Civilinė
byla Nr. 3K-3-299/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 27.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. birželio 28
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų
A. Č. ir UAB „Ad Locum“ kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ad Locum“
akcininko V. A. pareiškimą atsakovams UAB „Ad Locum“
direktoriui A. Č. ir UAB „Ad Locum“ dėl juridinio asmens
veiklos tyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
UAB „Ad Locum“
akcininko V. A. pareiškime teismui nurodyta, kad jis CK
2.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2006 m. balandžio 26 d. kreipėsi į
UAB „Ad Locum“ direktorių A. Č., reikalaudamas nutraukti
netinkamą veiklą: atsistatydinti iš
bendrovės direktoriaus pareigų, atlyginti bendrovei ir akcininkams netinkama
veikla padarytą žalą, į bendrovės direktoriaus pareigas paskirti asmenį, priimtiną
abiem bendrovės akcininkams; sušaukti UAB „Ad Locum“ ir Ko“ (dabar UAB
„ALLFIX“) visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų priimtas sprendimas
pakeisti UAB „Ad Locum“ ir Ko“ pavadinimą arba įstatymų nustatyta tvarka
likviduoti šią bendrovę; nutraukti UAB „Ad Locum“ ir Ko“ naudojimąsi bendrovės
nuomojamomis patalpomis (duomenys
neskelbtini) bei šių patalpų adresu; iš visų reklamų (reklaminių stendų,
spaudoje, internete ir kt.) pašalinti nurodomą UAB „Ad Locum“ ir Ko“ telefono
numerį (duomenys neskelbtini) bei
veiklos adresą (duomenys neskelbtini),
kurie yra tapatūs reklamuojant bendrovę nurodomiems telefono numeriui bei
veiklos adresui; pateikti visų bendrovės sandorių, sudarytų nuo to momento, kai
bendrovės veikla nuostolinga, bet ne vėliau kaip nuo UAB „Ad Locum“ ir Ko“
įsteigimo, kopijas ir informaciją apie jų vykdymą; išanalizuoti bendrovės
veiklos nuostolingumo priežastis ir pateikti rašytinį paaiškinimą, kodėl
bendrovės veikla yra nuostolinga; pateikti tokius dokumentus: tinkamai
įformintus bendrovės skolų su kreditoriais ir debitoriais suderinimus 2004 m.
gruodžio 31 d. ir 2005 m. gruodžio 31 d.; bendrovės 2005 m. gruodžio 31 d.
inventorizacijos akto kopiją; UAB „Ad
Locum“ administracijos vadovo – direktoriaus pareiginių nuostatų ir 2004 m.
sausio 1 d. UAB „Ad Locum“ darbo tvarkos
taisyklių Nr. 2004/01/02 kopijas; bendrovės turto žiniaraščių bei turto
nurašymo aktų už kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 3 d. iki 2005
m. gruodžio 31 d. kopijas; 2004 m. rugsėjo 20 d. bendrovės visuotinio
akcininkų susirinkimo protokolą; dokumentus, patvirtinančius bendrovės patirtas
išlaidas, susijusias su jai priklausiusiu butu Vilniuje (duomenys neskelbtini), t. y. buto statybos ir remonto išlaidas
statybinėms medžiagoms ir įrangai, darbams, taip pat šio buto statybos
(remonto) išlaidų žiniaraštį; UAB „Ad Locum“ ir Ko“ įstatų kopiją; bendrovės
tiekėjų ir pirkėjų 1998 m. gruodžio 31 d., 2000 m. gruodžio 31 d. ir 2005 m.
gruodžio 31 d. sąrašą; sandorių, kuriais per bendrovės veiklos laikotarpį
įsigyta ir perleista automobilių, kopijas; informaciją apie tai, ar UAB „20
PLUS“ paprastosios vardinės akcijos nuosavybės teise tebepriklauso bendrovei,
jeigu ne – kam perleista. Pareiškėjas
pažymėjo, kad atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus reikalavimus, nors
dalį reikalaujamų dokumentų jis 2006 m. birželio 20 d. perdavė; šių dokumentų
duomenys dar labiau sustiprino įtarimus
dėl bendrovės direktoriaus vykdomos netinkamos valdymo veiklos, egzistuojančio
direktoriaus asmeninių, bendrovės ir jos akcininkų interesų konflikto.
Pareiškėjas teismui nurodė tokią UAB „Ad Locum“ direktoriaus netinkamą veiklą:
konkuruojančios UAB „Ad Locum“ ir Ko“ įsteigimas ir dalyvavimas jos veikloje;
bendrovės
tikslams, CK 2.87 straipsnyje ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintoms
nuostatoms prieštaraujanti direktoriaus veikla; direktoriaus nelojalumas ir
nesąžiningumas akcininkams; pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 8 dalį ir UAB „Ad
Locum“ įstatų 5.4.16 punktą sudaryti
sandoriai.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos
teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartimi UAB „Ad Locum“ veiklos tyrimą pavesta
atlikti ekspertei A. K.
Vilniaus apygardos
teismas 2009 m. birželio 6 d. sprendimu tenkino ieškovo pareiškimą ir
pripažino, kad UAB „Ad Locum“ direktoriaus A. Č. veikla
yra netinkama; perdavė ieškovui V. A. UAB „Ad Locum“
akcininko A. Č. teisę sušaukti neeilinį akcininkų
susirinkimą ir jame nuspręsti dėl A. Č. atleidimo iš UAB
„Ad Locum“ direktoriaus pareigų bei naujo direktoriaus paskyrimo, nurodytai
teisei įgyvendinti per tris mėnesius; priteisė iš atsakovo A.
Č. ieškovui 66 080 Lt išlaidų už ekspertizę, 100 Lt žyminio mokesčio, 10
207,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, A. K. ir V. J. audito TŪB - 28 320 Lt ekspertizės išlaidų. Teismas
vertino ekspertizės ataskaitos duomenis, šalių
paaiškinimus, kitus rašytinius įrodymus ir sprendė, kad juridinio asmens
veiklos tyrimo metu nustatyti faktai patvirtina UAB „Ad Locum“ direktoriaus A. Č. veiklą buvus nesąžininga ir neprotinga, nelojalia dėl
UAB „Ad Locum“ bei pažeidžiančia konfidencialumo pareigą; UAB „Ad Locum“
direktoriaus veiklą pripažinęs netinkama, teismas sprendė dėl CK 2.131
straipsnyje nustatytų priemonių taikymo, atsižvelgimams į pareiškėjas pradinio
pareiškimo reikalavimą taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą
priemonę ir pašalinti A. Č. iš UAB „Ad Locum“ direktoriaus
pareigų, pateikus ekspertės ataskaitą –
CK 2.131 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytąją, įpareigoti juridinį
asmenį atlikti šiuos veiksmus: išieškoti iš UAB „Ad Locum“ vadovo A. Č. padarytus nuostolius, pašalinti ekspertės ataskaitoje
nurodytus UAB „Ad Locum“ finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos
pažeidimus bei atlikti viso UAB „Ad Locum“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto
inventorizaciją, per vieną mėnesį sušaukti UAB „Ad Locum“ neeilinį visuotinį
akcininkų susirinkimą ir jame išspręsti klausimą dėl A. Č. pašalinimo
iš UAB „Ad Locum“ vadovo pareigų. Ekspertė rekomendavo pakeisti įmonės vadovą
asmeniu, kuris nėra UAB „Ad Locum“ akcininkas. Teismas, spręsdamas dėl šiuo
atveju taikytinų CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių, pažymėjo,
kad nėra saistomas pareiškėjo prašymo; teismas atsižvelgė į ekspertės
rekomendacijas, tačiau nelaikė, kad asmens pašalinimas iš juridinio asmens
valdymo organų narių (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 2 punktas) šiuo atveju būtų
tinkama priemonė dėl ydingos akcininkų sudėties (visuotiniame UAB „Ad Locum“
akcininkų susirinkime ieškovas ir UAB „AD Locum“ direktorius A.
Č. turi po 50 proc. balsų); teismas sprendė, kad vienintelė efektyvi
priemonė, kurią taikant būtų pakeistas UAB „Ad Locum“ vadovas, yra UAB „Ad
Locum“ akcininko A. Č. balsavimo teisės laikinas
perdavimas V. A. (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 6 punktas);
šio lojalumas ir sąžiningumas dėl UAB „Ad Locum“ nepaneigtas; laikinas
balsavimo teisės perdavimas sudarytų sąlygas neeiliniam visuotiniam akcininkų
susirinkimui sušaukti ir klausimams dėl A. Č. atleidimo iš
UAB „Ad Locum“ direktoriaus pareigų bei naujojo UAB „Ad Locum“ direktoriaus
išrinkimo išspręsti.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą
pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi paliko
nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą. Kolegija pažymėjo CK antrosios knygos X skyriaus
juridinio asmens veiklos tyrimą reglamentuojančias normas ir atskleidė
jų esmę, nurodė, kad pareiškimas teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo
turi atitikti CK 2.126 straipsnio 2 dalį, šiuo atveju ji nepažeista; 2006 m.
balandžio 26 d. reikalavime atsakovui pareiškėjas nurodė, kad įmonės vadovo
veikla prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, nes bendrovė negauna pelno,
veikia nuostolingai; bendrovės vadovo veiksmai – konkuruojančios UAB „Ad Locum“
ir Ko“ įsteigimas ir dalyvavimas jos veikloje – pažeidžia pareigą vengti
interesų konflikto (CK 2.87 straipsnis). Nors pareiškėjas reikalavime
bendrovės vadovui kaip netinkamos veiklos neįvardijo sandorių, pažeidžiant ABĮ
37 straipsnio 8 dalį, sudarymo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo
vertinimu, iš reikalavimo turinio matyti, kad ieškovas kėlė klausimą dėl
bendrovės turto (UAB „20 PLIUS akcijų) perleidimo sandorių sudarymo teisėtumo,
bet, neturėdamas informacijos, negalėjo reikalavimo tinkamai pagrįsti; taigi
reikalavime atsakovui buvo nurodytas juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas
– atsakovo netinkami veiksmai dėl neteisėtų sandorių sudarymo, o juridinio
asmens veiklos tyrimo pagrindai (direktoriaus veiklos prieštaravimas CK 2.87
straipsniui bei ABĮ 19 straipsnio 8 daliai, sandorių sudarymas pažeidžiant ABĮ
37 straipsnio 8 dalį ir bendrovės įstatų 5.4.16 punktą bei nepelninga įmonės
veikla) sukonkretinti pareiškime teismui, kuris turėjo pagrindą šias aplinkybes
tirti ir dėl jų pasisakyti, priimdamas sprendimą, neperžengė bylos nagrinėjimo
ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kolegija taip pat argumentavo, kad pirmosios
instancijos teismas, nors ir pasisakė, bet nesprendė klausimo dėl atsakovo A. Č. atsakomybės už bendrovei padarytą žalą ir nepriėmė
sprendimo dėl nuostolių išieškojimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo
dalykas; kolegija nelaikė, kad teismas taikė CK 2.131 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nustatytą priemonę, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas; teismo išvada, kad
vienintelė efektyvi priemonė, kuria būtų sudaryta galimybių pakeisti UAB „Ad
Locum“ vadovą, yra UAB „Ad Locum“ akcininko A. Č. balsavimo
teisės laikinas perdavimas V. A., be to, esant pareiškėjo
reikalavimui pašalinti A. Č. iš bendrovės direktoriaus
pareigų; tokia išvada atitinka CK 2.131
straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Apeliacinės
instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008 m.
spalio 23 d. juridinio asmens veiklos tyrimo ekspertizės ataskaita Nr. 283 yra
tinkamas ir leistinas įrodymas byloje ir
kad teismas turėjo pagrindą juo remtis, tinkamai vertino kartu su kitais bylos
įrodymais (CPK 177, 185, 218 straipsniai, 263 straipsnio 2 dalis); atsakovas
neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnis).
Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad paskirta ekspertizė
neteisėtai, įtraukiant teisinius, menamus ar peržengiančius bylos nagrinėjimo
ribas klausimus; kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti
teismui klausimus, dėl kurių pageidauja gauti eksperto išvadą, galutinai
nustato klausimus teismas (CPK 213 straipsnis). Apygardos teismas nustatė UAB
„Ad Locum“ veiklos tyrimo laikotarpį, atsižvelgdamas į pareiškėjo nustatytas
tyrimo ribas, ir pašalino klausimus, kurie tiesiogiai susiję su byloje
nedalyvaujančio asmens UAB „Ad Locum“ ir Ko“ veiklos tyrimu. Kolegija
akcentavo, kad ekspertų akto duomenis apygardos teismas vertino pagal CPK
nustatytas taisykles, todėl teismo suformuluoti klausimai ekspertams nereiškė
šiems perkeltos teismo pareigos vertinti įrodymus. Kolegija atmetė apeliacinio
skundo argumentus, kad ekspertizės nustatyta direktoriaus netinkama veikla tik
dėl netinkamos buhalterinės apskaitos bei metinės finansinės atskaitomybės
sudarymo 2003–2006 m.; apygardos teismas konstatavo, kad atsakovo A. Č. veikla pripažintina netinkama ne tik dėl ekspertų
nustatytų pažeidimų, sudarant įmonės balansus ir kitus finansinės
atskaitomybės, apskaitos dokumentus, nurašant vertybes, vykdant
inventorizacijas, bet ir dėl to, kad atsakovas neišvengė interesų konflikto,
buvo nelojalus UAB „Ad Locum“ ir nesilaikė konfidencialumo pareigos, įsteigęs
tuo pačiu adresu veikiančią bei panašia ūkine–komercine veikla užsiimančią UAB
„Ad Locum“ ir Ko“, kad neefektyviai naudojo įmonės lėšas darbo užmokesčiui ir
kitoms sąnaudoms, sudarydamas sandorius, viršijo savo kompetenciją, buvo nesąžiningas bei netinkamai vykdė savo pareigas
vadovaujamoje bendrovėje. Faktas,
kad bendrovė dirbo nuostolingai dėl įvairių veiksnių visumos, bet ne tik dėl
jos vadovo veiksmų, nepaneigia nustatytų vadovo veiksmų netinkamumo (CK 2.124
straipsnis). Atsakovams sutinkant, kad ekspertizės ataskaitoje
nuostolinga UAB „Ad Locum“ veikla nesaistoma vien tik direktoriaus veiklos ar
UAB „ALLFIX“ įsteigimo ir jos veiklos (tam turėjo įtakos apyvartinių lėšų
trūkumas bei akcininkų sprendimas neskirti papildomų lėšų), kolegija akcentavo,
jog ši aplinkybė nepaneigia motyvuotos esminės apygardos teismo išvados, kad atsakovo UAB „Ad Locum“ direktoriaus
A. Č. veikla buvo netinkama dėl kitų teismo sprendime
nurodytų aplinkybių, kurių atsakovai taip pat nenuginčijo.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad CK 2.129 straipsnyje nustatyti eksperto darbo
apmokėjimo juridinių asmenų tyrimo bylose ypatumai (CPK 89 straipsnio 3 dalis)
nepaneigia CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo taisyklių: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas
bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 91
straipsnio 5 dalį sumos, teismo išmokėtos už ekspertų darbą, kai nebuvo paimta
užstato, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš šalies, kurios nenaudai
priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai jų patenkintų ir atmestų
reikalavimų dydžiui; šiuo atveju pareiškėjo užstatas sudarė tik 70 proc. lėšų
ekspertų darbui apmokėti, todėl teismo ekspertams nesumokėta 30 proc.
atlyginimo už darbą dalis pagrįstai priteista iš pralaimėjusios šalies (CPK
89–91, 93 straipsniai, CK 1.5 straipsnis). Pagrindinis pareiškėjo reikalavimas
– pripažinti atsakovo A. Č. veiksmus netinkamais (CK 2.124
straipsnis), kiti reikalavimai (tarp jų – taikyti dėl atsakovo priemones) –
išvestiniai. Pirmosios instancijos teismui patenkinus pagrindinį reikalavimą,
teismas iš esmės patenkino ieškinį visa apimtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos
pagrįstai priteistos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai prašo
panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį,
priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo pareiškimą atmesti, priteisti iš
ieškovo atsakovo UAB „Ad Locum“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė juridinio asmens
veiklos tyrimo ribas, taip pažeidė CK
2.126 straipsnio 2 dalį, CPK 22 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 2.126 straipsnio 2 dalį pareiškimas
dėl veiklos tyrimo gali būti paduodamas tik tuo atveju, jeigu prieš tai
pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (valdymo organą), reikalaudamas
nutraukti konkrečiai įvardytą netinkamą veiklą ir suteikdamas laikotarpį
aplinkybėms pašalinti; taigi įstatymo nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo
sprendimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai nagrinėjo aplinkybes ir argumentus, nenagrinėtus ikiteismine ginčo
sprendimo ne teisme tvarka, taip pažeidė CK 2.126 straipsnio 2 dalį, Lietuvos
apeliacinio teismo suformuotą praktiką bei mokslo doktriną.
2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė CK 1.138, 2.131
straipsniuose įtvirtintas teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą ir
nutartį. Pareiškėjas
pasirinko konkretų teisių gynimo būdą – juridinio asmens veiklos tyrimą; dėl to
teismas turėjo ginti teises, laikydamasis CK 2.131 straipsnyje pareiškėjo
pasirinktam teisių gynimo būdui nustatytų įgyvendinimo ribų, nespręsti
klausimų, nesančių veiklos tyrimo objektu, pavyzdžiui, dėl veiksmų ir sandorių neteisėtumo,
žalos (nuostolių) padarymo, skolos. To nepaisę, teismai sprendė ne veiklos
tinkamumo, bet teisėtumo klausimus, taip ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo
formuojamą praktiką dėl juridinio asmens (valdymo organo) veiklos tyrimo ribų.
3. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai netinkamai nustatė juridinio asmens veiklos tyrimo ribas,
taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2
dalį, CK 2.126 straipsnio 2 dalį ir
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir
aiškinimo
praktikos. Ginčo
nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo apimtis,
t.y. ginčo dalykas ir faktinis pagrindas. CPK nei CK nesuteikta teisės teismui
peržengti pareiškėjo nustatytas ginčo ribas juridinio asmens (valdymo organo)
veiklos tyrimo byloje. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai sprendimą ir nutartį
grindė aplinkybėmis, peržengiančiomis pareiškėjo pateiktais procesiniais
dokumentais nustatytas ginčo ribas ir rėmėsi argumentais, nepatenkančiais į
faktinį ieškinio (pareiškimo dėl veiklos tyrimo) pagrindą.
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendimu juridinio asmens
organo nario balsavimo teisę laikinai perdavė kitam asmeniui, taip pažeidė CK
2.131 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė bylą. Nors byloje buvo tiriama juridinio
asmens valdymo organo (direktoriaus) veikla, teismo sprendimu CK 2.131
straipsnyje nustatyta priemonė pritaikyta akcininkui, kurio veikla nebuvo
tiriama. Be to, pritaikyta priemonė nepašalina nustatytos netinkamos veiklos ir
nesaistoma nustatytų netinkamos veiklos faktų. Nėra nustatyto veiklos trūkumo
ir pritaikytos priemonės, kuria bendrovės valdymas perduodamas kitam
akcininkui, loginio ryšio, pritaikyta priemonė perteklinė, kuria išspręsta ne
netinkamos veiklos pašalinimo, bet akcininkų ginčo klausimai.
5. Skiriant ekspertizę pažeistas
principas jura novit curia, CK 2.124,
2.127 straipsnių, CPK 212 straipsnio nuostatos, nukrypta nuo teismų
praktikos. Byloje buvo paskirta ekspertizė
ištirti juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylos nagrinėjimo dalyku nesančias
ir reikalavime juridiniam asmeniui ištaisyti netinkamą veiklą bei pareiškime
teismui nenurodytas netinkamos veiklos aplinkybes. Bylos nagrinėjimo procese
iškilę teisiniai klausimai buvo spręsti ne teismo, bet eksperto, teismui jų
papildomai netiriant, o tik perrašant į sprendimą ekspertizės išvadą. Dėl
netinkamo klausimų formulavimo ir teismo pareigos spręsti teisės klausimus
perkėlimo ekspertei, susiklostė situacija, kai atskirais atvejais buvo prieita
prie akivaizdžiai neteisingų išvadų ir priimtas neteisingas sprendimas. Dėl
nurodytų aplinkybių ekspertizės išvada nelaikytina atitinkančia CPK 212, 216
straipsnius, CK 2.130 straipsnio prasme – leistinu įrodymu, suteikiančiu
teismui teisę pripažinti veiklą netinkama. CK antrosios knygos X skyriuje
teismui nenustatyta galimybių išanalizuoti pateiktus į bylą įrodymus, be
ekspertizės išvados pripažinti veiklą netinkama ir taikyti priemones. Teismai
neatsižvelgė į teismų praktiką dėl teisinio principo jura novit curia taikymo.
6. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai netinkamai taikė CK 2.131
straipsnio 1 dalies nuostatą,
pripažinę atsakovo UAB „Ad Locum“ valdymo organo nario
A. Č. veiklą netinkama, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį
teismas juridinio asmens veiklą gali pripažinti netinkama tik vieninteliu
atveju – jeigu eksperto ataskaitoje nurodyta, kad veikla yra netinkama ir
teismas tam pritaria. Teismui nesuteikta teisės pripažinti netinkama veiklą,
kurios tokia nelaiko ekspertas. Esant konkrečiai ekspertės nustatytai
netinkamai veiklai, teismas be ekspertės išvados neturėjo teisinio pagrindo
kokią nors kitą juridinio asmens ar valdymo organo nario veiklą pripažinti
netinkama. Šiuo atveju netinkama veikla buvo pripažinti ir kiti epizodai, kurių
ekspertė neįvardijo netinkama veikla. Be to, teismas netinkama veikla pripažino
kiekvieną (net ir smulkiausią) nustatytą direktoriaus veiklos trūkumą,
neanalizuodamas tokio veiklos trūkumo padarinių ar įtakos įmonės veiklai.
7. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai nepagrįstai taikė CPK 93, bet netaikė CK 2.129 straipsnio,
todėl ydingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdami visas ekspertizės
išlaidas iš atsakovo A. Č. CPK 89 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad bylose dėl juridinių asmenų veiklos tyrimo ekspertų darbas apmokamas CK
nustatyta tvarka; vadinasi, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos
pagal CK 2.129 straipsnį arba pagal analogiją taikant CK 2.119 straipsnio 1
dalį, bet ne pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą
ieškovas UAB „Ad Locum“ akcininkas V. A. prašo kasacinį
skundą atmesti, priteisti iš kasatoriaus UAB „Ad Locum“ direktoriaus A. Č. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad bylą
nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išanalizavo atsakovų
argumentus dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir ribų, padarė pagrįstas išvadas dėl
ieškovo reikalavime iškeltų klausimų apimties ir nustatytų juridinio asmens
veiklos tyrimo pagrindų. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CK 1.138 ir 2.131 straipsniuose nustatytus
reikalavimus; teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, ištyrė, ar juridinio
asmens UAB „Ad Locum“ vadovo A. Č. veikla yra tinkama
pagal CK 2.86–2.87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Jeigu nustatoma
netinkama veikla, taikomos CK 2.131 straipsnyje įtvirtintos priemonės. Nors
kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami juridinio asmens
veiklos tyrimo ribas, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir CK 2.126 straipsnio
2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės
aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau į bylos dėl juridinio asmens veiklos
tyrimo ribas patenka ne tik kasatorių skunde nurodytos aplinkybės, bet ir UAB
„Ad Locum“ nuostolingumo priežastys, bendrovės vadovo veiklos atitiktis CK 2.87
straipsnyje nustatytiems reikalavimams, todėl ekspertė tyrė visas bendrovės
nuostolingumo priežastis ir padarė tinkamas išvadas. Kasatoriai taip pat
nurodo, kad teismo sprendimu CK 2.131 straipsnyje nustatyta priemonė pritaikyta
akcininkui, kurio veikla nebuvo tiriama; šie kasacinio skundo argumentai yra
nepagrįsti, nes teismas taiko CK 2.131 straipsnyje įtvirtintas priemones,
nesaistomas pareiškėjo prašymo. Ieškovas taip pat nurodo kitus, labai plačius
ir išsamius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliamas juridinio
asmens veiklos tyrimo teisėtumo klausimas. Šios veiklos tyrimo pagrindai
nustatyti CK 2.124 straipsnyje; nurodyta, kad šio kodekso 2.125 straipsnyje
išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų,
ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė
tinkamai ir, jeigu nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nustatytas CK
2.131 straipsnyje. Taigi pagal šią įstatymo normą juridinio asmens veiklos
tyrimui pagrindas yra CK 2.125 straipsnyje išvardytų asmenų abejonė, ar
juridinis asmuo, kaip toks, ar šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai
veikė tinkamai. Įstatymo nedetalizuota netinkamos veiklos požymių, todėl
aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys,
prašantys atlikti tyrimą. Teismo posėdyje teismas turi patikrinti, ar nurodytos
aplinkybės yra tokios, kurios sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos
tyrimą. Tokia teismo pareiga grindžiama CK 2.126 straipsnio 4 dalies nuostata,
kad teismas priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra
pagrindas manyti, jog gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje nurodytos
aplinkybės. Iš CK 2.126 straipsnio 4 dalies išplaukia, kad juridinio asmens
veiklos tyrimas galimas, jeigu yra CK 2.125 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytos
aplinkybės. Taigi teismas turi kiekvienu atveju nustatyti, ar yra aplinkybės,
sudarančios pagrindą atlikti juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario
veiklos tyrimą.
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir
jose įvardijami netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas yra
vertinamojo pobūdžio. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra
pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina
juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (CK 2.124
straipsnis).
Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję
teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes pareiškėjo 2006 m. balandžio 26
d. reikalavime atsakovams nebuvo nurodyta tokių juridinio asmens veiklos tyrimo
pagrindų, kaip UAB „Ad Locum“ direktoriaus veiklos prieštaravimas CK 2.87
straipsnio nuostatoms, ABĮ 19 straipsnio 8 daliai, nepelninga įmonės veikla,
sandorių, pažeidžiant ABĮ 37 straipsnio 8 dalį ir įstatų 5.4.16 punktą,
sudarymas. Kasatoriai taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo
argumentų dėl ieškovo pareikštų reikalavimų ribų peržengimo ir nemotyvavo,
kodėl, priimdamas sprendimą, teismas nesaistomas ieškovo suformuluotų
reikalavimų ribų.
Teisėjų kolegija pripažįsta
nepagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus ir pažymi, kad apeliacinės
instancijos teismas tyrė ir vertino kasatorių apeliacinio skundo argumentus dėl
bylos nagrinėjimo dalyko ir ribų. Teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m.
balandžio 26 d. reikalavime (T. 1, b. l. 139-143) nurodė, jog bendrovės vadovo
veikla prieštarauja bendrovės tikslams, bendrovė veikia nuostolingai, vadovo
veiksmai – konkuruojančios UAB „Ad Locum ir Ko“ įsteigimas ir dalyvavimas jos
veikloje pažeidžia pareigą vengti interesų konflikto, CK 2.87 straipsnio
nuostatas. Kadangi kasatoriai ieškovo kreipimesi nurodytos veiklos nenutraukė
ir pažeidimų nepašalino, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
konstatavo, jog nurodytas juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas ieškovo
sukonkretintas pareiškime teismui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą
nagrinėję teismai bylos nagrinėjimo ribų neperžengė, taip pat nepažeidė CPK 22
straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme
tvarkos.
Dėl CK 1.138 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CK 1.138, 2.131 straipsniuose įtvirtintas teisės
normas, viršijo kompetenciją, peržengė veiklos tyrimo kaip teisių gynimo būdo,
nustatytas ribas, imdamasis spręsti klausimus, kurie apskritai negali būti
juridinio asmens veiklos tyrimo objektas, nes įstatymo nustatytos skirtingos
gynybos priemonės.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais
kasacinio skundo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs,
kad CK 2.124 straipsnyje nustatyta, jog šio kodekso 2.125 straipsnyje išvardyti
asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar
juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei
nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones.
Šia įstatymo norma juridinio asmens dalyviams suteikiamos teisinės priemonės,
užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Netinkama
juridinio asmens veikla gali būti netinkama juridinio asmens valdymo organų ar
jų narių veikla. Ji suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Laivų
krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestma“ ir
kt., bylos Nr. 3K-3-590/2008).
Dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies ir CK 2.126 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję
teismai, nustatydami juridinio asmens veiklos tyrimo ribas, pažeidė CPK 265
straipsnio 2 dalį ir CK 2.126 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kasatoriai laiko, kad į šios bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ribas
patenka tik konkuruojančios UAB „Alfix“ (buvęs pavadinimas „UAB „Ad Locum ir
Ko“) įsteigimas ir dalyvavimas jos veikloje ta apimtimi, kiek UAB „Alfix“
naudojosi UAB „Ad Locum“ patalpomis ir telefono numeriais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš V. A. 2006 m. balandžio 26 d. kreipimosi (T. 1, b. l. 139-143) matyti, jog į šios
bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ribas patenka ne tik kasatorių skunde
nurodytos aplinkybės, bet ir UAB „Ad Locum“ nuostolingumo priežastys, bendrovės
vadovo veiklos atitiktis CK 2.87 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Teismo
pavedimu ekspertė tyrė visas bendrovės nuostolingumo priežastis ir padarė
pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus
įrodymus, turėjo pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai
nustatė šios bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas, sprendimą priėmė, nepažeidęs
draudimo peržengti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Dėl CK 2.131 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatoriais nurodo, kad byloje buvo
tiriama juridinio asmens valdymo organo (direktoriaus) veikla, tuo tarpu teismo
sprendimu CK 2.131 straipsnyje nustatyta priemonė pritaikyta akcininkui, kurio
veikla nebuvo tiriama. Taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai
taikė CK 2.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, pripažinę atsakovo UAB „Ad Locum“
valdymo organo nario A. Č. veiklą netinkama.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK
2.131 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, jog juridinio asmens valdymo organo
veikla netinkama, gali taikyti vieną šio straipsnio 1 dalyje išvardytų
priemonių. Taikydamas įstatymo išvardytas priemones, teismas nesaistomas
pareiškėjo prašymo. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į akcininkų turimą
balsų skaičių, teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad visuotinis
akcininkų susirinkimas gali būti nepajėgus nuspręsti dėl svarbių klausimų, kad
vienintelė efektyvi priemonė yra laikinas UAB „Ad Locum“ valdymo organo –
visuotinio akcininkų susirinkimo nario A. Č. balsavimo
teisės perdavimas ieškovui V. A.. Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką netinkama juridinio asmens valdymo
organų ar jų narių veikla suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų
pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-73/2008). Tyrimo metu nustatyta akivaizdžių CK 2.86–2.87
straipsnių nuostatų pažeidimų A. Č. veikloje, todėl nėra
teisinio pagrindo laikyti, kad teismas pažeidė CK 2.131 straipsnio 1 dalies
nuostatas ar nukrypo nuo teismų praktikos.
Kita vertus, pažymėtina tai, kad pagal
CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais
įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės
instancijos teismų. Kasatoriai apeliaciniame skunde nesirėmė aplinkybe, kad
pirmosios instancijos teismas taikė priemonę ne vienasmeniam valdymo organui,
kurio veikla buvo tiriama, bet akcininkui.
Dėl CK 2.124, 2.127 straipsnių ir CPK 212 straipsnio nuostatų taikymo
Kasatoriai nurodo, kad, skiriant
ekspertizę, pažeistas principas „jura
novit curia“, CK 2.124, 2.127 straipsnių ir CPK 212 straipsnio nuostatos,
nukrypta nuo teismų praktikos. Kasatoriai laiko, kad byloje neteisėtai paskirta
ekspertizė, ekspertei užduoti klausimai, kurie negali būti ekspertizės dalykas,
ekspertizės išvados nelaikytinos leistinu įrodymu, suteikiančiu teismui teisę
bendrovės veiklą pripažinti netinkama.
Teisėjų kolegija su šiais kasacinio
skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta. Minėta tai, kad teismai, priimdami
skundžiamus sprendimus, nepažeidė įstatymo nustatyto draudimo peržengti byloje
pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.124 straipsnyje nustatyta, jog šio kodekso
2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti
ekspertus, kurie ištirtų , ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai
ar jų nariai veikė tinkamai, ir jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK
2.131 straipsnyje nurodytas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje
UAB „Khartli“ v. UAB Diagnostikos
poliklinika, bylos Nr. 3K-3-16/2005). Juridinio asmens veiklos tyrimo
ekspertizės išvados nenuginčytos, todėl apeliacinės instancijos teismas
pagrįstai atmetė kasatorių argumentus, kad ekspertizės ataskaita nelaikytina
leistinu įrodymu byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję
teismai netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, netaikė CK 2.129
straipsnio. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatė ekspertizės išlaidas,
atsižvelgęs į planuojamą atlikti tyrimo darbų apimtį ir tai, jog šalys teismo
posėdyje nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės išlaidų dydžio. Teisėjų
kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nuostata, kad CK 2.129 straipsnyje
nustatyti eksperto darbo apmokėjimo juridinių asmenų tyrimo bylose ypatumai
nepaneigia CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo taisyklių.
Išdėstytų kasacinio teismo argumentų
ir išaiškinimų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346
straipsnyje įtvirtintų pagrindų panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos
teismo nutartį, todėl ši paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas UAB „Ad Locum“ akcininkas V. A. pateikė
atsiliepimą į kasacinį skundą, už kurio surašymą turėjo 4356 Lt išlaidų advokato
pagalbai apmokėti ir prašė jas
priteisti iš kasatorių. Byloje pateiktas ieškovo išlaidas patvirtinantis
įrodymas – išrašas iš AB SEB banke esančios advokato A. K. sąskaitos,
iš kurios matyti, jog už suteiktas teisines paslaugas pagal PVM
sąskaitą–faktūrą Nr. 04299 ieškovas pervedė į banko sąskaitą iš viso 4356 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai,
kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies
(šalių) atstovavimo išlaidas; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies
išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos
sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės,
kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos
pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
maksimalaus dydžio, įvertinusi prašymo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje
byloje ieškovo patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę paslaugą, šiam
surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlygintinos iš dalies, t. y.
priteisiant 1500 Lt atstovavimo
išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
priteisimo
Kasacinės
instancijos teismas patyrė 46,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Netenkinant atsakovų A. Č. ir UAB „Ad Locum“
kasacinio skundo, paliekant
nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš atsakovo A. Č. (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2
dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 93, 96
straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d.
nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A.
Č., a. k. (duomenys
neskelbtini) ieškovui UAB „Ad Locum“ akcininkui V. A.,
a. k. (duomenys
neskelbtini) vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1500 Lt) atstovavimo išlaidų
kasacinės instancijos teisme atlyginimo ir į valstybės biudžetą 46,65 Lt (keturiasdešimt šešis litus
65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Juozas
Šerkšnas
Pranas
Žeimys