Civilinė byla Nr. e2-244-419/2021
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00684-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 27 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,
sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,
dalyvaujant ieškovui A. T., jo atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,
atsakovei A. G., jos atstovui advokatui Rostislavui Polubianko,
trečiajam asmeniui J. J.,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ilonai Volodkovič,
vertėjoms Oksanai Tereščenko, Maženai Andruškevič,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei A. G. dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo; tretieji asmenys J. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas A. T., patikslinęs ieškinį prašė:
1.1. įpareigoti A. G. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pravažiavimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini) nugriaunant metalinius vartus, įrengtus šiaurės vakarinėje tvoros dalyje, taip pat nugriaunant metalinius vartus ir 17,35 metrų ilgio tvorą su metaliniais stulpais, įrengtais pietrytinėje tvoros dalyje. Atsakovei nurodytu terminu neišmontavus ir neišsikėlus metalinių vartų, skirti atsakovei A. G. 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną;
1.2. priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad viskas prasidėjo maždaug prieš 3 metus. 1992 metais kartu su J. J. nusipirko dalį pastato (duomenys neskelbtini). Vėliau padalijo turtą. Pastatas yra dviejų aukštų. Pirmame aukšte patalpas valdo trys savininkai: jis, J. J. ir A. G.. Jam priklauso apie 100 kv. m. pastato ploto. Antrame aukšte gyvena žmonės. Kai nusipirko pastatą, prie jo jau buvo kelias, kurį valstybė vėliau asfaltavo. Daugiau jokio įvažiavimo prie pastato nėra, nes iš vienos pusės yra ežeras, iš kitos upė ir miškas. A. G. nusipirko dalį pastato prieš keletą metų. Maždaug prieš 3 metus įvažiavime prie pastato atsirado vartai ir tvora. Savo dalyje pastato pravedė elektrą ir įrengė elektros skaitliuką, tačiau G. šeimai užtvėrus pravažiavimą prie pastato, negali patekti prie elektros skaitliuko. Šiuo metu savo pastato dalį nori suremontuoti, bet negali privažiuoti prie savo patalpų. Paskutinį kartą savo patalpų viduje buvo 2020 metų rudenį. Praeiti pėsčiomis šalia upės ten galima, bet ten nėra kelio, todėl pravažiuoti automobiliu iki jo patalpų neįmanoma. Toje pusėje niekada nebuvo kelio. Kitoje jam priklausančioje pastato pusėje nėra durų. NŽT reikalavo iš G. nuimti vartus, bet jie vis tiek neklauso. Atsakovės vartai buvo atidaromi tik jam atvažiuojant kartu su komisija. Kitus kartus vartai visada buvo užrakinti. Atsakovė nė karto geranoriškai neleido jam pravažiuoti. Jie pasistatė garažą tiesiai ant kelio, atidaryti garažo vartai trukdo eismui. Ten judėjimas didelis, sunkvežimiai atvažiuoja, žmonės eina į valgyklą. Iš pradžių taikiai bandė tartis su G., bet niekas nepasikeitė. Žemės sklypo prie pastato nėra išpirkęs. Nežino, ar A. G. išpirko žemės sklypą.
3. Atsakovė A. G. paaiškino, kad nuo 2008 metų kartu su vyru gyvena (duomenys neskelbtini). Nusipirko butą, o po to parduotuvę, kuri buvo apleista ir nebenaudojama. Parduotuvė yra už jų buto sienos. Vėliau nusipirko prie pastato esantį žemės sklypą proporcingai turimoms patalpoms. Ieškovas niekada ten nevažinėdavo. Po to jo žmona pradėjo atvažiavusi aiškinti, kad ji nuvers malkinę. Tvorą pasistatė dėl to, kad būdavo tai mašina apvogta, tai kažkas būdavo išlaužyta. Buvo kalba, kad duos raktus ieškovui nuo vartų, bet jis nenorėjo imti. Jiems priklauso daugiau nei pusė pirmo pastato aukšto. Butas registruotas jos ir vyro vardu, kur yra pastato dalis nuo pastato kampo. Parduotuvė registruota jai priklausančios individualios įmonės vardu. Už parduotuvės yra A. T. pastato dalis, o toliau – J. J. dalis. Kai pirko savo butą, asfaltuotas kelias jau buvo. Prie pastato esantis kelias įeina į jos išpirktą žemės sklypą. Servitutas ten nėra pažymėtas. Sklypo riba prasideda dar iki patalpų. Sklypo riba eina sulig parduotuvės langais. Už tvoros esantis žemės sklypas jiems nepriklauso. Tvora aptvertas jų su vyru žemės sklypas. Buvo nubausta tuomet, kai žemė dar nebuvo užtverta. Kai nusipirko žemę, sudarė sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Sutartyje nebuvo jokio naudojimosi termino. Aikštelė buvo prie ieškovo ir J. J. patalpų. Servitutinio kelio nebuvo. Sklypas, kuris nepriklausė jiems nuosavybės teise, buvo aptvertas. Iš pradžių kelias nebuvo užtvertas, o po to varteliai nebuvo rakinami, rakinti pradėjo vėliau. Ieškovui buvo siūloma duoti raktus, bet jis atsisakė, nes jam nepatogu lipti iš mašinos ir atidarinėti vartus. Ankstesnė sutartis dėl žemės sklypo naudojimo nebegalioja, ją nutraukė NŽT. Nežino dėl kokių priežasčių buvo nutraukta sutartis. Šiuo metu yra paduotas prašymas dėl naujos naudojimosi tvarkos nustatymo, sutartis dar nesudaryta. Po sutarties nutraukimo tvoros nenuėmė, nes taip yra saugiau. Kai įsigijo patalpas, žinojo, kad ten yra kitų patalpų savininkų. Pravažiavimas veda tiesiai prie A. T. pastato dalies. Iš kitos pusės irgi galima privažiuoti, bet ten nėra asfaltuota. Pieva yra toliau. Kur baigiasi asfaltas yra žemė, ten nevaikšto, tad nežino, ar ten yra tinkama vieta pravažiavimui. Gaudavo iš NŽT pranešimus pašalinti vartus. Nenuėmė vartų, nes ruošėsi išsipirkti šią žemę. Buvo kurį laiką nuėmę dalį tvoros, bet ieškovas nevažiuodavo, todėl vėl užtvėrė. Kitoje namo pusėje yra įėjimas, jis ten gali privažiuoti. Neatsimena, ar pasirašė plane dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ten nebuvo jokių apribojimų dėl servituto. Kai jai pradėjo skirti baudas, tik tada pradėjo sakyti, kad ten yra servitutas. Tvorą įrengė po to, kai buvo pasirašyta naudojimosi sklypu sutartis. Žodinį leidimą įrengti tvorą jai davė NŽT darbuotojas.
4. Trečiasis asmuo J. J. paaiškino, kad 1992 metais išpirko valgyklą ir parduotuvę. Po to pasidalino patalpas su ieškovu. Techniškai iš kitos pusės įvažiuoti neįmanoma, nes ten pelkė, žalia veja. Antrame aukšte yra bendrabutis, ten gyvena žmonės. G. norėjo nusipirkti visą žemės sklypą. Antrame aukšte gyvenantys žmonės irgi prieštaravo, kad G. išsipirktų visą žemę. Savo patalpas naudoja sandėliavimui, jam irgi reikia privažiuoti, nuolat prašyti raktus yra nepatogu. Ten daug šunų. Jo patalpose yra šiluminiai mazgai, vandentiekis ir kanalizacija nuo bendrabučio, todėl jam būtina turėti privažiavimą prie patalpų. Pirmame aukšte kampe yra jo patalpos. Per vidurį – ieškovo patalpos, o toliau atsakovės. Nesikreipė į NŽT dėl žemės išpirkimo. Nežinojo, kad 2016 metais buvo sudaryta naudojimosi tvarkos sutartis tarp NŽT ir A. G.. Nuo pelkės pusės galima praeiti pėsčiomis, bet pravažiuoti ten negalima. Įvažiavimas yra iš kitos pusės. Ten bendras kelias ir buvo visą laiką, vėliau buvo užasfaltuotas. Kelias niekada nebuvo užtvertas, kol patalpų nenusipirko A. G..
5. Trečiojo asmens NŽT atsiliepime į ieškinį nurodyta bei teismo posėdyje NŽT atstovė Ilona Volodkovič paaiškino, kad NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2016-11-28 įsakymu Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2) A. G. leista laikinai naudotis 0,0517 ha valstybinės žemės plotu, kurio ribos nurodytos leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemoje M1:500. Laikinai suteiktam naudoti valstybinės žemės plotui buvo nustatytas kelio servitutas, įpareigojantis leisti naudotis valstybinės žemės plote esančiu pravažiavimu. Šalčininkų skyrius 2018-20-12 gavo piliečių J. J. ir A. T. skundą dėl neteisėto valstybinės žemės šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini) užtvėrimo. Šalčininkų skyrius vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019 m. sausio 21 d. atliko valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo vietoje metu surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 43ŽN-4-(14.43.73.), kuriame nurodytos patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės. Patikrinimo metu nustatyta, kad, visu pirma, A. G. suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas naudojamas ne pagal ribas, nurodytas leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemoje M1:500. Antra, nustatyta, kad laikinai suteiktas naudotis valstybinės žemės plotas aptvertas tvora. Taip pat tvora yra aptverta valstybinė žemė, esanti už laikinai suteikto naudotis valstybinės žemės ploto ribų. Šalčininkų skyriaus 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. 43SD-197-(14.43.104.) A. G. buvo informuota apie patikrinimo rezultatus, jog valstybinės žemės plotas aptvertas tvora, nors Šalčininkų skyriaus sutikimas statyti laikiną statinį (tvorą) nebuvo išduotas bei suteiktas laikinai naudotis valstybinės žemės plotas naudojamas ne pagal ribas, nurodytas leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemoje M1:500. A. G. pasiūlyta pašalinti tvorą su vartais su visais jos elementais, įskaitant ir tvoros stulpus. Pasiūlyta nuimti nuo kelio (pravažiavimo) vartus per 2 dienas nuo rašto gavimo ir nesudarinėti kliūčių asmenims naudotis pravažiavimu. A. G. informuota, kad geranoriškai nepašalinus patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, bus sprendžiamas klausimas dėl suteiktos teisės laikinai naudotis valstybine žeme nutraukimo. Papildomai informuota, jog atsižvelgiant į patikrinimo vietoje metu nustatytas aplinkybes, t. y. į laikinai suteikto naudotis valstybinės žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti įtrauktas kelias (pravažiavimas), reikalingas kitiems asmenims privažiuoti iki pastate, adresu (duomenys neskelbtini) esančių patalpų, reikalingas leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemos patikslinimas, kadangi šis plotas (pravažiavimas) nėra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti ir tokio ploto suteikimas laikinai naudotis prieštarauja Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo (toliau– Aprašas) ir kitų teisės aktų nuostatoms. Be to, užtvėrus pravažiavimą pažeidžiami kitų gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Kadangi skyriuje buvo sprendžiamas klausimas dėl leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemos patikslinimo, vadovaujantis Aprašo nuostatomis buvo patikrinta ar ši žemė priskirta laisvos žemės fondo žemės plotams. Nustatyta, kad ši žemė laisvos žemės fondo žemės plotams nepriskirta. Šalčininkų skyrius vadovaudamasis Aprašo 29 punktu Šalčininkų skyriaus 2019-03-28 raštu Nr. 43SD-732-(14.43.104.) informavo A. G., jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2016-11-28 įsakymu Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme A. G., (duomenys neskelbtini)“ suteiktas laikinas valstybinės žemės naudojimas bus nutrauktas po 3 mėnesių. Taigi, Šalčininkų skyrius vadovaudamasis Aprašu, atsižvelgdamas į patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, kad šis žemės plotas iš esmės nėra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti, be to papildomai nustatyta, kas šis plotas išvis nėra pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose, priėmė atitinkamus sprendimus, t. y. pirmiausia, raštu pranešė A. G. apie suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukimą prieš terminą ir vėliau priėmė 2019-08-12 NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 43VĮ-624-(14.43.2), kuriuo pripažintas netekusiu galios NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2016-11-28 įsakymas Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme A. G., (duomenys neskelbtini)“. Šalčininkų skyriui A. G. pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypą prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (projektinis Nr. 1066) suprojektuotas NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 43VĮ-861-(14.43.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono (savivaldybės) Šalčininkų seniūnijos Šalčininkėlių kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui patvirtinimo“ patvirtintame Šalčininkėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Daugiabučio gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatacijai suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtina, kad žemės sklypui kelio servitutas nėra nustatytas. Tačiau būtina pabrėžti, kad įvažiavimai į prie gyvenamojo namo esančią teritoriją yra du (abu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jam nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre.
6. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 punkto 1 dalyje ir 10 straipsnio 5 punkto 1 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ar parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 2.1 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Pažymime, kad 481/6676 dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. G. ir V. G., 517/3338 dalis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso IĮ (duomenys neskelbtini) ir 5161/6676 dalis nurodyto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kiti gyvenamojo namo bendraturčiai nesikreipė dėl šio žemės sklypo dalies nuomos ar pirkimo. Taigi, minėtą žemės sklypą bei jo kadastro duomenis įregistravus, statinių savininkai turi teisę išpirkti ar išsinuomoti žemės sklypo dalį ir susitarti (sudarant notariškai pavirtintą sutartį) dėl minėto žemės sklypo naudojimo tvarkos (tame tarpe išsprendžiant pravažiavimo, skirto bendram naudojimui, ginčą). Informuojame, kad į Šalčininkų skyrių kreipėsi A. G., prašydama suderinti naudojimosi žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarką. Kadangi žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas, kuriame fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklauso patalpos – butai ir šie asmenys turi teisę be aukciono nuomoti ar pirkti iš valstybės dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų skyrius kreipėsi į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies faktinius naudotojus su prašymu pateikti motyvuotą nuomonę dėl pasiūlytos naudojimosi žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkos. Namo gyventojai prieštaravo siūlomai naudojimosi tvarkai, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo patvirtinta. Ieškovas irgi kreipėsi dėl sklypo dalies išpirkimo, yra parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Ieškovas turėtų kreiptis pas notarą dėl sandorio sudarymo.
7. Vieno patikrinimo metu vartai buvo atidaryti, kito – uždaryti, dar kito – varteliai buvo nuimti. NŽT siūlė atsakovei pašalinti tvorą, tačiau tvoros niekas nepašalino. Tvora pastatyta, kai atsakovei buvo laikinai išduotas leidimas naudotis sklypu žemės ūkio veiklai vykdyti (pvz. sodinti daržą, šienauti, kt.). Vėliau atsakovei buvo parduota idealioji sklypo dalis pagal turimą pastato plotą, konkreti jiems priklausanti sklypo vieta nebuvo apibrėžta. Žemės sklypo plane nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės yra įvažiavimas, jis yra ir iš kitos pusės. Netikrino, ar iš kitos pusės galima pravažiuoti prie A. T. pastato dalies. Matininkas plane pažymi viską kas yra vietoje. Plane taip pat yra pažymėta tvora. Šiam sklypui servitutai nėra nustatyti, kadangi sklypo viduje servitutas nenustatomas. Jeigu per sklypą reikėtų privažiuoti prie kito sklypo, tai būtų nustatytas servitutas. Tokiais atvejais nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, paliekami bendri naudojimosi plotai, ir individualūs. Kelio kaip apibrėžta kelių įstatyme šiame sklype nėra. Yra du įvažiavimai į sklypą. Dalis įvažiavimo yra asfaltuota. Kiekvienas buto savininkas turi teisę naudotis sklypu nepažeidžiant kitų bendrasavininkų teises. NŽT kaip sklypo bendrasavininkė nebuvo davusi leidimo dėl tvoros statybos. Po sklypo pirkimo atsakovė nesikreipė į NŽT dėl tvoros įteisinimo ar suderinimo. Šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Kai panaikinamas įsakymas, kartu panaikinamas ir tuo įsakymu nustatytas servitutas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
8. Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą, reikšdamas negatorinį ieškinį ir siekdamas įrodyti, kad jo kaip nekilnojamojo daikto (pastato dalies) savininko teisės pažeistos.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (2011-05-17 nutartis Nr. 3K-3-242/2011; 2012-07-09 nutartis Nr. 3K-3-344/2012).
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovui A. T. nuosavybės teise priklauso 94,77 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).
11. Atsakovei A. G. ir V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
12. Individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ieškovo, tiek atsakovės patalpos yra tame pačiame pastate iš kairės pastato pusės, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, o iš dešinės pastato pusės yra įėjimas į butus. Prie minėto pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra du įvažiavimai: vienas veda prie kairės pastato pusės, o kitas – prie dešinės pusės. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad atsakovė iš kairės pastato pusės esantį įvažiavimą užtvėrė tvora su rakinamais vartais, dėl ko jis negali patekti prie savo patalpų. Iš kitos pastato pusės prie jo patalpų galima tik prieiti pėsčiomis, bet privažiuoti negalima, nes ten yra pieva. Atsakovė jau buvo bausta už tai, kad neteisėtai įrengė tvorą.
14. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2016-11-28 NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2.) A. G. buvo leista iki 2017-12-31 laikinai naudotis 0,0517 ha (duomenys neskelbtini) esančiu valstybinės žemės plotu, kurio ribos nurodytos pridedamoje leidžiamoje laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje.
15. NŽT gavusi skundą 2019-01-22 patikrinimo akte Nr. 43ŽN-4-(14.43.73.) nustatė, kad A. G. 2016-11-28 NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2.) buvo leista laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, tačiau pažeidžiamos leidime laikinai naudotis valstybine žeme nustatytos sąlygos, valstybinės žemės plotas aptvertas tvora su vartais, įrengtais šiaurvakarinėje tvoros dalyje ir pietrytinėje tvoros dalyje. Tvora pietrytinėje dalyje pastatyta už suteikto naudotis žemės ploto ribų, nurodytų schemoje.
16. 2019-03-15 NŽT pakartotinai patikrinus A. G. naudojamą žemės sklypą, nustatyta, kad faktinė situacija nepasikeitė, tvora nebuvo nuimta. Schemoje M 1:500 pagal faktines ribas užfiksuotas tvora aptvertas plotas ir pažymėta, kad yra naudojamas 296,5 m2 plotas, esantis už laikinai suteikto naudotis valstybinės žemės ploto ribų.
17. 2019-05-23 NŽT patikrinimo metu nustatyta, kad faktinė valstybinės žemės naudojimo situacija nepasikeitė, žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas, vartai nuo kelio (duomenys neskelbtini) vėl įrengti.
18. 2019-05-29 NŽT nutarimu Nr. NZT-ANR_N-587-2019 A. G. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą dėl to, kad valstybinėje žemėje šalia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įrengė tvorą su vartais, neturėdama NŽT kaip valstybės žemės patikėtinės išduoto sutikimo statyti statinį valstybinėje žemėje, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
19. 2019-08-12 NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 43VĮ-624-(14.43.2.) netekusiu galios pripažintas 2016-11-28 NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 43VĮ-1524-(14.43.2.) „Dėl leidimo A. G. laikinai naudotis valstybine žeme, (duomenys neskelbtini)“
20. Šiuo metu 0,6676 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi tris bendrasavininkus: V. G. ir A. G. pagal 2020-08-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ŠMM-1703 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 481/6676 dalių šio sklypo; individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) pagal 2020-07-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ŠMM-1550 nuosavybės teise priklauso 517/3338 dalių sklypo, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 5161/6676 dalių žemės sklypo.
21. Ieškovas teisme nurodė, kad atsakovės įrengta tvora su vartais toje pačioje vietoje prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato yra įrengta iki šiol, pateikė nuotraukose užfiksuotą faktinę situaciją. Atsakovė pripažino, kad tvora ir vartai yra įrengti prie jos valdomos pastato dalies. Paaiškino, kad tvoros nenuėmė, nes taip yra saugiau. Taip pat nurodė, kad nei tvora, nei vartai ieškovui netrukdo, kadangi jis prie savo pastato dalies gali privažiuoti iš kitos namo pusės.
22. Jau buvo minėta, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra du įvažiavimai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kurie leidžia privažiuoti tiek prie kairėje, tiek prie dešinėje pastato esančių patalpų. Tačiau sprendžiant iš žemės sklypo plano bei iš palydovinės sklypo nuotraukos (https://www.regia.lt/map/regia2), apvažiuoti pastatą aplink negalima, kadangi už nurodyto pastato joks kelias, takas ar pravažiavimas nėra įrengtas. Tai reiškia, kad apeiti pastatą pėsčiomis galima, tačiau pravažiuoti automobiliu nėra galimybės, kadangi už pastato yra pieva ir želdiniai, kas pažymėta žemės sklypo plane. Pažymėtina, kad ieškovui priklausančios patalpos yra toliau nuo gatvės ir yra už atsakovei priklausančių patalpų, todėl atsakovei užtvėrus pravažiavimą prie ieškovui priklausančių patalpų ieškovas neturi kitos galimybės teisėtai privažiuoti prie savo nuosavybės. Taigi akivaizdu, kad atsakovė, įrengusi tvorą ir užtvėrusi ieškovui pravažiavimą prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, pažeidė jo kaip patalpų savininko teises.
23. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
24. Pažymėtina, kad šiuo metu atsakovei A. G. kartu su vyru bei atsakovės valdomai individualiai įmonei bendrai nuosavybės teise priklauso 0,1515 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau konkretus žemės sklypo plotas atsakovei nėra priskirtas. Šiuo metu jai priklauso tik idealioji sklypo dalis, todėl kol nėra nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, apskritai nėra žinoma, ar atsakovei naudojimuisi atiteks būtent jos aptverta sklypo dalis. Būtina turėti omenyje, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Pirmame aukšte patalpas nuosavybės teise valdo ieškovas A. T., atsakovė A. G., trečiasis asmuo J. J., atsakovės individuali įmonė, o antrame pastato aukšte yra butai. NŽT atstovė teisme paaiškino, kad iš viso ten yra 19 butų, iš kurių 5 butai nuosavybės teise priklauso Šalčininkų rajono savivaldybei, o likusieji – skirtingiems fiziniams asmenims.
25. Vadovaujantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.1 punkte numatyta, kad namų valdų žemės sklypai prie daugiabučių namų parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir kitų patalpų savininkams). NŽT atstovė nurodė, kad ieškovas jau kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo dalies įsigijimo, tad ieškovui sudarius valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovas taip pat taps prie pastato esančio sklypo bendraturčiu. Lygiai tokią pat teisę turi ir bet kuris kitas patalpų, esančių pastate savininkas.
26. Pažymėtina, kad Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.
27. Visi pastato patalpų savininkai yra potencialūs prie pastato esančio žemės sklypo bendraturčiai, todėl kiekvienam patalpų savininkui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie savo patalpų ir tinkamai jas eksploatuoti.
28. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. LAT ne kartą yra išaiškinęs, kad minėta įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (nutartys Nr. 3K-3-780/2003; Nr. 3K-3-638/2005; Nr. 3K-3-536/2006; Nr. 3K-3-576/2006). Taip pat LAT yra nurodęs, jog kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (nutartis Nr. e3K-3-351-695/2019).
29. Atsakovė nėra vienvaldė ginčo žemės sklypo savininkė, didesnė sklypo dalis priklauso valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika yra minėto žemės sklypo bendrasavininkė, o valstybės teises žemės tvarkymo srityje įgyvendina NŽT, atsakovė privalėjo gauti sklypo bendrasavininkės sutikimą įrengti sklype tvorą. NŽT atstovė teisme patvirtino, kad NŽT sutikimo įrengti tvorą atsakovei nebuvo davusi, o ir atsakovė dėl tokio sutikimo išdavimo į NŽT net nesikreipė.
30. Taigi, apibendrinant išdėstyta, pripažintina, kad ieškovas A. T. įrodė, kad jo kaip patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko teisės yra pažeistos, kadangi dėl atsakovės įrengtos tvoros jis neteko galimybės privažiuoti prie savo patalpų. Atsakovė A. G. neįrodė, kad prie minėto pastato įrengė tvorą laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad yra pagrindas patenkinti ieškovo A. T. ieškinį ir įpareigoti atsakovę A. G. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pravažiavimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nugriaunant metalinius vartus, įrengtus šiaurės vakarinėje tvoros dalyje, taip pat nugriaunant metalinius vartus ir 17,35 metrų ilgio tvorą su metaliniais stulpais, įrengtais pietrytinėje tvoros dalyje. Atsakovei nurodytu terminu neišmontavus ir neišsikėlus metalinių vartų, skirti atsakovei A. G. 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 75,00 Eur žyminio mokesčio.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovas patyrė 1510,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, ieškinys patenkintas visiškai, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, ginčo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei atsakovės elgesį proceso metu (būdama administracine tvarka nubausta už tvoros įrengimą be NŽT sutikimo daugiau kaip per du metus tvoros nepašalino, savo nuosavybės teisėms įgyvendinti pasirinko neteisėtą būdą savavališkai tvora užtvėrusi pravažiavimą prie kitiems savininkams priklausančių patalpų, jeigu savalaikiai pašalintų tvorą šis teismo procesas išvis neprasidėtų ir taip būtų išvengta bereikalingų bylinėjimosi išlaidų), ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos laikytinos proporcingomis, todėl priteistinos iš atsakovės visa apimtimi.
Teismas, vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti A. G. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pravažiavimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nugriaunant metalinius vartus, įrengtus šiaurės vakarinėje tvoros dalyje, taip pat nugriaunant metalinius vartus ir 17,35 metrų ilgio tvorą su metaliniais stulpais, įrengtais pietrytinėje tvoros dalyje. Atsakovei nurodytu terminu neišmontavus ir neišsikėlus metalinių vartų, skirti atsakovei A. G. 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
Priteisti iš atsakovės A. G. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio ir 1510,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt Eur) advokato pagalbos išlaidų ieškovo A. T. naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Teisėjas Viktor Voicechovski