Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1219-622/2012
Teisėjas R. Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-16971-2011-9)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)

122.3; 125.11.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolio A. S. ir išieškotojos TIMEX S.A. filialo atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. S., skolininkui V. Š., išieškotojui TIMEX S.A. filialui dėl antstolio veiksmų,
n u s t a t ė :
pareiškėja prašė panaikinti turto areštą vykdomojoje byloje Nr.0010/11/03554, leisti naudotis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, bei nutraukti išieškojimą iš pareiškėjai priklausančių piniginių lėšų, turto, akcijų. Nurodė, kad yra priimtas vykdyti 2011-10-21 Vilniaus miesto notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr.3-7537 dėl 250804,90 Lt išieškojimo iš V. Š., vekselio turėtojo TIMEX S.A. filialo naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą. Antstolis 2011-11-23 areštavo pareiškėjai priklausantį darbo užmokestį, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, priėmė patvarkymą dėl vertybinių popierių realizavimo sustabdymo, areštavo bendrą turtą. Antstolis neturėjo teisės pagal įstatymą vykdyti išieškojimą iš asmens, kuris nėra įstatymų tvarka pripažintas skolininku, todėl tokie antstolio veiksmai ir jo priimti patvarkymai pripažintini neteisėtais.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2002-02-17 nutartimi pareiškėjos I. Š. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino: panaikino antstolio A. S. 2011-11-23 vykdomojoje byloje Nr. S1-98384 turto arešto aktus, kuriais areštuotos pareiškėjos I. Š. piniginės lėšos sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; 2011-11-23 Nr. S1-98374 (patikslinta patvarkymu Nr.S1-105923), kuriuo areštuotos priklausančios išmokėti pareiškėjai I. Š. gaunamos pajamos, mokamos UAB „Stevita“, išskaičiuojant 70 procentų nuo pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, areštuojant 50 procentų išskaičiuotų piniginių lėšų; 2011-12-27 Nr. S1-105095 (patikslinta patvarkymu Nr.S1-105801) areštuotos priklausančios išmokėti pareiškėjai I. Š. gaunamos pajamos, mokamos VSDFV Klaipėdos skyriaus, išskaičiuojant 70 procentų nuo gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, areštuojant 50 procentų išskaičiuotų piniginių lėšų; nutraukė išieškojimą iš pareiškėjai I. Š. priklausančių piniginių lėšų, turto, akcijų. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas yra išduotas dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Š., notaro vykdomojo įrašo dėl antrojo sutuoktinio, t. y. I. Š., nėra. Dėl šių priežasčių pagal išduotą vykdomąjį dokumentą – paprastąjį vekselį – išieškoti galima tik skolininkui V. Š. priklausantį turtą, o pareiškėjai taikyti turto areštai, siekiant užtikrinti skolos iš skolininko V. Š. išieškojimą, negali būti taikomi.
Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo atskiruoju skundu panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-07 nutartį ir skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas ir netinkamai taikė įstatymo normas bei interpretavo teismų praktiką. Paaiškina, kad ginčo dalykas ne kreipimasis į teismą, o bendros jungtinės nuosavybės atidalijimas ir vėlesnis išieškojimas iš atidalytos nuosavybės. Teigia, kad visi antstolio vykdomojoje byloje atlikti veiksmai patvirtina, kad antstolis pagal LR CPK 667 str. reikalavimus siekė išieškoti skolą ne iš skolininko sutuoktinės, o iš skolininko dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas TIMEX S.A. filialas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad vieno iš sutuoktinio vekselio išdavimas dėl bendros abiejų sutuoktinių bendrovės prievolių užtikrinimo ir iš to kylančios pasekmės nėra traktuotinos kaip asmeninė kiekvieno sutuoktinio prievolės. Išieškotojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad išieškojimas galimas tik iš skolininko turto. Teigia, kad išieškojimas iš pareiškėjos yra vykdymo proceso dalis, nes jai tik laikinai apribotas disponavimas turtu.
Pareiškėja atsiliepimu prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-17 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas ir antstolio veiksmus pripažino neteisėtais.
Daugiau atsiliepimų į atskiruosius skundus per teismo nustatytą terminą negauta.
Atskirieji skundai tenkintini.
Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/11/3554 pagal Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 3-7537, dėl 250000 Lt nesumokėtos vekselio sumos, 802 Lt atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą, 2,90 Lt kompensacijos už patikrą registruose, iš viso 250804,90 Lt, bei 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiško prievolės įvykdymo, vekselio turėtojo TIMEX S.A. filialo naudai iš V. Š.. Vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė I. Š. dirba UAB „Stevita“, todėl areštavo darbo užmokesčio dalį. Antstolis skolininkui, išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pirmosios instancijos priimtą nutartį grindė tuo, kad pareiškėja nėra skolininkė pagal išduotą vykdomąjį raštą, todėl išieškojimas iš jos piniginių lėšų negali būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Kaip jau minėta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). LR CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato veiksmus, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu yra reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų: nustatęs, kad skolininko sutuoktinė dirba, areštavo jos darbo užmokestį (apribojo disponavimo juo teise) ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine, nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas, t. y. antstolis areštavo skolininko, o ne pareiškėjos turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir pasiūlė šalims per nustatytą terminą kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, ėmėsi visų teisėtų priemonių siekdamas tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidė kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., LR CPK 634 str. 2 d). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl prievolės pobūdžio nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 3K-P-186/2010.
Kiti atskirųjų skundų motyvai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priimta nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-17 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Teisėjas Audrius Saulėnas