Civilinė byla Nr. e2-636-880/2022

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00559-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.5.;

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 1 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,

sekretoriaujant Rasai Černiauskaitei - Drazdienei,

dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokato padėjėjai Vaidai Šiuškaitei,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui,

viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo B. K..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovas) 2021-10-20 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1709 negaliojančiu bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad:

1.1.       Ieškovui pagal 2015-04-02 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. AIR-755 priklauso ¼ žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklype yra 1922 metais statytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai. 1991-07-15 ieškovo motina A. K. Širvintų rajono valdybai buvo pateikusi prašymą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. 1992-08-10 Širvintų rajono valdyba išdavė leidimą Nr. 21, leidžiantį statybas – statyti gyvenamuosius ir ūkinius pastatus pagal projektą (toliau – Leidimas statyti). Leidime statyti nurodyta, kad statybos turi būti pradėtos iki 1995-08-10, kitu atveju statybų projektas netenka galios. Tai, kad statiniai pagal Leidimą statyti buvo pastatyti ir pastatyti iki Leidime statyti nurodyto termino (1995-08-10) patvirtina ir 1994-12-07 namų valdos žemės sklypo ribų planas, suderintas su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba, kuriame nurodyti visi Žemės sklype esantys statiniai, 1996-1997 m. nuotraukos, kuriose užfiksuotas Statinys, taip pat 2021 m. nuotraukos, kuriose užfiksuotas Statinys ir kiti Žemės sklype esantys ir nykstantys statiniai.

1.2.       2021-03-31 Miškų valstybės kadastre buvo įregistruota, kad Žemės sklype yra 0,0627 ha miško plotas. Iki tol Žemės sklype nebuvo registruoto jokio miško ploto.

1.3.       Žemės sklype yra seniai statyti statiniai, kurie nyksta. Dalis ūkinio pastato stogo buvo nuplėšta vėjo, dėl to 2021 metais ieškovas atliko pastato stogo remonto ir sienų sandarinimo darbus.

1.4.       2021-10-20 priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1709 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo ieškovui pateiktas įpareigojimas savo lėšomis nugriauti miško žemėje, sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį pagalbinį pastatą, prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengtą medinę terasą ir iš kitos pusės įrengtą pusiau dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme numatyta, kad statinys yra miško žemėje, o miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius.

1.5.       Ieškovo įsitikinimu, atsakovas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, t. y. kad Statinys buvo pastatytas teisėtai ir anksčiau nei Žemės sklype buvo įregistruotas miško plotas. Be to, byloje esantys rašytiniai ir vaizdiniai įrodymai patvirtina, kad Žemės sklype yra įvairios paskirties (gyvenamųjų ir negyvenamųjų) pastatų ir jų liekanų, kurie buvo statyti itin seniai (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai statyti 1922 m., Statinys statytas panašiai prieš 27-28 metus). Pastatų, tarp jų ir šio ginčo objektu esančio Statinio, statybų teisėtumą ir statybos metus patvirtina 1991-07-15 ieškovo motinos A. K. Širvintų rajono valdybai prašymas statyti pastatus, 1992-08-10 Širvintų rajono valdybos išduotas statybos leidimas, 1994-12-07 namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriame buvo nurodytas Statinys, o pats planas buvo suderintas ir patvirtintas Širvintų rajono žemėtvarkos tarnybos. Šiame plane teritorijoje, kurioje stovi Statinys yra nurodytas jaunuolynas, tačiau tai nebuvo miškas. Šias aplinkybes pagrindžia 1997-06-13 žemės sklypo įregistravimo valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas. Be to, aplinkybes, kad Statinys ir kiti pastatai buvo statyti seniai, dar iki Privalomajame nurodyme nurodytų teisės aktų normų įsigaliojimo, patvirtina 1996-1997 m. nuotraukos, kuriose užfiksuotas pastatytas Statinys, taip pat 2021 m. nuotraukos, kuriose užfiksuotas Statinys ir kiti Žemės sklype esantys ir nykstantys statiniai.

1.6.       2015 m. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ieškovo tėvų sutartis dėl turto padalijimo su žemės sklypo planu, kuriame pažymėtas Statinys. Dėl to ieškovas turėjo teisinį lūkestį, kad Statinio ir kitų pastatų nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype statyba jokių teisės aktų nepažeidė. Nors statiniai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tai nereiškia ir negali reikšti, kad statiniai yra pastatyti neteisėtai. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Privalomuoju nurodymu reikalaujant ieškovą nugriauti jam nuosavybės teise priklausantį teisėtai pastatytą Statinį, kuris pastatytas dar iki tol, kol buvo nustatytas ir įregistruotas miško plotas Žemės sklype, yra pažeidžiama ieškovo fundamentali teisė į nuosavybės neliečiamumą. Atsižvelgiant į tai, Privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi būti pripažintas negaliojančiu.

1.7.       Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas buvo priimtas 2019 metais, t.y. vėliau nei pastatytas Statinys (tikslūs statybos metai Ieškovui nėra žinomi, statybos galėjo būti vykdomos laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1994 m.), o įstatymo nustatyti reikalavimai dėl specialiųjų žemės sąlygų, įskaitant ir 95 str. 1 d., yra taikomi nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Dėl to Privalomasis nurodymas, priimtas remiantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1 d., yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tai sudaro atskirą pagrindą Privalomąjį nurodymą pripažinti negaliojančiu.

2.       Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad:

2.1.       Atsakovas, gavęs informacijos apie galimai neteisėtas statybas, organizavo statybų patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikto patikrinimo rezultatai užfiksuoti surašytame 2021-08-13 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1563. Šiame Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, be visų kitų aplinkybių, buvo nustatyta, kad žemės sklype stovi Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo griuvėsiai. Žemės sklypo šiaurinėje dalyje vykdomi pagalbinio pastato statybos darbai. Pagalbinio pastato pamatai – akmenbetonio, sienos – rąstų, iš lauko apkaltos dailylentėmis, vidaus apdaila – medinės dailylentės, dalinai gipsokartonas, perdanga – medinė, grindys – betono, stogo danga patikrinimo metu dar neįrengta, langai ir durys nesudėtos. Patikrinimo metu nustatyti šie statomo pagalbinio pastato matmenys (pastato ilgis 6,50 m, plotis 4,24 m, aukštis 6,00 m), prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengta medinė terasa (kurios ilgis 4,24 m, plotis 2,97 m), iš kitos pusės įrengta pusiau dengta terasa (kurios ilgis apie 4,24 m, plotis 1,87 m, aukštis 6,00 m). Pagalbinis pastatas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal savo požymius ir techninius parametrus statinys priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Nekilnojamojo turto registre suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tačiau sklype riboženkliai nėra išlikę.

2.2.       Kadangi ginčo statinys stovi miško žemėje, atsakovas Privalomajame nurodyme ieškovą įpareigoti savo lėšomis iki 2022-04-20 nugriauti miško žemėje, esantį pagalbinį pastatą, prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengtą medinę terasą ir iš kitos pusės įrengtą pusiau dengtą terasą bei sutvarkyti statybvietę. 

2.3.       Pagal ginčo materialiųjų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias Miškų ir Žemės įstatymų, inter alia reglamentuojančių statybos miško žemėje santykius, nuostatas miško žemėje galima statinių, išvardytų Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, statyba. Tai – medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai; nuostatų, dėl kitų pastatų ar statinių buvimo miško žemėje, inter alia galimybės statyti kitos paskirties pastatus pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo.

2.4.       Ieškovo nurodomas 1992-08-10 Širvintų rajono valdybos išduotas leidimas Nr. 21 suteikė teisę statyti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, bet ne pagalbinį ginčo statinį. Ieškovo pateiktame projekte ginčo statinys nėra nurodytas. Namų valdos žemės sklypo ribų plane (M1:1000), 1994-12-07 suderintame su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba, nurodyta, kad ieškovo ginčo statinys statomas, nes plane pažymėtas punktyrine linija, o ne ištisine kaip kiti statiniai.

2.5.       Ieškovas statinio statybos iki įregistruojant miško ploto atsiradimą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, jog ieškovo nurodytas 1992-08-10 leidimas Nr. 21 nenumatė ginčo pagalbinio pastato statybos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, jog nesant byloje įrodymų, patvirtinančių ginčo statinio statybos teisėtumą, ieškovo aukščiau minėti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovo ginčo statinys visas patenka į miško žemę (dėl šio fakto ginčo byloje nėra), todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomi statybos ribojimų miške reikalavimai.

2.6.       Kadangi visas ginčo statinys, dėl kurio ieškovas vykdo statybos darbus, yra miško žemėje, kurioje tokie veiksmai negalimi (pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį), atsakovas teisėtai ir pagrįstai ieškovui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, kurio naikinti ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas statytojas, privalėjo pasidomėti, ar apskritai ginčo statinio statybos darbus gali atlikti. Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje ir nustačiusi, kad vyksta neteisėti ginčo statinio statybos darbai (kurie dar nebaigti) miško žemėje, pagal jai teisės aktais priskirtas funkcijas, surašė privalomąjį nurodymą ir pareikalavo pašalinti nustatytus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju ieškovo vykdomi ginčo statinio statybos darbai miško žemėje yra neteisėti.

3.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti ir nurodė, kad:

3.1.       Statinio statybų teisėtumą patvirtina civilinėje byloje esantys įrodymai: 1) 1991-07-15 trečiojo asmens ir ieškovo motinos A. K. Širvintų rajono valdybai prašymas statyti pastatus; 2) 1992-08-10 Širvintų rajono valdybos išduotas statybos leidimas; 3) 1994-12-07 namų valdos žemės sklypo ribų planas, suderintas ir patvirtintas Širvintų rajono žemėtvarkos tarnybos; 4) 1996-1997 m. nuotraukos; 5) 2021 m. nuotraukos; 6) 2015 m. trečiojo asmens ir ieškovo tėvų sutartis dėl turto padalijimo su žemės sklypo planu.

3.2.       Statinio statybų laiką (tikslūs statybos metai nėra žinomi, statybos galėjo būti vykdomos laikotarpiu nuo 1992 m. iki 1994 m.) ir aplinkybes, kad statinys buvo pastatytas iki įregistruojant miško plotą (2021-03-31) taip pat patvirtina civilinėje byloje esantys įrodymai: 1) 1997-06-13 žemės sklypo įregistravimo valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas, kuriame nėra pažymėta apie jokį miško plotą Žemės sklype; 2) Nekilnojamojo turto registro išrašas apie nekilnojamąjį turtą, kuriame nurodyta miško ploto įregistravimo Valstybiniame miškų kadastre data.

3.3.       Trečiasis asmuo taip pat pritaria ieškovo ieškinyje nurodytai pozicijai, kad Privalomojo nurodymo pagrindas – Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1 d., kuriame įtvirtinta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, turėtų negalioti atgal, nes įstatymas įsigaliojo nuo 2020-01-01, o Statinys buvo pastatytas dar iki šio įstatymo įsigaliojimo.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, o atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o ja:

5.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

6.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant ginčą

7.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 89/4061 matyti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. K. (1/4 žemės sklypo pagal 2015-04-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. AIR-755), A. K. (1/2 žemės sklypo pagal 2008-04-03 turto pasidalijimo sutartį Nr. DJ-1824) bei ieškovui A. K. (1/4 žemės sklypo pagal 2015-04-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. AIR-755). Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Sklypo plotas – 1,0990 ha, iš kurio žemės ūkio naudmenų plotas – 0,6629 ha, iš jo ariamos žemės plotas – 0,6629 ha, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 0,0627 ha. Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos; elektros tinklų apsaugos zonos.

8.       Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 89/4061 duomenis žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,0627 ha miško plotas yra įregistruotas Miškų valstybės kadastre. Duomenų apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data – 2021-03-31.

9.       Atsakovo 2021-08-13 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1563 nurodyta, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griuvėsiai. Žemės sklypo šiaurinėje dalyje vykdomi pagalbinio pastato statybos darbai. Pagalbinio pastato pamatai – akmenbetonio, sienos – rąstų, iš lauko apkaltos dailylentėmis, vidaus apdaila – medinės dailylentės, dalinai gipsokartonas, perdanga – medinė, grindys – betono, stogo danga patikrinimo metu dar neįrengta, langai ir durys nesudėtos. Patikrinimo metu nustatyti šie statomo pagalbinio pastato matmenys (pastato ilgis 6,50 m, plotis 4,24 m, aukštis 6,00 m), prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengta medinė terasa (kurios ilgis 4,24 m, plotis 2,97 m), iš kitos pusės įrengta pusiau dengta terasa (kurios ilgis apie 4,24 m, plotis 1,87 m, aukštis 6,00 m). Pagalbinis pastatas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas.

10.       Šis statinys, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus antrojo skirsnio „Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 2 lentelės 2 punktą priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.

11.       Byloje nėra ginčo, kad ginčo pastatas stovi žemės sklypo dalyje, kurioje yra miško žemė. Tą patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento 2021-10-08 raštas Nr. 21.3-AD5-19622, kurio Departamentas atsakovą informavo, jog visas ginčo pagalbinis pastatas yra miško žemėje.

12.       2021-10-20 atsakovas priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1709, kuriuo ieškovui pateiktas įpareigojimas savo lėšomis nugriauti miško žemėje, sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį pagalbinį pastatą, prie pagalbinio pastato iš vienos pusės įrengtą medinę terasą ir iš kitos pusės įrengtą pusiau dengtą terasą ir sutvarkyti statybvietę.

Dėl ginčo statinio statybos teisėtumo

13.       Byloje kilęs ginčas ar ieškovo statinys yra pastatytas teisėtai. Ieškovas nurodo, kad ginčo statinys pastatytas 1992 – 1994 metais, turint savivaldybės leidimą, o miškas užaugo vėliau bei buvo įregistruotas tik 2021 metais. Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir nurodo, kad ginčo statinys statomas šiuo metu ir neleistinoje vietoje, t.y. miško žemėje.

14.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 1991-07-15 ieškovo motina A. K. Širvintų rajono valdybai buvo pateikusi prašymą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. 1992-08-10 Širvintų rajono valdyba išdavė leidimą Nr. 21, leidžiantį statybas – statyti gyvenamuosius ir ūkinius pastatus pagal projektą. Leidime statyti nurodyta, kad statybos turi būti pradėtos iki 1995-08-10, kitu atveju statybų projektas netenka galios. Tai, kad statiniai pagal Leidimą statyti buvo pastatyti ir pastatyti iki Leidime statyti nurodyto termino (1995-08-10) patvirtina ir 1994-12-07 namų valdos žemės sklypo ribų planas, suderintas su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba, kuriame nurodyti visi Žemės sklype esantys statiniai, tarp jų ir ginčo statinys, kurio perimetras pažymėtas punktyrine linija, kas labiausiai tikėtina reiškia, kad ginčo statinio statyba galutinai nebuvo baigta.

15.       Tai, kad statinys buvo pastatytas ženkliai seniau, apie 1992 – 1995 metus patvirtina ir byloje esančios senos statinio nuotraukos, iš kurių matyti, kad statant statinį šalia jo augo jaunos pušelės, taip pat vėlesnės statinio nuotraukos. Be to, tai, kad statinys buvo pastatytas maždaug 1992 – 1995 metais patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: buvęs mero pavaduotojas ir žemėtvarkos vedėjas J. P., Kernavės miškininkas R. K., kaimynė R. Š. ir ieškovo draugas V. Č.. 

16.       Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais, teismas sprendžia, kad ginčo statinys buvo pradėtas statyti ir pastatytas maždaug 1992-1995 metais.

17.       Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovu, kad ginčo pastatas Leidime nebuvo nurodytas. Tačiau vertinant jo statybos teisėtumą, teismas pažymi, kad pagal 1992 – 1995 metais galiojusį ir iki 2017-01-01 įsigaliojusios naujos redakcijos Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 878, kuriuo patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, II kategorijos nesudėtingi statiniai galėjo būti statomi neturint statybą leidžiančio dokumento (nes jis nebuvo privalomas pagal iki 2017-01-01 galiojusių teisės aktų reikalavimus). Tokio pastato statyba užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri netvirtinama ir neregistruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Taigi, šiuo atveju ginčo pastatui leidimo nereikėjo ir jis galėjo būti teisėtai pastatytas be leidimo.

18.       Vertinant ar ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje galėjo būti statomas ginčo statinys, svarbu įvertinti statybos metu buvusią padėtį.

19.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypui, išskyrus paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, jokių ribojimų statinio statybos metu nebuvo ir šiuo metu nėra. Ginčo pastatas į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną nepatenka. Miško paskirties žemės ieškovo sklype Miškų valstybės kadastre įregistruota tik 2021-03-31. Visa tai leidžia spręsti, kad statant ginčo pastatą, jokie reikalavimai nebuvo pažeisti ir jis pastatytas teisėtai.

20.       Nors šiuo metu ginčo statinys yra miško žemėje, tai, kad aplink jį žemė vėliau tapo miško paskirties, savaime nedaro jo neteisėtu. Analogiškai jo statybos neteisėtumo neįrodo ir tai, kad statinys nėra įregistruotas, nes statinio registracija tik išviešina nuosavybės teises, tačiau neįrodo jo statybos teisėtumo.

21.       Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad prie pastato seniau augo keletas nedidelių pušelių, kiek didesnių nei žmogus, o priekyje jo buvo kelias ir iš viso jokių medelių nebuvo. Labai tikėtina, kad statant pastatą jos buvo dar mažesnės. Juolab, kad ir 1997 m. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad miško žemė sudaro 0.00 ha, t.y. jos nėra. Todėl teigti, kad statinys buvo pastatytas miške ar pažeidžiant tesės aktų nustatytą tvarką nėra pagrindo.

22.       Tai, kad vėliau aplink pastatą suaugo pušelės ir susiformavo miškas, savaime nedaro statinio statybos neteisėta. 

23.       Vertinant Privalomojo nurodymo pagrįstumą, svarbu įvertinti ir naujai atliekamus remonto darbus. Šiuo atveju iš byloje pateiktų nuotraukų ir kitų duomenų matyti, kad ieškovas realiai remontavo griūvantį pastatą, paliko didžiąją dalį sienų rastų, visą seną pamatą, pakeitė prakiurusią stogo dangą. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktu, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ginčo statinys pastatytas teisėtai, pagal nuotraukas galima spręsti, kad atliekant remonto darbus nuo projektinių sprendinių nebuvo nukrypta, nes išlikę senos namo sienos, nepadidėjęs aukštis, o taip pat, kaip nurodė ieškovas, likę nuo seno analogiško dydžio terasos, tik pakeistos supuvę lentos. Visa tai leidžia spręsti, kad ieškovas nevykdo savavališkos statybos.

24.       Tai teikia pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovo Privalomojo nurodymo panaikinimo – nustačius, kad ginčo statinys teisėtai pastatytas 1992-1995 metais, konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai statybos darbus kvalifikavo kaip savavališkus (kaip naujai vykdomą statybą miško žemėje).

25.       Paminėtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų ir vertinant Privalomojo nurodymo teisėtumą nėra aktualu, ar atlikdamas pastato išsaugojimo, remonto darbus, apkaldamas sienas lentelėmis, ieškovas nepakeitė statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), kas galėtų būti vertinama kaip statinio rekonstravimas ir ar tam nereikėjo leidimo, nes tokiu atveju galėtų būti surašomas kitoks Privalomas nurodymas pašalinti pažeidimus.

26.       Be to, pažymėtina, kad nors atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų, o ypatinga miško reikšmė aplinkai, visuomenei ir ekonomikai lemia ir valstybės bei kiekvieno asmens pareigą jį saugoti, racionaliai naudoti, o šios pareigos įgyvendinimą visų pirma garantuoja teisė. Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovo veiksmais būtų kenkiama miškui, nes statinys yra nesudėtingas, neskirtas nuolatiniam gyvenimui, jis pastatytas tuo metu kai miško dar nebuvo, jį statant ar remontuojant medžiai ar kita miško augmenija sunaikinta nebuvo, jis užima mažą plotą, nėra atvertas, yra privačiame žemės sklype, Širvintų rajone, todėl visuomenės interesai šiuo atveju tikrai nepažeidžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Ieškovas nurodo, kad už ieškinį sumokėjo 85 eurus žyminio mokesčio ir 3811,50 eurų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

29.       Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

30.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovės atstovavimas susidėjo iš ieškinio pateikimo ir dalyvavimo dviejuose teismo posėdžiuose, į tai kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimo išlaidų dydis viršija maksimalius rekomendacijose nustatytus dydžius ir turi būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 2000 eurų atstovavimo išlaidų ir 85 eurai sumokėti žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 306 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-10-20 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1709.

Priteisti ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo biudžetinės įstaigos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, 2085 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                         Linas Zinkevičius