Byla Nr. 1-179-1083/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43278-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 17 d.

Panevėžys

Panevėžio

sekretoriaujant Laurai Levickienei,

dalyvaujant: prokurorėms Rimai Matulionienei, Gražinai Petrulytei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) sargu, senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį

nustatė:

1.       A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 ir 129 punktų reikalavimus – 2019 m. spalio 10 d. apie 7.02 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį (važiavo apie 60 km/h greičiu) bei antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (esančios ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini)) nesustojo ir nepraleido jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusio pėsčiojo A. K., kliudė jį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiojo A. K. sveikata (nustatytos muštinės žaizdos kaktoje, smakre; odos nubrozdinimai veide; kairių I, II delnakaulių ir kairių III, IV padikaulių lūžiai).

2.       Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1.                      Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 7 val. vairuodamas savo automobilį „Opel Astra“ važiavo iš darbo. Jis dirba sargu, todėl tą naktį darbe jis miegojo tik 3 valandas, nors paprastai, kai nereikia dirbti, jis miega apie 7–8 valandas. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo žiedinės sankryžos link „Cido“ arenos (link (duomenys neskelbtini) gatvės). Tuo metu buvo prastos eismo sąlygos – stipriai lijo lietus (buvo liūtis), lauke buvo tamsu, iš priekio švietė priešpriešais važiuojančių automobilių šviesos. Buvo įjungti gatvių apšvietimo žibintai. Tuo metu jis į automobilio spidometrą nežiūrėjo, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į kelią, bet galėjo važiuoti šiek tiek didesniu greičiu, nei leidžiama mieste – apie 55–60 km/h. Važiavo antrąja (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juosta. Kadangi dažnai važinėja (duomenys neskelbtini) gatve tai žino, kad ties namu, esančiu P(duomenys neskelbtini), yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Taip pat jam žinoma, jog prieš pėsčiųjų perėją vairuotojai privalo sulėtinti greitį arba visiškai sustoti tam, kad praleistų pėsčiuosius. Artėdamas prie minėtos perėjos pasižiūrėjo, ar šalia jos bei joje nėra pėsčiųjų. Tačiau jis pėsčiųjų nepastebėjo, todėl važiavo toliau pastoviu greičiu, nelėtindamas automobilio greičio. Būdamas ties pėsčiųjų perėja pajuto smūgį į automobilį ir pamatė (lygtai) žmogaus koją. Po smūgio suprato, kad įvyko įvykis, todėl kiek pavažiavęs sustojo, po to pavažiavo atbulas, kad prisiparkuotų prie kelkraščio. Tiksliai to nepamena, nes jis buvo pasimetęs (jam buvo šokas). Išlipęs iš automobilio pamatė ant šaligatvio stovintį nukentėjusįjį, todėl priėjo prie jo ir kalbino jį (klausė kaip jaučiasi, ar skauda kur nors ir pan.), bet nukentėjusysis su juo nenorėjo kalbėti, tik keikė jį. Matė kraują ant nukentėjusiojo veido. Jis paklausė įvykio vietoje buvusių žmonių, ar kas nors iškvietė specialiąsias tarnybas, jam atsakė (jo manymu – autobuso vairuotojas), kad greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai jau iškviesti. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai išvežė nukentėjusįjį iš įvykio vietos, o jis liko su policijos pareigūnais įvykio vietoje, po to vyko į policijos įstaigą. Įforminus įvykį jis iš policijos įstaigos nuvyko į gydymo įstaigą, kur aplankė nukentėjusįjį. Jis siūlė nukentėjusiajam savo pagalbą – parvežti į namus iš gydymo įstaigos, pinigų, tačiau nukentėjusysis nenorėjo su juo kalbėtis, atsisakė pagalbos ir pasakė, kad jį parveš. Jam žinoma, kad nukentėjusysis tą pačią dieną buvo paleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Po to jis skambino nukentėjusiajam, kelis sykius bendravo su juo, bet vėliau nukentėjusysis į jo skambučius nebeatsakė ir atgal neperskambino. Nukentėjusysis jokios pagalbos iš jo neprašė. Savo tokį pirmiau paminėtą neatsargų poelgį vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi, dėl šio įvykio pergyvena ir jaudinasi. Mano, kad esant tokioms eismo sąlygoms turėjo važiuoti lėčiau, saugesniu greičiu. Atsiprašo nukentėjusiojo. Įvykio dieną jis su niekuo nebendravo, jautėsi blogai, jaudinosi, kad nukentėjusiajam nepasidarytų blogiau, todėl dukrai D. G. apie įvykį papasakojo ne tą pačią dieną, o po kelių dienų. Mano, kad nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinė žala – 10000 eurų, yra per didelė, jog draudimo bendrovės atlyginta neturtinė žala nukentėjusiajam yra pakankama. Jeigu teismas pripažintų didesnę neturtinę žalą, ją atlygintų. Žalos nukentėjusiajam savarankiškai nė kiek neatlygino. Jis yra senatvės pensininkas, gauna apie 520 eurų dydžio senatvės pensiją, taip pat vasaros laikotarpiu dirba ir gauna apie 350 eurų dydžio atlyginimą. Pragyvenimui išleidžia visą savo senatvės pensiją, todėl sutaupyti kažkiek pavyksta vasaros laikotarpiu, kai dirba. Savo nekilnojamojo turto neturi. Palaiko dukros prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.2.                      Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 118 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja, nukentėjusysis ir jo atstovas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3.                      BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti: tarnybiniai pranešimai (1 t., 5, 9 b. l.), eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas (1 t., 10–14 b. l.), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (1 t., 15–18 b. l.), fotonuotraukos (1 t., 19–20 b. l.), pakvitavimas (1 t., 21 b. l.), transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, vairuotojo pažymėjimo ir draudimo sutarties kopijos (1 t., 22, 23, 24, 56 b. l.), nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolas (1 t., 31–32 b. l.), nutarimas pripažinti A. K. nukentėjusiuoju (1 t., 35 b. l.), liudytojo A. B. apklausos protokolas (1 t., 45–46 b. l.), kaltinamąjį A. G. charakterizuojanti medžiaga (1 t., 57, 59–62, 65, 105–107 b. l.), kaltinamojo A. G. paaiškinimas ir apklausų protokolai (1 t., 66, 76–77, 112 b. l.), specialisto išvada (1 t., 86 b. l.), Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštas (1 t., 87 b. l.), civilinis ieškinys (1 t., 89–95 b. l.), nutarimas pripažinti A. K. civiliniu ieškovu (1 t., 96 b. l.), nutarimas įtraukti draudimo bendrovę civiliniu atsakovu (1 t., 98–99 b. l.), nutarimas leisti įgaliotajam atstovui J. K. dalyvauti procese (1 t., 102–103 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas (1 t., 118 b. l.), laiduotoją D. G. charakterizuojanti medžiaga (1 t., 162, 163, 188–197 b. l.), civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje pateikti dokumentai (1 t., 181–186 b. l.), prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., 187 b. l.), nukentėjusiojo A. K. banko sąskaitos išrašas (1 t., 200 b. l.), pinigų priėmimo kvitai (1 t., 201–202 b. l.).

2.4.                      Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

2.5.                      Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.       Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1.                      2020 m. birželio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė kaltinamojo A. G. dukros D. G. prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (D. G.) atsakomybei (1 t., 187–197 b. l.).

3.2.                      BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3.                      Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. ir laiduotoja D. G. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad sutinka būti savo tėčio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo tėčiui ir bus iš dalies atsakinga už jo elgesį per visą laidavimo laikotarpį. Kaltinamasis A. G. gyvena kartu su ja, tame pačiame nuosavame name, jiedu matosi kasdien, nuolat bendrauja ir sutaria gerai. Jie yra artimi, tariasi visais klausimais įvairiuose buitiniuose dalykuose, tėtis atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę. Išsiskyrus nuomonėms jiedu pasiginčija ir padiskutuoja, tačiau nesipyksta. Tėtis padeda jai auginti jos vaikus (kaltinamojo anūkus). Anksčiau kaltinamasis yra padaręs panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką vairuodamas autobusą, bet ji tiksliai nepamena aplinkybių, susijusių su tuo įvykiu, nes tai buvo labai senai, kai ji buvo maža. Apie kaltinamojo A. G. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo, praėjus kelioms dienoms po įvykio (savaitės laikotarpiu), pirmo susitikimo po įvykio metu, nes tuo metu ji negyveno kartu su savo tėčiu. Ji gerai pažįsta savo tėtį ir mato, kad jis dėl aptariamos veikos labai pergyvena, jie abu apie tai ne kartą kalbėjo. Tėtis su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo tėčiui. Savo tėtį, kaip vairuotoją, vertina gerai, jis daug metų dirbo vairuotoju ir vairuoja gerai, tik kartais jam gali pritrūkti atidumo kai jis būna neišsimiegojęs ar susijaudinęs. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, iniciatyvi ir darbšti darbuotoja, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (1 t., 162, 163, 188–197 b. l.). Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo dukros D. G. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką savo tėčiui – kaltinamajam A. G..

3.4.                      Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo neatsargaus poelgio ir teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Jis iš esmės nuo pat tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, nurodė visas svarbias įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai pergyveno dėl įvykusio. Kaltinamasis neteistas. Anksčiau jis buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti du žmonės – vienas nesunkiai ir kitas nežymiai. Tąkart kaltinamasis A. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Kaltinamasis A. G. administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas. Svarbu tai, kad įvykio metu jis buvo blaivus ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Be to, kaltinamasis yra senatvės pensininkas, jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas kaip ramus, mandagus ir pavestas užduotis gerai atliekantis darbuotojas (1 t., 57, 59–62, 65, 105–107 b. l.). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, aplankė jį ligoninėje ir siūlė nukentėjusiajam savo pagalbą. Be to, jis pripažįsta savo veika padaręs neturtinę žalą ir pasiryžęs atlyginti teismo nustatytą neturtinę žalą. Svarbu įvertinti kaltinamojo A. G. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. G. ateityje padarys tinkamas išvadas, elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5.                      Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į kitų proceso dalyvių poziciją, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (ji viena augina du mažamečius vaikus; šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose; jos pajamos per mėnesį yra apie 300 eurų; pinigų pragyvenimui nepakanka, todėl jai materialiai padeda kaltinamasis A. G., kartais finansiškai padeda jos vaikų tėtis; visas gautas pajamas išleidžia pragyvenimui ir susitaupyti nepavyksta; pajamų iš turimo nekilnojamojo turto (namo dalies) negauna), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos D. G. (dukros) atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6.                      BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.

4.       Baudžiamojo poveikio priemonės

4.1.                      BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko teistumas ar administracinis baustumas už KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012 ir kt.). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

4.2.                      Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad vadovaujantis aptarta aktualia teismų praktika, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertinus kaltinamojo A. G. asmenybę, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise, parinkus jam kitą baudžiamojo poveikio priemonę.

4.3.                      Šiuo atveju eismo įvykį lėmė ne piktybiškas KET ignoravimas, o kaltinamojo A. G. neatidumas kelyje dėl prastų eismo sąlygų (tamsus paros metas; krituliai; šlapia kelio danga; apsunkintas matomumas ir kt.) ir miego (poilsio) trūkumo. Svarbu tai, kad jis nuo pat eismo įvykio savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, atsiprašė nukentėjusiojo, siūlė jam savo pagalbą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad nors kaltinamasis yra senatvės pensininkas, jis dirba. Įvykio metu kaltinamasis A. G. automobilį vairavo būdamas blaivus. Jis nėra baustas administracine tvarka ar teistas už KET reikalavimų pažeidimus (prieš daugiau nei 14 metų jis buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti du žmonės – vienas nesunkiai ir kitas nežymiai). Visos šios aplinkybės, kartu įvertinus kaltinamojo vairuotojo stažą (daugiau nei 50 metų), leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. G. iš esmės yra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, o aptariama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Ne mažiau svarbu atsižvelgti į kaltinamojo A. G. amžių – jis yra senatvės pensininkas ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykimui tiek į darbą, tiek pas gydytojus, tiek savarankiškai rūpinantis savo paties buitimi. Todėl šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam A. G. uždraudimas naudotis specialia teise varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl kaltinamajam vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. G. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta, artima minimaliai, tačiau didesnė už anksčiau jam paskirtą įmoką – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminą. Teismo nuomone, tokia baudžiamoji priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir būtent tokiu būdu bus galima įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslus.

5.       Civilinis ieškinys

5.1.                      Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad tokia pinigų suma savo neturtinę žalą įvertino dėl patirto stipraus fizinio skausmo, rankos operacijos, ambulatorinio bei reabilitacinio gydymosi ir kitų neigiamų padarinių (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo, neatsistatančio darbingumo). Ateityje jo laukia sumušto kelio gydymas (1 t., 89–95 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. sumažino savo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iki 7500 eurų, nes 2500 eurų jam atlygino draudimo bendrovė. Nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl patirtų skausmų, baimės eiti per pėsčiųjų perėjas. Jam buvo atlikta viena rankos operacija. Jis ambulatoriškai buvo gydomas 2,5 mėnesio, visą tą laiką buvo nedarbingas, po to vyko reabilitacija. Dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumus, negalėjo sportuoti (žaisti krepšinio), susitikti su draugais. Jis nėra neįgalus ir yra visiškai darbingas. Be to, jam yra trūkęs kelio meniskas ir ateityje turės kreiptis į gydytojus dėl galimos kelio menisko operacijos. Kelyje buvo susikaupę skysčiai, tačiau jie pasišalino savaime, kelį gydėsi savarankiškai. Šiuo metu nesijaučia gerai, jam kartais skauda (maudžia) sužalotas vietas. Jo judesiai dėl patirtų sužalojimų nėra riboti, tačiau jis negali bėgioti. Dėl atsiradusių baimių jis nesigydė ir pas gydytojus dėl baimių nesikreipė, dėl ateityje galimos kelio operacijos rašytinių įrodymų neturi ir nepateikia. Turtinė žala įvykio metu jam nebuvo padaryta. Kaltinamasis pats jokios žalos dalies neatlygino, bet siūlė pinigų vaistams, o jis (nukentėjusysis) atsisakė kaltinamojo siūlomos pagalbos (siūlymo parvežti iš ligoninės). Jis pats į kaltinamąjį pagalbos nesikreipė. Kaltinamasis jam skambino kelis sykius, tačiau kai kaltinamasis jam pasakė, kad „nieko man nepadarysi“, jis daugiau su kaltinamuoju nebebendravo. Jeigu kaltinamasis nebūtų pasakęs minėtos frazės, jo ieškinio suma neturtinei žalai atlyginti būtų apie 5000 eurų.

5.1.1.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais.

5.1.2.                      Teismas pažymi, kad nesunkūs sveikatos sužalojimai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą.

5.1.3.                      Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, dėl civiliniame ieškinyje nurodytų ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintų aplinkybių nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jam buvo atlikta rankos operacija, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą, negalėjo užsiimti savo mėgstama veikla – sportuoti (žaisti krepšinį) ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol – jam kartais skauda sužalotas vietas. Dėl patirtų sužalojimų neabejotinai sumažėjo jo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. patvirtino, jog jis nėra pripažintas neįgaliu, jis yra visiškai darbingas, jo judesiai dėl patirtų sužalojimų nėra riboti, dėl atsiradusių baimių jis nesigydė ir pas gydytojus dėl baimių nesikreipė, mano, kad jos praeis savaime. Šie duomenys rodo, jog dėl kaltinamojo A. G. veikos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką, o konkrečių įtikinamų ir dokumentais patvirtintų ilgalaikių liekamųjų reiškinių nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. nenurodė. Ne mažiau svarbu tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis savo patirtą neturtinę žalą įvertinto 10000 eurų iš esmės dėl to, jog kaltinamasis jam pasakė, kad jis jam nieko nepadarys ir jeigu kaltinamasis jam nebūtų pasakęs tokių žodžių, jis savo neturtinę žalą būtų įvertinęs 5000 eurų. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad ateityje galbūt nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. laukianti kelio menisko operacija būtų priežastiniu ryšiu susijusi su aptariamu įvykiu. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis A. G. automobilį vairavo blaivus, KET jis pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, siūlė jam savo pagalbą (kurios nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. atsisakė)  bei gailėjosi dėl savo padarytos veikos. 

5.1.4.                      Taip pat svarbu ir tai, jog KET 44 punkte yra įtvirtinta, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir įsitikina, kad tai daryti saugu. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu nukentėjusysis galėjo nesilaikyti minėtos teisės normos reikalavimų. Ir nors toks nukentėjusiojo elgesys neeliminuoja kaltinamojo atsakomybės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei nesudaro pagrindo pripažinti atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte), jis neabejotinai mažina kaltinamajam A. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir yra nukentėjusiojo A. K. patirtos neturtinės žalos nustatymo svarbus kriterijus, sudarantis prielaidą mažinti tokios žalos dydį ir jis turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti.

5.1.5.                      Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (kaltinamasis per mėnesį gauna apie 520 eurų dydžio senatvės pensiją, taip pat vasaros laikotarpiu dirba ir gauna apie 350 eurų dydžio atlyginimą; susitaupyti jam kažkiek pavyksta tik vasaros metu, kuomet dirba; jis padeda kartu su juo gyvenančiai dukrai D. G.; nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo turtinė padėtis būtų itin gera), tai, kad įvykio metu turtinė žala nebuvo padaryta bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

5.1.6.                      Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo A. G. vairuotas automobilis įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad nustatyta neturtinė žala neviršija įstatymu nustatyto maksimalaus iš draudimo bendrovės priteistinos neturinės žalos dydžio (5000 eurų), kad, pasak paties nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K., draudimo bendrovė sumokėjo jam 2500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti (tai patvirtino ir draudimo bendrovė (1 t., 182–183, 200 b. l.)), neatlyginta neturtinės žalos dalis – 500 Eur – priteisiama iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.

5.2.                      Šioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinio ieškinio išsprendimas šiuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiojo teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pavyzdžiui, sumažėjus darbingumo lygiui), surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinius atsakovus (draudimo bendrovę arba kaltinamąjį A. G.) dėl visos patirtos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 ir 6.286 straipsniai).

6.       Kiti klausimai

6.1.                      Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusysis A. K. prašo išieškoti jam 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą (bylinėjimosi išlaidų) (1 t., 201–202 b. l.). Jis neturi specialių teisinių žinių, todėl šio baudžiamojo proceso metu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jam vienam, be profesionalios teisininko pagalbos, tinkamai ginti savo teisėtus interesus būtų buvę sudėtinga. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo A. K. proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo A. G. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo A. G. nusikalstamas elgesys, nukentėjusysis nebūtų patyręs minėtų su procesu susijusių išlaidų, jo turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jis galėjo pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per advokatą, o advokatą jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis A. G. visiškai išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusysis A. K.. Itin svarbu tai, jog šioje byloje nukentėjusysis A. K. taip pat turi ir civilinio ieškovo procesinį statusą, o kaltinamasis A. G. – civilinio atsakovo procesinį statusą. Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į teismo nustatytą nukentėjusiojo A. K. neturtinę žalą (tenkinama civilinio ieškinio dalis sudaro 30 % paties nukentėjusiojo A. K. pareikšto civilinio ieškinio (vietoje nukentėjusiojo prašomos nustatyti 10000 Eur neturtinės žalos teismas nustatė 3000 Eur dydžio neturtinę žalą)), į pirmiau aptartą kaltinamojo A. G. turtinę padėtį, bylos pobūdį, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas minėtas išlaidas sumažina proporcingai iki 150 Eur ir jas išieško nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo A. G..

6.2.                      Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas kaltinamajam A. G. (1 t., 22 b. l.), paliekamas savininkui A. G..

6.3.                      Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, valstybės patirtos proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo A. G. neišieškomos.

6.4.                      Kaltinamajam A. G. procesinės prievartos priemonės taikytos nebuvo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos D. G. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas „Luminor Bank AS“)).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje neatlygintą neturtinės žalos dalį – 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš A. G. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. už advokato pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintą A. G., palikti A. G..

Išaiškinti A. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas        Marius Jankauskas