Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-383/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15043-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,

nuteistajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

nukentėjusiajam D. P. ir jo atstovui advokatui Linui Mažonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo R. L. 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. P. naudai. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš kaltinamojo R. L. priteista 1 000 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo D. P. naudai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. P. priėjus prie stovinčio jo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidarius vairuotojo dureles, išlipęs iš automobilio, įžūliu elgesiu sudavė D. P. vieną kartą kumščiu į veidą, dėl to nukentėjusiajam D. P. iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, sukeldamas jam fizinį skausmą, stūmė D. P., po ko įvyko tarpusavio grumtynės, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. L. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį. Taip pat prašo grąžinti bylą prokurorui arba pirmosios instancijos teismui.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, neteisingai ir netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nevykdytos teismo pareigos pagrįsti bei motyvuoti nuosprendį.

3.2.                      Skunde teigiama, jog R. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytoju, pripažinus jį nukentėjusiuoju, jis negalėjo pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, pateikti faktines aplinkybes ir liudijimus taip, kaip labiausiai atitiktų jo procesinį interesą. Nusprendus nukentėjusiajam R. L. įteikti pranešimą apie įtarimą dėl jo liudytojo apklausos protokole nurodytų faktinių aplinkybių bei apklausti buvusį liudytoją apie tas pačias aplinkybes įtariamuoju, liudytojo apklausos protokole R. L. parašas apie apklausiamas faktines aplinkybes ir susipažinimą apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už galimai melagingų parodymų davimą iš esmės nepagrįstai procesiškai susiaurino nuteistojo R. L. procesines ir konstitucines teises.

3.3.                      Nuteistojo manymu, teismo posėdžio metu 2019 m. lapkričio 26 d. teismui buvo pateiktas prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, grindžiant tuo, kad rugsėjo 20 d. kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK nuostatas, kadangi 2019 m. balandžio 13 d. R. L. pripažintas nukentėjusiuoju pagal BK 140 straipsnį ir 284 straipsnį. 2019 m. birželio 5 d. prokurorė panaikino 2019 m. balandžio 13 d. nutarimą pripažinti R. L. nukentėjusiuoju pagal 284 straipsnį požymius, tačiau nepakeitė R. L. procesinės padėties iš nukentėjusiojo į įtariamąjį. Šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas dėl R. L. padaryto sužalojimo turėjo būti nutrauktas, procesiškai sudarant jam tokį sprendimą skųsti BPK nustatyta tvarka. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tyrimo metu tiek R. L., tiek kitų liudijusių asmenų parodymais nustatyta, kad iškart po įvykio R. L. buvo sumušta kakta - matėsi guzas, tačiau įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo vengiama aiškintis, o pakeitus R. L. procesinę padėtį iš nukentėjusiojo į įtariamojo ir vėliau tuo pagrindu netinkamai surašius kaltinamąjį aktą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė taip pat aiškintis nurodytas aplinkybes bei atsisakė bylą perduoti prokurorui kaltinamajam aktui pataisyti, tyrimui papildyti.

3.4.                      Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis paliudijo, kad jam buvo sužeista lūpa, bėgo kraujas, bet išvadoje nurodyta, kad nėra konstatuota mechaninės traumos nukentėjusiajam. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis D. P. melavo, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kitą dieną, medicininiuose dokumentuose yra parašyta, kad D. P. kreipėsi į medikus, nes 2019 m. balandžio 14 d., kitą dieną nuo įvykio naktį dalyvavo muštynėse, kad jam trenkė į galvą ir jis nukrito. Jis kreipėsi į medikus sekančią dieną papuolęs dar į kitas muštynes. Išvadoje nėra konstatuota kirstinės žaizdos. Byloje nėra nustatyta ir aplinkybių dėl fizinio skausmo sukėlimo.

3.5.                      Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi atmetė gynybos prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, todėl teikia prašymą išreikalauti įrašą iš BPC, kuriame R. L. pranešė apie įvykį ir duomenis iš VRM, ar buvo pradėti kokie ikiteisminiai tyrimai dėl aplinkybių, jog nukentėjusysis kitą dieną po įvykio susimušė su nenustatytais asmenimis ir išreikalauti visą medžiagą, susijusią su tuo įvykiu.

3.6.                      Skunde akcentuojama, kad teismas padarė esminį BPK normų pažeidimą, kadangi nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo posėdžiuose buvo apklausta eilė asmenų, kurie davė reikšmingus R. L. kaltę paneigiančius parodymus. Taip pat R. L. pateikė konkrečius savo veiksmų ir motyvų paaiškinimus, nurodė, kad jį užpuolė, nes su nepažįstamu D. P. jie važiuodami susiginčijo, kuris R. L. parodė gestą su atlenktu viduriniu pirštu. Kai privažiavo sankryžą, belaukiant žalio šviesoforo signalo, D. P. priėjo prie R. L., taip pažeisdamas kelių eismo taisykles - palikdamas automobilį stovėti draudžiamoje vietoje, darydamas šį teisės pažeidimą ir jį tęsdamas, priėjęs kaire ranka paėmė už atidaryto durelių lango stiklo nuleidimo rėmo ir dar labiau pravėręs dureles dešine ranka vieną kartą smūgiu sudavė R. L. į galvos sritį - kaktą. Teismas asmenų parodymų nuosprendyje neaprašė, nenurodė, kaip išsprendžia prieštaravimus tarp šių parodymų ir nuosprendyje aprašytų kitų įrodymų. Nuosprendyje teismas nemotyvavo, kuo vadovaudamasis išsprendžia prieštaravimus tarp įrodymų, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Be to, byloje yra duomenų, kad kartu su liudytoja S. L., kuri yra R. L. motina ir byloje davė R. L. parodymus patvirtinančius liudijimus, visą laiką buvo jos sutuoktinis - R. L. tėvas J. L., kuriam pirmam iš karto po įvykio ir skambino R. L. ir tik po to kvietė policiją. Be to su J. L. kitą dieną po įvykio jie vyko į (duomenys neskelbtini), dėl ko ir nespėjo pasidaryti tinkamai medicininės apžiūros. Šis svarbus liudytojas nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, todėl vertintina, kad neapklausus liudytojo, galinčio duoti tiesioginius parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo iki galo objektyviai ir pilnai išsiaiškintos bylos aplinkybės.

3.7.                      Nuteistasis skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiojo D. P. parodymus byloje ir jais remdamasis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neįvertino nukentėjusiojo konfliktiškos asmenybės ir jo polinkio daryti teisės pažeidimus. Teismas neįvertino tinkamai aplinkybės, jog nusikaltimo padarymo metu pats nukentėjusysis pirmiausiai padarė tyčinį teisės pažeidimą - sustodamas ir palikdamas savo automobilį be priežiūros neleistinoje vietoje, išlipo iš automobilio į miesto gatvę ir tarp važiuojančių ir stovinčių važiuojamojoje dalyje automobilių, pats savo iniciatyva priėjo prie automobilyje sėdinčio R. L., palietė jo automobilį, pravėrė dureles, sudavė dešine ranka R. L. į galvą smūgį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai ikiteisminiame tyrime neįvertinus tinkamai dėl smūgio sudavimo, nebuvo įvertinti net administracinio nusižengimo kontekste. Ir tik po bylos išnagrinėjimo, R. L. pareikalavus, policija pradėjo tyrimą ir konstatavo, kad vairuotojas D. P., palikdamas transporto priemonę sankryžoje ir eidamas važiuojamąja kelio dalimi prie kito automobilio, padarė administracinį nusižengimą. D. P. asmenybė gali būti vertintina kaip itin konfliktiška, linkusi nepaklusti visuomenės normoms, daryti teisės pažeidimus.

3.8.                      Nuteistojo vertinimu, teismo posėdyje parodymus, pagrindžiančius ir iš esmės patvirtinančius paties nuteistojo R. L. parodymus, davė liudytoja S. L.. Jos parodymai iš esmės prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau visiškai nepagrindžia kodėl nesivadovauja šios liudytojos parodymais. Teismas tinkamai neakcentavo ir visiškai nepasisakė dėl apklausto byloje specialisto S. M. liudijimo, kuris nurodė, kad atlikus tyrimą, padarė išvadą, kad traumos pasekmių D. P. nekonstatuota, apie lūpos žaizdą dokumentuose nurodyta nebuvo. Teismas vertino nukentėjusiojo, apklausto liudytojo statusu R. L. 2019 m. balandžio 13 d. protokolą, tačiau šiais parodymais ir nurodytomis aplinkybėmis visiškai nesirėmė priimdamas ir aprašydamas apkaltinamąjį nuosprendį.

4.       Atsiliepimu į nuteistojo R. L. apeliacinį skundą, nukentėjusysis D. P. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nukentėjusysis D. P., jo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

6.       Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad nuteistasis R. L. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8.       Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

9.       Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad R. L. kaltė dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. L. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl apelianto kaltės.

10.       Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).

11.       Tiek ikiteisminio tyrimo metu (įteikus pranešimą apie įtarimą, įtariamojo apklausos metu), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis R. L. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad jis 2019 m. balandžio 13 d. apie 11 val. važiavo savo automobiliu BMW (duomenys neskelbtini) antrąja eismo juosta. Pirmąja eismo juosta važiavo automobilis ,,Mercedes“ vairuojamas nukentėjusiojo. Pastarojo vairuojamas automobilis jį aplenkė, rodė jam vidurinį pirštą, nepadorius gestus. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, jis sustojo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos pirmojoje eismo juostoje, o nukentėjusiojo vairuojamas automobilis -  antrojoje eismo juostoje. Tada iš automobilio išlipo nukentėjusysis, priėjo prie jo vairuojamo automobilio, jis truputį pravėrė dureles, norėdamas paklausti, ko pastarasis nori. Paklausti nesuspėjo, kadangi nukentėjusysis smogė jam vieną kartą kumščiu į kaktą. Tada jis iššoko iš savo automobilio gintis ir smogė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą. Analogiškos versijos nuteistasis R. L. laikosi ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto, teisėjų kolegija jo parodymus vertina kaip gynybinius, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12.       Nuteistojo R. L. kaltę patvirtina ir jo keliamą versiją, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. P. parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 11 val. jis su sutuoktine E. P. (buvusi pavardė – P.) parsivarinėjo automobilį. Jis važiavo automobiliu ,,Mercedes Benz“, E. vairavo automobilį VW Golf ir važiavo priešais. Jam iš dešinės važiavo tamsios spalvos ,,BMW“ automobilis, kuris išsuko iš pirmos eismo juostos į antrą priešais jį. Jis buvo priverstas savo automobilį pristabdyti, o ,,BMW“ automobilis dideliu greičiu, manevruodamas iš vienos eismo juostos į kitą, nuvažiavo toliau. Po to jo sutuoktinė pirmąja eismo juosta važiavo į žiedą, o ,,BMW“ automobilis iš antros eismo juostos suko į žiedą ir taip užkirto kelią E. važiuoti. Ties (duomenys neskelbtini) sankryža užsidegė raudonas šviesoforo signalas, jis pamatė sustojusius abu automobilius: pirmoje eismo juostoje stovėjo ,,BMW“ automobilis, o trečioje - sustojusi jo sutuoktinė. ,,BMW“ vairuotojas per veidrodėlį rodė jam vidurinį pirštą, nepadorų gestą. Jis pamanė, kad vairuotojas yra girtas ar apsvaigęs, pavojingas vairuotojas, todėl išlipo iš automobilio, priėjo prie ,,BMW“ automobilio. Norėjo paklausti, ar jam viskas gerai, būtų pabeldęs į langą. Einant link nuteistojo, šis išlipo iš automobilio, šoko prie jo, jį plūdo, įžeidinėjo ir smogė kumščiu jam į veidą. Smogė abiejų rankų kumščiais tol, kol vieną kartą kumščiu pataikė jam į veidą, prakirto lūpą dešinėje pusėje, nuo smūgio jis suklupo. Nuo kaltinamojo smūgio jam svaigo galva, buvo prakirsta lūpa, pradžioje bėgo kraujas.

13.       Nukentėjusiojo D. P. nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustos E. P. parodymai apie tai, kad ji su nukentėjusiuoju važiavo dviem automobiliais (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant iš žiedo, jai kelią užkirto automobilis BMW. Ji pyptelėjo, šio automobilio vairuotojas parodė jai nepadorų gestą, vidurinį pirštą. Privažiavus šviesoforą prie Muravos sankryžos, ji stovėjo antroje eilėje, priešais ją sustojo jos sutuoktinis, tas pats BMW automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje. Ji matė, kaip automobilio BMW vairuotojas, judino galvą, šypsojosi ir mojavo viduriniu pirštu. Ji pamatė, kaip jos sutuoktinis išlipo iš automobilio, priėjo prie BMW automobilio, BMW automobilis atidarė langą, paskui atidarė dureles, jie abu trumpai kažką pakalbėjo, BMW automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, ėjo link D. ir smogė D. į viršutinę kūno dalį. Matė, kaip nuo smūgio D. krito. Patvirtino mačiusi kraują ant D. veido, prakirstą lūpą. Liudytojos E. P. ir nukentėjusiojo D. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. K. (policijos patrulio) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis pirmosios instancijos teisme patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad atvykus į įvykio vietą, E. P. paaiškino, kad ji važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) savo automobiliu VW Golf, ir automobilis BMW (kurį vairavo R. L.), persirikiuodamas iš vienos juostos į kitą, sudarė avarinę situaciją, dėl ko jai reikėjo nuolatos stabdyti, kad neatsitrenktų į nuteistojo vairuojamą automobilį. Ji ir R. L. vienas kitam parodė nemandagius rankų gestus - vidurinį pirštą. Merginos teigimu, D. P. tuo metu taip pat važiavo ta pačia kryptimi, netoli jos, savo automobiliu Mercedes Benz ir matė kaip vairavo BMW vairuotojas. Prie (duomenys neskelbtini) sankryžos sustojus prie šviesoforo nukentėjusysis ir nuteistasis sustojo skirtingose eismo juostose ir vienas kitam parodė nemandagius rankų gestus - vidurinį pirštą. Tada abu išlipo iš automobilių. Tuo tarpu nukentėjusysis D. P. paaiškino, kad tarp jo ir nuteistojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis R. L. nuėmė akinius nuo saulės, o pastarasis jam sudavė į veidą ir prakirto lūpą. Pažymėtina tai, kad liudytojas A. K., atvykęs į įvykio vietą, patvirtino matęs, kad D. P. yra prakirsta lūpa, matėsi kraujas (t. 1 b. l. 67-68). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju policijos patrulis P. R. parodė, kad, atvykus į įvykio vietą, laukė du vyrai, kurie nurodė, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas prasilenkiant, o po to išlipo ir nuteistasis trenkė nukentėjusiajam.

14.       Nukentėjusiojo D. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik apylinkės teisme apklaustų liudytojų parodymai, bet ir 2019 m. liepos 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų protokolas, kuriuo nukentėjusysis pateikė medicininio dokumento išrašą ir nuotraukas, kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo sužalojimas prie lūpos (t. 1 b. l. 27-34). 2019 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra, matoma kaip iš automobilio BMW (R. L. vairuojamas automobilis) išlipa vyras, kuris stumia nuo savęs vyrą, išlipusį iš automobilio Mercedes Benz (D. P. vairuojamas automobilis), suduoda vienas kitam smūgius rankomis (t. 1 b. l. 60-62). Šis vaizdo įrašas neginčijamai patvirtina, kad pirmasis smūgius rankomis suduoda R. L..

15.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. L. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. L. atžvilgiu.

16.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. L. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, smogė nukentėjusiajam D. P., sukeldamas šiam fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Nors ir apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką, teigdamas, kad tik gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiojo D. P. parodymai apylinkės teisme, liudytojos E. P. parodymai, vaizdo įrašas. Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad smurtinius veiksmus pirmasis atliko būtent R. L., kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad D. P., išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, prieina prie nuteistojo R. L. automobilio, pasilenkia, o R. L. staigiai, agresyviai šoko iš automobilio ir puolė muštis su nukentėjusiuoju (pirmasis šiam smogė), todėl versija, kad nuteistasis gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų yra paneigta, juo labiau, kad pats nuteistasis pradeda smurtinius veiksmus, nors jokios realios grėsmės ar pavojaus šiam nukentėjusysis akivaizdžiai nekėlė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo D. P., liudytojos E. P. parodymai buvo nuoseklūs ir nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina ir liudytojų A. K., P. R. parodymai. Nors pastarieji liudytojai ir nematė paties įvykio aplinkybių, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo R. L. kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą (liudytojai A. K., P. R. nurodė aplinkybes, kurias jiems iškart po įvykio pasakojo nukentėjusysis D. P., liudytojas E. P., o pastarųjų nurodytos aplinkybės policijos pareigūnams, sutampa su jų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme).

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš aukščiau aptartų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog nuteistojo kaltės neigimas vertinamas tik kaip gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo R. L. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.

18.       Apeliaciniu skundu taip pat prašoma grąžinti bylą prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK nuostatas, kadangi R. L. buvo pripažintas nukentėjusiuoju pagal BK 140 straipsnį ir 284 straipsnį, o po to prokurorė panaikino nutarimą pripažinti R. L. nukentėjusiuoju pagal 284 straipsnį požymius, tačiau nepakeitė jo procesinės padėties iš nukentėjusiojo į įtariamąjį. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai negrąžino bylos prokurorui, kadangi šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio normas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus R. L. pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 1 b. l. 1-9). Išties, 2019 m. balandžio 13 d. nutarimu R. L. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Vis dėlto, apklausus D. P., E. P. ir kitus liudytojus, gavus įvykio vaizdo įrašą ir atlikus jo peržiūrą, ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 5 d. nutarimu buvo priimtas sprendimas panaikinti R. L. suteiktą nukentėjusiojo statusą, kadangi pastarasis pats išlipęs iš automobilio naudojo fizinį smurtą D. P. atžvilgiu ir jo suduotų smūgių santykis, intensyvumas ir pobūdis leido daryti išvadą, kad R. L. veiksmai buvo puolamieji, atitinkantys BK 284 straipsnio nuostatas (t. 1 b. l. 47). Kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas pagrįstas sprendimas R. L. procesinę padėtį iš nukentėjusiojo pakeisti į įtariamojo, įvertinus surinktus duomenis ir nepasitvirtinus jo pareiškime nurodytoms aplinkybėms, t. y. kad jam nukentėjusysis, atidaręs automobilio duris, sudavė kumščiu į veido sritį ir dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad realiai buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ką patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kadangi į konfliktą reagavo ir pašaliniai asmenys, nutraukę muštynes, todėl ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas ir sprendžiamas kaltės klausimas pagrįstai. Kartu akcentuotina ir tai, kad remiantis BPK 167 straipsnio nuostatomis, ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atliekamas ir nesant nukentėjusiojo (šiuo atveju – D. P.) pareiškimo, o priešingai – gali būti atliekamas prokuroro iniciatyva.

19.       Nuteistasis bylos perdavimą prokurorui grindžia ir tuo, kad iškart po įvykio jam buvo sumušta kakta - matėsi guzas ir dėl to ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti aiškinamasi šios aplinkybės. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išsamiai tiriamos įvykio aplinkybės, vertinami tiek D. P., tiek R. L. veiksmai. Tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, apart paties R. L. parodymų, kurie patvirtintų, kad jam ant kaktos po įvykio matėsi guzas. Liudytoja E. P. parodė, kad po įvykusio incidento ji nepastebėjo jokių sužalojimų, padarytų R. L.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad ar ant R. L. veido matėsi sužalojimų, neprisimena, tačiau jei sužalojimai būtų buvę – apie tai būtų pažymėjęs tarnybiniame pranešime. Kad nuteistasis būtų sakęs apie skausmą, nepamena. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu teikdamas pareiškimą apie ant kaktos buvusį guzą nuteistasis R. L. neminėjo. Be to, byloje nėra jokių medicininių dokumentų, galinčių pagrįsti nuteistajam padarytus sužalojimus. Nors nuteistasis teigia, kad po incidento vyko į ligoninę, tačiau ji nedirbo, tačiau šis argumentas teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, kadangi visų prima, R. L. nurodė vykęs į gydymo įstaigą dienos metu, t. y. akivaizdžiai ligoninės darbo metu. Be to, net ir jei išties nuteistasis nebuvo priimtas į tam tikrą gydymo įstaigą dėl neaiškių priežasčių, turėjo galimybę ir galėjo vykti į kitos gydymo įstaigos priėmimo skyrių, kuris dirba visą parą. Vertintina, kad neva nuteistajam padaryti sužalojimai yra tik gynybinė R. L. versija, siekiant pateisinti savo veiksmus ir neva įrodyti, kad jam nukentėjusysis smūgiavo.  

20.       Apeliaciniu skundu ginčijama ir aplinkybė dėl fizinio skausmo sukėlimo D. P., kadangi byloje esanti specialisto išvada to nepagrindžia, o byloje esančiame medicininiame išraše nurodyta, kad nukentėjusysis sužalojimą patyrė muštynių metu naktį. Išties, sutiktina su apeliantu, kad byloje esančioje 2019 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. P. mechaninės traumos nekonstatuota (t. 1 b. l. 42), o 2019 m. balandžio 14 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad pacientas (D. P.) teigė, kad 2019 m. balandžio 14 d. naktį dalyvavo muštynėse, jam trenkė į galvą. Vis dėlto, apklausiamas pirmosios instancijos teisme specialistas S. M. (surašęs byloje esančią specialisto išvadą), nurodė, kad išvadą rašė pagal dokumentus, paties nukentėjusiojo jis nematė, apie lūpos žaizdą dokumentuose nurodyta nebuvo. Pažymėjo, kad kraujosrūva ant lūpos nukentėjusiajam galėjo būti, o medicininiuose dokumentuose galėjo būti padaryta klaida, nurodant įvykio datą. Išties, iš minėto medicininių dokumentų išrašo matyti, kad jis surašytas 2019 m. balandžio 14 d., o nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas padarytas 2019 m. balandžio 14 d. naktį. Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, kad medicininiame išraše esantis įrašas apie tai, kad D. P. 2019 m. balandžio 14 d. naktį patyrė sužalojimą muštynių metu, gali būti klaidingas, įvertinus kitų byloje esančių aplinkybių kontekste. Be to, D. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad jo lūpose išties matyti sužalojimas (t. 1 b. l. 29-34). Ir nors šios nuotraukos, vertinant šį įrodymą atsietai, nėra tiesioginis R. L. kaltės įrodymas, tačiau jis sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, sudaro vieningą visumą ir leidžia formuoti vidinį įsitikinimą.

21.       Apeliaciniame skunde taip pat prašoma išreikalauti įrašą iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC), kuriame R. L. pranešė apie įvykį ir duomenis iš VRM, ar buvo pradėti kokie ikiteisminiai tyrimai dėl aplinkybių, jog nukentėjusysis kitą dieną po įvykio dalyvavo muštynėse. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas jau kreipėsi į BPC dėl šio prašymo, buvo gautas atsakymas ir skaitmeninė garso įrašo kopija, įvykio ataskaita, todėl šis prašymas atmetamas. Prašymas išreikalauti duomenis iš VRM dėl aplinkybių, susijusių su galimomis nukentėjusiojo muštynėmis po šio įvykio taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas R. L. kaltės klausimas. Apeliantas tiek apeliaciniu skundu, tiek ir bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, taip pat išreiškė prašymą apklausti liudytoju savo tėvą J. L.. Pažymėtina, kad šis prašymas buvo išspręstas 2020 m. rugsėjo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, kolegijai nusprendus, kad J. L. dalyvavo teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, girdėjo bylos aplinkybes, todėl negali būti apklausiamas liudytoju. Kartu pažymėtina, kad su apeliaciniu skundu nuteistasis teismui yra pateikęs J. L. 2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure duotus ir notarės patvirtintus parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas jais nesiremia, nevertina, kadangi BPK normos nenumato galimybės baudžiamajame procese remtis parodymais, duotais notarui.

22.       Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevertino neva konfliktiškos nukentėjusiojo D. P. asmenybės ir aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu pats nukentėjusysis padarė tyčinį teisės pažeidimą - sustodamas ir palikdamas savo automobilį be priežiūros neleistinoje vietoje, išlipo iš automobilio į miesto gatvę, pats savo iniciatyva priėjo prie R. L. automobilio, palietė jį, pravėrė dureles ir sudavė dešine ranka smūgį nuteistajam į galvą. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas R. L. kaltės klausimas ir vertinami jo veiksmai BK 284 straipsnio kontekste, todėl teismas negali išeiti už bylos nagrinėjimo ribų ir spręsti galimai priešingų teisei D. P. veiksmų, tiesiogiai nesusijusių su pačiu įvykiu – automobilio palikimo neleistinoje vietoje. Antra, kaip minėta, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad, pravėręs R. L. automobilio dureles, D. P. smogė nuteistajam.

23.       Nuteistojo vertinimu, jo kaltę, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, paneigia jo motinos liudytojos S. L. parodymai, todėl teismas turėjo jais remtis. Pažymėtina, kad kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šios liudytojos parodymais, kadangi jie kelia pagrįstų abejonių, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, juo labiau – ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi ir siekia padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra nuteistojo motina. Apklausiama pirmosios instancijos teisme ji parodė, kad matė kaip prie sankryžos jos sūnus R. buvo sustojęs pirmas. Matė, kaip prie jo priėjo aukštas vyriškis, atidarė automobilio duris ir smogė jos sūnui į galvą. Pagrindžiant išvadą, kad šios liudytojos parodymai yra galimai melagingi ar bent jau keliantys pagrįstų abejonių, pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad sankryžoje įvykio metu R. L. vairuojamas automobilis pirmojoje eismo juostoje stovėjo ketvirtasis, o ne, kaip teigia liudytoja – pirmasis. Be to, tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytoja E. P. patvirtino, kad nuteistojo tėvai į įvykio vietą atvyko tik praėjus kuriam laikui, o ne iškart. Be to, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pirmasis muštynes pradėjo R. L., todėl liudytojos S. L. parodymais nesiremia ir apeliacinės instancijos teismas.

24.       Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nenustačius aukščiau įvardintų aplinkybių, apelianto prašymas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

25.       Atsiliepime į nuteistojo R. L. skundą bei teismui pateiktame prašyme, nukentėjusiojo atstovas prašo priteisti atstovavimo išlaidas – 500 Eur, pateiktas tai įrodantis kvitas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas Linas Mažonas palaikė šį prašymą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

26.       Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo R. L. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo D. P. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis išlaidas patyrė dėl R. L. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos išlaidos dėl jos atstovavimo apygardos teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. L.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (nagrinėjama viena nusikalstama veika), bylos apimtį (2 tomai), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį), sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 500 Eur išlaidos apeliaciniame procese yra proporcingos jo atstovo darbo sąnaudoms.

27.       Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad R. L. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 64 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). R. L. nepateikė jokių duomenų, kad jo materialinė padėtis yra bloga. Atsižvelgiant į R. L. finansinę padėtį, iš jo priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. L. priteisti nukentėjusiajam D. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Iš nuteistojo R. L. priteisti valstybei 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai          Jūratė Jakubonienė

Gytis Večerskas

Valdas Vitunskas