muštis. Netrukus nuo parduotuvės „Žemaitijos pienas“ atvažinėjo automobilis „Mersedec Benz“. Automobilis iš pradžių, kiek matė, buvo stabtelėjęs, bet niekas iš jo neišlipo. Tuo metu nuo kelio parėjo ir jo draugai A. ir M. Kiek matė, iš paskos jiems parėjo ir M.. Jis tuo metu nugriuvęs nebuvo. Minėtam automobiliui pravažiavus visus, jie lyg nuvažiavo apsisukti. Ir tada matė, kaip iš jo išlipę du vaikinukai priėjo pėsčiomis prie tos vietos, kur vyko muštynės.  Jie pradėjo šaukti, kad „nebėkit, susitarkit“, nes tuo metu jau ėjo visi link parduotuvės „Žemaitijos pienas“.  Po įvykio jokio alkoholio nevartojo (2 t., b. l. 6-7). 

Alkoholio matuoklio parodymais nustatyta, kad A. V. 2017 m. vasario 28 d., 18 val. 22 min., buvo nustatytas 0,45 ‰ girtumas (2 t., b. l 81-84).

Alkoholio matuoklio parodymais nustatyta, jog M. R. 2017 m. vasario 28 d., 18 val. 20 min., buvo nustatytas 0,57 ‰ girtumas  (2 t., b. l. 81-84).

Iš policijos ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad BPC 2017 m. vasario 28 d., 17.24 val. gautas pranešimas, jog ką tik buvo užpultas pranešėjos sūnus ir jo draugė, 3 asmenys puolė su kumščiais, vaikinui sužeistas veidas, asmenys yra apie 16-18 m., nubėgo į namų kiemus. Pranešėja A. (1 t., b. l. 11-14).

2017 m. birželio 12 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp L. A. ir A. V., L. A. patvirtino savo parodymus  (2 t., b. l. 118-119).

2017 m. gegužės 23 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp L. A. ir M. R., akistatos metu L. A. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 174-175).

2017 m. birželio 12 d. akistatos protokolu nustatyta, jog  atlikus akistatą tarp M. S. ir A. V., M. S. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 115-116).

2017 m. gegužės 23 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp M. S. ir M. R., M. S. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 171-172).

2017 m. birželio 12 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp E. A. ir A. V., E. A. patvirtino savo duotus parodymus (2 t., b. l. 112-113).

2017 m. gegužės 23 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatą tarp E. A. ir M. R., E. A. patvirtino savo duotus parodymus (2 t., b. l . 168-169).  

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

           Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino. Jis sutiko, kad pastūmė nukentėjusiąją E. A. ir sudavė nukentėjusiajam M. S., bet tai padarė gindamasis. Kartu su kitu kaltinamuoju M. R. nespardė gulinčio M. S.. Kaltinamasis M. R. kaltu neprisipažino, smūgių nesudavė nė vienam iš nukentėjusiųjų, nebuvo suėmęs už kaklo ir jo nespaudė nei nukentėjusiajai E. A., nei L. A., tik bandė atitraukti A. V. nuo M. S..

           Kaltė A. V. ir M. R. yra grindžiama nukentėjusiųjų E. A., L. A. ir M. S. parodymais, nukentėjusiųjų  parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvada Nr. G51/2017(11), kuria E. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvada Nr. G52/2017(11), kuria L. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvada Nr. G53/2017(11), kuria M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, procesinių veiksmų protokolais bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Nors kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme neigė savo kaltę bei nurodė, kad jiems inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų jie neatliko, tačiau ši kaltinamųjų gynybinė versija yra paneigta aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Nustatyta, jog kaltinamasis A. V. ir nukentėjusysis M. S. turėjo asmeninių nesutarimų. Nusikaltimo padarymo dieną, nukentėjusysis M. S. parodė, jog praeidamas pro jo automobilį, kaltinamasis A. V. spjovė ant automobilio, ką patvirtino ir nukentėjusioji E. A.. Pastaroji po šio veiksmo išlipo iš automobilio norėdama paklausti, kodėl A. V. tai padarė. Tuomet, pasak nukentėjusiųjų M. S. ir E. A., A. V. priėjo prie E. A. ir sudavė kumščiu į krūtinę, dėl ko toji nugriuvo ant šaligatvio. Tai pamatęs, iš automobilio išlipo M. S. ir prie jo priėjęs A. V. sudavė M. S. 3-4 smūgius kumščiu į krūtinę. Dėl šių smūgių nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusysis M. S. parodė, jog matė, kad po to, kai jis nugriuvo, pribėgo kaltinamasis M. R. ir kartu su A. V. jį spardė. Jis gulėjo užsidengęs galvą rankomis ir negali nurodyti, kas tiksliai kiek smūgių sudavė. Tačiau mušė abu kaltinamieji. Po ko pribėgusi nukentėjusioji L. A., bandė kaltinamuosius atitraukti nuo M. S.. Tačiau M. S. nematė, ar kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiosioms smūgius po to, kai jos bandė atitraukti kaltinamuosius nuo jo. Nukentėjusioji E. A. įvykio aplinkybes paaiškino iš dalies analogiškai kaip ir nukentėjusysis M. S., nurodydama, jog ją pastūmė A. V., dėl ko ji nugriuvo ant šaligatvio. Ji nematė, kaip A. V. sudavė M. S., tačiau matė, kad pastarieji stumdėsi ir M. S. nugriuvus ant žemės, prie jų pribėgo M. R. ir abu kartu spardė M. S.. Be to, papildomai nurodė, jog matė, kad L. A. bandant atitraukti M. R. nuo M. S., pastarasis sudavė L. A. su alkūne. Tačiau nukentėjusioji L. A. matė visą įvykį ir galėjo teisiamojo posėdžio metu patvirtinti, kokius veiksmus kaltinamieji atliko jos ir kitų nukentėjusiųjų M. S. ir E. A.. Nukentėjusioji L. A. matė, kaip buvo pastumta E. A., kaip ji nugriuvo, matė, kad prie M. S. priėjo vaikinas ir M. S. sudavė smūgius. Matė, kad M. S. nugriuvus pribėgo dar vienas vaikinas ir kartu spardė nukentėjusįjį M. S.. Nukentėjusioji L. A. taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog jai bandant atitraukti kaltinamąjį M. R. nuo M. S., pastarasis alkūne sudavė smūgius į krūtinę bei atsisukęs ranka suėmė už kaklo ir suspaudė.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų E. A., L. A. ir M. S. parodymais, kurių jie laikėsi nuosekliai, kategoriškai, patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatų su kaltinamaisiais metu visi nukentėjusieji taip pat patvirtino savo parodymus.

Teisiamojo posėdžio buvo apklausti liudytojai R. K. ir J. A.. Abu liudytojai teisiamojo posėdžio metu kategoriškai atsisakė pasakoti įvykio aplinkybes, atsakyti į klausimus, kadangi viskas buvo labai seniai ir liudytojai nebeprisimena, todėl prašė pagarsinti jų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos pagarsinus, patvirtino, jog jie yra teisingi. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai iš dalies parodė panašiai kaip ir kaltinamieji. Konflikto pradžią liudytojai parodė analogiškai kaip ir kaltinamieji, nurodė, jog pirmoji E. A. išlipusi iš automobilio pradėjo keiktis ir sudavė A. V., dėl to pastarasis delnais sudavė E. A. į krūtinę ir toji nugriuvo. Nematė, kas pirmasis sudavė M. S. ar A. V., bet jie stumdėsi. Stumdymosi metu M. S. nugriuvo ant žemės ir tuomet jų skirti priėjo M. R.. Liudytojas R. K. parodė, jog M. R. M. S. rankos kumščiu kažkur sudavė tiksliai negali pasakyti. M. R. sudavė daugiau nei vieną smūgį, tačiau tie smūgiai buvo tik rankomis, kojomis nesudavė. Po to kiek matė, abu kaltinamieji mušė Modestą. Tvirtina, jog kojomis nė vienas iš kaltinamųjų nespardė M. S., o liudytojas J. A. po to kaip M. S. po smūgių nugriuvo ant žemės, jokių tolimesnių veiksmų nurodyti negalėjo.  

Teismas liudytojų J. A. ir R. K. parodymus vertina kritiškai. Visų pirma, nustatyta, kad liudytojas R. K. iki įvykio ir įvykio metu buvo kartu, t. y. pažįsta kaltinamuosius, yra draugai. J. A. nurodė, jog su kaltinamaisiais yra pažįstamas, tačiau draugai jie nėra. Be to, J. A. byloje atsirado kaltinamajam A. V. papasakojus apie konfliktą, įvykusį prie parduotuvės „Senukai“. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, kad liudytojo buvo paprašyta policijoje duoti parodymus. Pagal nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), po ko surinkus informaciją  ir padarius analizę dėl išklotinių gavimo (2 t., b. l. 34-77) nustatyta, kad J. A. bendravo tam tikrais laikotarpiais su kaltinamuoju A. V. ir netgi parašė SMS žinutę A. V., kai vyko liudytojo apklausa policijoje, skambino po apklausos. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad liudytojas J. A. derino savo parodymų turinį su kaltinamuoju A. V.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atmeta liudytojų parodymus kaip nepatikimus, kaip siekimą padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti ir nepagrįstus kitais bylos duomenimis.

            Kaltinamasis A. V. sutiko, jog pastūmė nukentėjusiąją E. A. ir sudavė nukentėjusiajam M. S., bet tai padarė gindamasis.

BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti pavojingą kėsinimąsi ir gynyba nuo jo. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.

Šioje byloje, įvertinęs byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. V. buvo šio konflikto iniciatorius, jis pirmasis spjovė ant M. S. automobilio, pirmasis panaudojo fizinį smurtą, tai yra pastūmė nukentėjusiąją E. A., po to naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, todėl teigti, jog kaltinamasis turėjo gintis nuo nukentėjusiųjų naudojamo smurto jo atžvilgiu nėra jokio pagrindo, kadangi jis pats buvo šio konflikto iniciatorius.

Taipogi, kaltinamasis A. V. nepripažino tos aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teigia, kad alkoholį pavartojo po įvykio. Patikrinimo alkoholio matuokliu nustatyta, kad A. V. 2017 m. vasario 28 d., 18 val. 22 min., buvo nustatytas 0,45 ‰ girtumas (2 t., b. l 81-84). Tačiau teismo neįtikino A. V. parodymai, jog jis vartojo alkoholį po įvykio. Kaltinamasis A. V. prieš įvykį ir įvykio metu buvo kartu su kitu kaltinamuoju M. R., kuris prisipažino vartojęs alkoholį prieš įvykį. Žinojo, kad nukentėjusieji iškvietė policiją, tačiau vis tiek vartojo alkoholį. Be to, nukentėjusieji E. A. ir L. A. parodė, jog nuo kaltinamųjų sklido alkoholio kvapas, todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu.

           Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, tai yra išsamius ir nuoseklius nukentėjusiųjų E. A., L. A. ir M. S. parodymus teisiamajame posėdyje, kurie sutampa su jų aplinkybėmis, nurodytomis apklausų ir akistatos metu ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje protokolų  duomenis, Valstybinės medicinos tarnybos specialisto išvadų duomenis, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamieji A. V. ir M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismo vertinimu, kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, nusikalstamos veikos metu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jų veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, kokius nukentėjusiųjų sveikatai padarinius sukels, tačiau viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodami smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas, numatė, jog tiek visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tiek nukentėjusieji patirs sužalojimus. Kaltinamieji A. V. ir M. R. atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį.

            Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus, nustatytus BK 91 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų sveikatos būklę, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Skirdamas bausmę A. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant A. V. asmenybę, pažymėtina, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 127, 128), kaltės nepripažino.

           Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. V. vieną iš griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Nustatant laisvės apribojimo terminą teismas atsižvelgia į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus suteiktą informaciją apie nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (2 t., b. l. 139-141), kaltinamojo A. V. turimas tam tikras sveikatos problemas, todėl laisvės apribojimo terminas nustatomas truputį mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Skirtinas įpareigojimas - nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.  

           Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 28 d., 18.10 val. iki 2018 m. kovo 1 d., 15.15 val., nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 78-79, 96, 4 t., b. l. 90-91).

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo. Kaltinamasis A. V. paleistinas teismo posėdžių salėje.

            Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

M. R.

           Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M. R. vieną iš griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Nustatant laisvės apribojimo terminą teismas atsižvelgia į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus suteiktą informaciją apie nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (2 t., b. l. 142-145), kaltinamojo turimas tam tikras sveikatos problemas, todėl laisvės apribojimo terminas nustatomas truputį mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Skirtinas įpareigojimas - nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.  

            Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 28 d., 18.10 val. iki 2018 m. kovo 1 d., 16.40 val., nuo 2018 m. birželio 29 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 148-149, 3 t., b. l. 212-213, 4 t., b. l. 30-31).

Kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo. Kaltinamasis M. R. paleistinas teismo posėdžių salėje.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 175,39 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 16-19).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai. A. V. ir M. R. baudžiamojoje byloje kaltinami tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužaloję M. S., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei - privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. V. ir M. R. savo bendrais tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo M. S. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 175,39 Eur – priteistina solidariai iš A. V. ir M. R..

Nukentėjusiosios E. A. ir L. A. byloje pareiškė civilinius ieškinius po 724,05 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47-63).  

E. A. ir L. A. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkinami visiškai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

            Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų A. V. ir M. R. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai E. A. buvo padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje (1 t., b. l. 119), o nukentėjusiajai L. A. - krūtinės sumušimas (1 t., b. l. 87). Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą. Nukentėjusiosios E. A. ir L. A. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. Nukentėjusioji E. A. paaiškino, jog stuburo skausmus jautė apie du - tris mėnesius, buvo didelis šokas, vyko pas ekspertą, pirko vaistus, buvo emociškai sukrėsta, jautė įtampą, baimę. Nukentėjusioji L. A. paaiškino, jog po įvykio vartojo vaistus nuo skausmo, depresijos, nemigos, baimės, buvo įtampa, gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiųjų patirta žala pakankamai didelė. Kaltinamieji nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodami fizinį smurtą ir sąmoningai siekdami sukelti nukentėjusiosioms fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jie nukentėjusiąsias sužalojo keliais smūgiais, veikdami bendrininkų grupėje, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą. Kaltinamieji kaltės nepripažino, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų  neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdami sušvelninti nusikaltimo padarinių. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajai E. A. priteisiama 724,05 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai L. A. – 724,05 Eur. E. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nukentėjusiosios E. A. įstatyminę atstovę L. A.. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamųjų turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusysis M. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį 84,78 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47-63). M. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.  

Nukentėjusysis M. S. nurodė, kad nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais jam padaryta turtinė žala, kurią iš viso sudaro 84,78 Eur. Žalą sudaro 36,77 Eur išlaidų už vaistų ir medicininių priemonių pirkimą, 41,94 Eur išlaidų degalams važinėti į gydymo įstaigas, 6,07 Eur išlaidų už galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatų įrašymą į laikmeną ir skaitmeninę rentgenogramą. Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamųjų atliktais nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai priteistina 84,78 Eur.

M. S. byloje taip pat reiškia civilinį ieškinį 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti.

            Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų A. V. ir M. R. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. S. buvo padarytas sužalojimas: odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairiajame skruostikaulyje, ties kairiu burnos kampu, juosmens kairėje pusėje, dešinio kelio sąnario paviršiuje ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose (1 t., b. l. 25). Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nukentėjusysis M. S. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. M. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jam veidas, akis buvo sužaloti, vyko pas ekspertą, gydėsi ligoninėje, visam gyvenimui liko pasekmės. Po įvykio skaudėjo galvą, visą kūną, fizinį skausmą jautė, naktimis nemiegodavo, negalėjo išvažiuoti dirbti į užsienį. Fizinį skausmą jautė pusę metų. Akis, veidas buvo nubrozdintas ir jam tai kėlė diskomfortą. Liko baimė, užeina silpnumas ir tai susiję su padarytais sužalojimais, nes iki įvykio to nebūdavo. Šiuo metu kartais darosi silpna, važiuojant su automobiliu turi sustoti, negali vairuoti. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo patirta žala pakankamai didelė. Kaltinamieji kaltės nepripažino, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdami sušvelninti nusikaltimo padarinių.

           Tačiau teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog nukentėjusysis pateikė iš ADB „Gjensidige“ pažymą, kurioje nuodyta, kad M. S. dėl 2017 m. vasario 28 d. įvykio išmokėta 72,41 Eur draudimo išmoka (4 t., b. l. 137).  Iš nukentėjusiojo M. S. paaiškinimų darytina išvada, jog buvo atlyginta jo turėta neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas draudimo bendrovės išmokėta suma ir nukentėjusiajam M. S. priteistina 1375,69 Eur neturtinė žala iš kaltinamųjų solidariai.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji prašė iš kaltinamųjų priteisti turėtas išlaidas dėl ieškinio surašymo ir advokato padėjėjo dalyvavimo byloje. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvitų (4 t., 138-144) matyti, kad nukentėjusysis M. S. už visų trijų nukentėjusiųjų atstovavimą advokato padėjėjai sumokėjo viso 950 Eur. Teisiamojo posėdžio metu advokato padėjėja paaiškino, jog kadangi nukentėjusiosios E. A. ir L. A. neturėjo piniginių lėšų susimokėti už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme, todėl visas išlaidas apmokėjo nukentėjusysis M. S.. Prašo šias išlaidas ir priteisti M. S.. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji  išlaidas patyrė dėl A. V. ir M. R. jų atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų A. V. ir M. R. solidariai.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

          A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.   

          Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 1 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, viso 59 paras, keičiant santykiu 1 arešto parą ir laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, viso įskaityti 118 laisvės apribojimo dienų.

            Kardomąją priemonę suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paleisti kaltinamąjį A. V. teismo posėdžių salėje.

   Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirti kaltinamajam A. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

             M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.   

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d., 1 p. b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 1 d., nuo 2018 m. birželio 29 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, viso 119 parų, keičiant santykiu 1 arešto parą ir laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, viso įskaityti 238 laisvės apribojimo dienas.

            Kardomąją priemonę suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paleisti kaltinamąjį M. R. teismo posėdžių salėje.

   Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirti kaltinamajam M. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir iš A. V. ir M. R. solidariai Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai priteisti 175,39 Eur turtinei žalai atlyginti.

   Tenkinti nukentėjusiosios E. A. pareikštą civilinį ieškinį ir iš A. V. ir M. R. solidariai E. A. naudai priteisti 724,05 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nukentėjusiosios E. A. įstatyminę atstovę L. A..

  Tenkinti nukentėjusiosios L. A. pareikštą civilinį ieškinį ir iš A. V. ir M. R. solidariai L. A. naudai priteisti 724,05 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

  Nukentėjusiojo M. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš A. V. ir M. R. solidariai M. S. naudai 84,78 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1375,69 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

            Priteisti iš A. V. ir M. R. solidariai nukentėjusiajam M. S. 950 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

 Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.  

Teisėja                                     Daina Dyburienė