Pranešėjas Ričardas Gilys

Teisėja Vitalija Ragauskienė                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-679-193/2013

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija2.4.6.2.2.;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant:

prokurorui Ignui Railai,

nuteistajam R. K.,

gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui,

nukentėjusiajai B. J. J,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl 2013 m. liepos 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant pareigą – per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto (rajono)) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti vairuoti transporto priemones vienerius metus. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

N U S T A T Ė :

R. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 23 d. apie 18.20 val. vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiuodamas Anykščių rajono keliu Utena–Kupiškis, Kupiškio miesto kryptimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 133 ir 134 punktų reikalavimus, vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, ir nepasirinkęs tokio važiavimo greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač meteorologines sąlygas, galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kelio 34,14 km atsiradus kliūčiai, kurią jis galėjo pastebėti – kelio dešinėje pusėje ta pačia kryptimi dėl techninio sugedimo stovinčiam automobiliui „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Heitling“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. R., ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino automobilio greičio visiškai jį sustabdant, neapvažiavo šios kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiavo toliau ir automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Mersedes Benz“ priekabos galą, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo jo vairuojamo automobilio keleivė R. L..

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti 2013-07-10 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas teigia, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl jame padarytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nurodo, jog jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, iš dalies pripažino tik tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių nuostatas sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantas pabrėžia, jog BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas kvalifikuojamasis požymis, apibūdinantis transporto priemonę vairuojančio asmens būklę – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o kaltininko apsvaigimas yra faktinė bylos aplinkybė, tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog jis (R. K.) įvykio metu buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kadangi ši išvada nėra pagrįsta tinkamai gautais ir vertintais, objektyviais, nenuginčijamais įrodymais. Teismas tokią savo išvadą grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados 2012-02-28 Nr. T-N 335/12 (01) duomenimis, kuriais nustatyta, kad po eismo įvykio tyrimui atlikti iš R. K. paimtame kraujyje rasta tramadolio ir morfino (t. 1, b. l. 99), liudytojos V. D. parodymais, jog atlikus kaltinamojo R. K. kraujo tyrimą, kraujyje buvo rasta tramadolio ir morfino bei liudytojo H. G. parodymais. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog nuskausminamasis preparatas tramadolis buvo suleistas greitosios pagalbos darbuotojos R. T., kuri net nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, o pirmosios instancijos teismas net netyrė jo paskyrimo ir felčerio palydimojo lapų. Ši aplinkybė – jeigu felčerė R. T. greitosios medicinos pagalbos automobilyje suleido tramadolio ir šio veiksmo nepažymėjo greitosios medicinos pagalbos lydimuosiuose lapuose, leidžia abejoti ir tuo, ar ši felčerė negalėjo suleisti ir tinkamai neužfiksuoti morfino, juo labiau kad abu šie preparatai yra skirti skausmui malšinti, kas leidžia matyti, jog jo (R. K.) kraujyje rastos medžiagos yra suleistos felčerės bei yra susijusios su eismo įvykyje patirtų traumų skausmo malšinimu, o ne svaiginimusi dar prieš eismo įvykį. Apeliantas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo tirta, kokiu būdu jo (R. K.) kraujyje atsirado šių nuskausminamų preparatų, juo labiau kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo apsiribota pažyma iš ligoninės, kad „nuo 2012-02-23 19.30 val. iki 20.20 val. medikamentų, turinčių tramadolio, morfino skirta nebuvo“. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad jo paaiškinimus dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojimo patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. medicinos darbuotojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. 2013 m. birželio 26 d. teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas gydytojas H. G. parodė, kad sunku vertinti, ar ant paciento kūno buvo charakteringų narkotinių medžiagų vartojimo, leidimo pėdsakų, kad ant narkomanų kūnų matomi takai, tačiau, kai asmuo nukentėjo eismo įvykyje, pirmiausia stebima asmens būklė, o į kraujagysles nekreipiamas dėmesys, nes tai neapsprendžia paciento potrauminės būklės. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad darydamas lašelinę personalas pastebėtų narkotikų vartojimo požymius, o net ir profesionalams pataikyti narkomanui į gyslą yra sudėtinga, tačiau su R. K. problemų nebuvo. Liudytoja R. S. parodė, kad paimti kraujo iš venos tikriausia nebuvo problemiška, pati į tai neatkreipė dėmesio. Kaip liudytoja apklausta gydytoja N. G. pažymėjo, kad 7.00 val. pažadinus R. K. pastarasis tik klausinėjo apie R., apie jos būklę, o narkomanui rūpi tik jo būklė; be to R. K. vairavo, o narkomanai mašina nevažiuoja, neturi teisių. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad vienkartinis morfijaus pavartojimas R. K. pagal amžių, t. y. atsižvelgiant į tai, jog jis yra suaugęs vyras, netinka. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas suformuotos teismų praktikos, nevertino pirmiau nurodytų medikų parodymų, vadovavosi formalia kraujo ekspertizės išvada, nesusiejo visų įvykio aplinkybių logiškais ir kritiškais ryšiais, skundžiamame nuosprendyje neaptarė, ar jis (R. K.) eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar rastas morfino ir tramadolio kiekis jo (R. K.) kraujyje galėjo sukelti apsvaigimo būseną bei ar tokio pobūdžio apsvaigimas gali turėti priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Nagrinėjamu atveju nėra aišku ir tai, kodėl siekiant nustatyti, ar buvo vartotos narkotinės medžiagos, nebuvo paimtas jo (R. K.) šlapimas, o iš jo paimtas kraujas buvo tirtas tik 3 narkotines ar psichotropines medžiagas aptinkančiais metodais, o taip pat negalima nustatyti, koks tiriamosios medžiagos, t. y. jo kraujo, kiekis buvo nusiųstas specialistui, dėl ko darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo būtinaisiais, blanketinę BK 281 straipsnio normą lydinčiais, teisės aktais, kurie detalizuoja nusikalstamos veikos kvalifikavimui būtinų požymių nustatymo kriterijus, metodus ir būdus. Apeliantas pažymi, jog pats niekada nėra savanoriškai, valingai ar tiesiogiai apie tai žinant, vartojęs kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nėra pirkęs, turėjęs, gabenęs ar vartojęs tramadolio ir morfino, o pirmosios instancijos teismas negalėjo jo veiksmų kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir pripažinti, kad buvo pažeistas KET 14 punktas, be kitų draudimų numatantis ir draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodo ir tai, kad baudžiamojoje byloje pateikta ekspertizė yra atlikta paviršutiniškai, neįvertinant oro sąlygų ir paros laiko. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis (R. K.) pažeidė KET 133 punktą, kadangi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. lapkričio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-2211 (11) nurodyta, kad „apskaičiuoti, koks buvo automobilio „Renault Espace“ greitis prieš eismo įvykį, negalima“, dėl ko darytina išvada, jog įvykio metu nebuvo viršytas leistinas greitis. Taip pat teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas formuojama teismų praktika, neįvertino ir kito vairuotojo V. R. padarytų pažeidimų ir neatsakingo elgesio eksploatuojant tokio dydžio automobilį, kadangi stovinčio automobilio avarinis signalas įjungtas nebuvo, o remiantis 2012 m. vasario 23 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, matyti, kad kito vairuotojo automobilis buvo pastatytas taip, kad likusi važiuojamojo kelio dalis buvo tik 1,2 m, dėl ko nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti abiejų eismo įvykio dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui, o ne tik apsiriboti pasisakymu, jog kito automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Apeliantas pabrėžia, jog skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas grindė įrodymais, kurie nei kokybiškai, nei kiekybiškai neatitinka įrodinėjimo dalyko, taip pat nesilaikė įrodinėjimo ribų reikalavimų, kadangi Anykščių rajono apylinkės teismas, grįsdamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuosprendyje rėmėsi vieninteliu įrodymu, neva grindžiančiu jo (R. K.) kaltę, t. y. ekspertizės aktu Nr. 11-2211 (11), o priimtas Anykščių rajono apylinkės teismas kartu pažeidžia ir jo (R. K.) konstitucinę teisę nebūti nepagrįstai ir neįrodytai apkaltintam nusikalstama veika, kurios nepadarė.

Teismo posėdyje nuteistasis R. K. atsisakė apeliacinio skundo dalies – dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jo išteisinimo, kitą skundo dalį nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti bei taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės; prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas jo reikalavimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje ribose tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu nuteistasis R. K. atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jo išteisinimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra dėl veiką kvalifikuojančio požymio – apsvaigimo inkriminavimo.

Dėl veikos kvalifikavimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, R. K. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena iš svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai – pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-372/2012).

Viena iš principinių baudžiamosios teisės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 4 dalyje, skelbia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, nulemiantis šios veikos pavojingumą, yra asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ir, kaip jau minėta, šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje.

R. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, jog jis kaltinime nurodytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, nustatyta, jog 2012-02-23 eismo įvykį sukėlė R. K.. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo nustatytų eismo įvykio kilimo aplinkybių neginčija, savo dėl to kaltę pripažįsta, šios apeliacinio skundo dalies atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas išvadą apie nuteistojo R. K. apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų iš esmės grindė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012-02-28 specialisto išvada Nr. T-N 335/12 (01), kurioje nurodoma, jog R. K. kraujyje rasta tramadolio ir morfino (t. 1, b. l. 99), teismo posėdžio metu ekspertės V. D., atlikusios R. K. kraujo tyrimą, pateiktais paaiškinimais (t. 2, b. l. 33), liudytojo H. G. parodymais, kuris parodė, jog po eismo įvykio į Anykščių ligoninę buvo atvežtas R. K.. Jis apžiūrėjo sužalojimus, R. K. buvo paguldytas į skyrių, nei tramadolio, nei morfino R. K. neskyrė, tramadolį suleido greitosios pagalbos darbuotojai (t. 2, b. l. 32), Anykščių rajono savivaldybės ligoninės 2012-12-14 pažyma Nr. S-1082, kurioje nurodyta, kad R. K. nuo 19:30 val. iki 20:20 val. medikamentinių preparatų, kurių sudėtyje būtų tramadolio  ir morfino, skirta nebuvo (t. 1, b. l. 110).

Teisėjų kolegija, atlikdama papildomą įrodymų tyrimą, išsireikalavo iš VšĮ Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro administracijos dokumentus, susijusius su 2012 m. vasario 23 d. Anykščių rajono kelio Utena–Kupiškis 34,14 km įvykusiu eismo įvykiu. Iš VšĮ Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro 2013-10-16 rašto Nr. S-1783-5.13 matyti, jog VšĮ Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos padalinio 2012-02-23 registracijos žurnale Nr. 5 18.20 val. užregistruoti dviejų greitosios medicinos pagalbos brigadų iškvietimai į eismo įvykį „už Žaliosios tilto link Svėdasų“. Įvykio vietoje teikta skubi medicinos pagalba R. B. (kaip vėliau nustatyta R. K.) ir R. L. (t. 2, b. l. 64 ).

Iš VšĮ Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnalo Nr. 5 kopijos matyti jog R. L., nurodytai numeriu Nr. A-1138, buvo diagnozuota „galvos trauma, koma, galvos žaizdos ir kiti nepatikslinti sužalojimai, dešinio kelio sr. įstrigusi skeveldra“, ties grafa „suteikta pagalba, kur nusiųsta“ užfiksuota, jog R. L. uždėtas „kaklo ir vakuminis įtvarai. Intubuota; deguonis. Tvarsčiai“, taip pat padaryti įrašai apie panaudotus vaistus „Morphini hydr. 1.0, Dexametazoni 16 mg, Na Cl 0,9 proc. – 1000 ml“ (t. 2, b. l. 65–66 ). Iš to paties žurnalo kopijos apie pacientą, nurodytą numeriu Nr. A-1134, kuris yra įvardytas kaip R. B., matyti, jog šiam asmeniui diagnozuota „nosies žaizda, (neįskaitomi simboliai) žaizdos apimančios kelias kūno sr., (neįskaitomas tekstas)“ bei grafoje „suteikta pagalba, kur nusiųsta“ užfiksuoti panaudoti vaistai „Tramadoli 20 ml“ (t. 2, b. l. 74–75).

Iš formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, formos Nr. 114-1/a „Pranešimas apie GMP siųstą ligonį“ kopijų, matyti, jog pacientui R. B., nurodytam numeriu Nr. A-1134 (skaičius 4 yra ištaisytas) (kaip nustatyta R. K.), nurodyta iš esmės analogiška diagnozė bei suteikta pagalba, kaip ir VšĮ Anykščių rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registravimo žurnalo Nr. 5 kopijoje. Iš formoje Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ esančių įrašų matyti, kad kortelėje taip pat pažymėta, jog ligonio R. B., nurodyto numeriu Nr. A-1134, „būklė suteikus MP pablogėjo“ (t. 2, b. l. 77–78).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta R. T., teikusi pagalbą R. K. eismo įvykio vietoje, parodė, jog, kiek pamena, buvo du nukentėjusieji bei du ekipažai iš Anykščių. Jų ekipažas vežė vyrą. Jis dar vaikščiojo, dejavo, pergyveno dėl avarijos, buvo sužalota koja. Jam buvo suleistas tramadolis, kuris yra leidžiamas esant sužalojimams. Morfinas leidžiamas sunkesniais atvejais. Įprastai leidžiama 1 mililitro dydžio ampulė, morfinas leidžiamas nuskausminimui. Kai žmogus sąmonės neturi, irgi leidžia morfiną. Vežant vyras buvo sąmoningas (nuteistajam nurodžius, jog jis buvo be sąmonės, liudytoja sutiko, jog galėjo būti ir taip, ji nebepamena). Gali būti leidžiamas tramadolis ir po jo, jei būklė sunki ar pablogėja; gali būti leidžiamas ir morfinas. Vaistinėlėje morfinas yra. Abu preparatai tarpusavyje suderinami. Tramadolis ir morfinas yra griežtos apskaitos. Sugrįžus iš karto po įvykio suskaičiuojamos tuščios ampules, įrašomos į knygą, kuri yra seife, kiek sunaudota, kokių, paliekamos tuščios ampules. Kiek trūksta ampulių, tiek lagaminas papildomas. Baigus pamainą vaistai griežtai perduodami, kad sutaptų visi vaistai, jų likutis, viskas suskaičiuojama. Atvykę į įvykio vietą abu ekipažai dirbo bendrai, padėjo vieni kitiems. Kas užrašyta, tą ji ligoniui ir suleido. Kiek prisimena, padėjo ir nukentėjusiai moteriai, ir K.. Esant galvos traumai morfinas nelabai leidžiamas, daugiau leidžiamas tramadolis, nes morfinas slopina kvėpavimo centrus. Kai leidžiamas morfinas, žiūrima, kad žmogaus kvėpavimas būtų normalus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė V. D., surašiusi  2012-02-28 specialisto išvadą Nr. T-N 335/12 (01), paaiškino, jog tramadolis yra nustatomas pagal standartinės veiklos procedūrą, tai yra SVK 5417, jis nustatomas būtent kraujyje, ir jeigu kraujyje tramadolio yra randama 30 nanogramų mililitre, tada rašoma, kad yra rasta, jei mažiau negu 30 nanogramų mililitre, rašoma, kad nerasta. Morfinas yra randamas, jeigu yra 20 nanogramų mililitre, jei mažiau negu 20, tada rašoma, kad nerasta. Techninės galimybės atsakyti, kokia medžiagų koncentracija kraujyje, neturi, tik konstatuojamas pats faktas, kad rasta. Tramadolis kiekvieną žmogų veikia skirtingai. Ar nuo tam tikro kiekio žmogus apsvaigęs, ar ne vertina psichiatrai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra įtvirtintas vienas iš draudimų vairuotojams – tai yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nei baudžiamasis įstatymas, nei KET neapibrėžia, kas yra laikoma apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) (2009-06-17 redakcija) 2 punkte apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Taisyklėse ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintose „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje“ (toliau – Metodika) 2 punkte nurodyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: 2.1. bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); 2.2. tiriamųjų medžiagų paėmimas; 2.3. tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 2.4. išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus). Metodikos 16 punkte įtvirtintas specialusis reglamentavimas neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymui, tai yra kuomet tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių, bendras asmens būklės vertinimas neatliekamas, paimamas ir ištiriamas tiriamojo kraujas ir/ar šlapimas, o gautas toksikologijos laboratorijos atsakymas arba jo kopija pateikiamas siuntusiai įstaigai. Metodikos 10 punkte reglamentuotas tiriamųjų medžiagų (kraujo ir/ar šlapimo) paėmimas ir ištyrimas psichiką veikiančių medžiagų kiekiui nustatyti, tai yra jog tyrimui turi būti imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, o jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo. Siekiant nustatyti, ar asmuo vartojo narkotines medžiagas, būtina paimti šlapimo. Psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais metodais.

Iš šių teisės aktų nuostatų galima daryti išvadą, jog asmens apsvaigimui nustatyti yra būtina atlikti asmens medicininę apžiūrą, kurią sudaro atskiri etapai, išskyrus atvejus, kuomet tiriamojo sveikatos būklė sunki (tokiais atvejais atliekamas tik tiriamųjų medžiagų paėmimas ir ištyrimas). Tiriamųjų medžiagų paėmimui bei ištyrimui, siekiant nustatyti psichiką veikiančių medžiagų kiekį, taip pat nustatomi specialūs reikalavimai – tai yra turi būti tiriamas asmens kraujas bei šlapimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai neįvertino byloje esančių įrodymų, nenurodė motyvų, pagrindžiančių R. K. būklę dėl veikos padarymo apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų bei nepašalino galimų abejonių dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

Iš baudžiamojoje  byloje esančių duomenų matyti, jog R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 91–94), tiek kaip įtariamasis (t. 1, 118–119, 165–166),  tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 2, b. l. 31) davė nuoseklius parodymus apie eismo įvykio aplinkybes ir kategoriškai neigė vairavęs išgėręs ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Iš 2012-02-23 „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto“ forma Nr. 155-1/a, matyti, jog R. K. 19.35 val. apžiūrėjusi gydytoja N. G., išvados apie nuteistojo apsvaigimą pateikti negalėjo, nurodydama, jog negali vertinti dėl sunkios ligonio būklės, tačiau akto 20 punkte „Alkoholio nustatymas iškvepiamame ore: iš uoslės“ pažymėjo „neužuodžiamas“ (t. 1, b. l. 95). Taip pat iš šio akto matyti, jog 20.20 val. buvo paimtas biologinės terpės bandinys – 6 ml ir 7 cm kraujo, kuris su „Biologinės terpės siuntimu Nr. 4” bei Utenos AVPK Anykščių r. PK 2012-02-27 Užduotimi atlikti objektų tyrimą, buvo persiųstas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijai (t. 1, b. l. 96–98).

Taigi atsižvelgiant į R. K. sunkią sveikatos būklę, buvo taikoma Metodikos 16 punkte reglamentuota procedūra, o psichiką veikiančių medžiagų kiekiui nustatyti turėjo būti paimti šlapimo ir kraujo mėginiai, kaip nustatyta Metodikos 10 punkte. Nagrinėjamu atveju buvo paimtas tik biologinės terpės bandinys – 6 ml ir 7 cm kraujo, tačiau, kaip jau ne kartą minėta, siekiant nustatyti, ar asmuo vartojo narkotines medžiagas, būtina paimti šlapimo mėginį, bet tai padaryta nebuvo. Kaip matyti ir iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012-02-28 specialisto išvados Nr. T-N 335/12 (01), 14 punkte įrašyta ekspertės pastaba, jog dėl tyrimui atsiųsto mažo tiriamos medžiagos kiekio kitų narkotinių medžiagų nustatyti negalima (t. 1, b. l. 99). Be to, kaip apeliacinės instancijos posėdyje paaiškino ekspertė V. D., atlikusi R. K. kraujo tyrimą, ji techninės galimybės atsakyti, kokia medžiagų koncentracija kraujyje, neturi, tik konstatuojamas pats faktas, kad medžiaga rasta arba ne.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. K. būklė pagal galiojančių teisės aktų nustatytą tvarką nebuvo visapusiškai įvertinta, tai yra buvo apsiribota tik biologinės terpės bandinio – kraujo, ištyrimu, kurio buvo pateikta tik 6 ml, vietoj Metodikos reikalaujamų 10 ml. Siekiant išsiaiškinti narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kiekybines charakteristikas, nebuvo atlikti privalomi, Metodikos 10 punkte reglamentuoti, tyrimai.

Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo patvirtintos aplinkybės, jog medicininis preparatas tramadolis R. K. buvo suleistas teikiant greitąją medicininę pagalbą eismo įvykio vietoje. Skundą nagrinėjančiam teismui kyla pagrįstų abejonių, kurios yra nepaneigtos, ar teikiant pagalbą eismo įvykio vietoje R. K. nebuvo suleistas ir morfinas, kadangi, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė liudytoja R. T., medicininė pagalba buvo teikiama abiem asmenims (tiek R. K., tiek R. L.) abiejų greitosios medicininės pagalbos ekipažų, o lydinčiuose dokumentuose yra užfiksuotas morfino panaudojimas R. L., lydinčių dokumentų numeriai yra su ištaisymo požymiais. Liudytojai (H. G., R. T.) tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, nurodė, jog esant R. L. sužalojimams – galvos traumai morfinas nelabai naudojamas, kadangi slopina kvėpavimo centrus. Nors lydinčiuose dokumentuose nurodyta, kad suteikus R. K. (dokumentuose R. B.) medicininę pagalbą jo būklė blogėjo, įrašų, kokia papildoma pagalba jam buvo teikiama, nėra. Atsižvelgiant į tai, lieka nepaneigta medikamento morfino patekimo į R. K. organizmą tikimybė skubios medicininės pagalbos jam ir su juo buvusiai nukentėjusiai R. L. suteikimo metu. Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog R. K. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teismų praktikoje, kaip jau minėta, pripažįstama, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus ir in dubio pro reo principas, reiškiantis, jog jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Pabrėžtina, jog išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų, o byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad R. K. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs ar prieš tai vartojo narkotines, psichotropines medžiagas.

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog R. K. sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apelianto veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 5 dalį, o ne  BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, R. K. veika iš BK 281 straipsnio 6 dalies perkvalifikuotina į nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Perkvalifikavus R. K. veiksmus pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, iš naujo sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis įstatymas numato tam būtinas sąlygas, t. y. kad asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. K. savo kaltę pripažino, išskyrus aplinkybę, kad transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, dėl padarytos veikos gailėjosi. Pirmos instancijos teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors apeliacinės instancijos teismui apeliantas buvo pateikęs apeliacinį skundą su prašymu jį išteisinti, tačiau šios skundo dalies atsisakė, taigi ta aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, egzistuoja ir priimant sprendimą apeliacinės instancijos teismui.  Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios B. J. J. paaiškinimų, ji R. K. nei turtinių, nei kitokio pobūdžio pretenzijų nereiškia, su R. K. susitaikė, sutinka, kad byla būtų nutraukta. Taigi BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo trys būtinosios sąlygos yra. Dėl būtinos ketvirtosios sąlygos pažymėtina, kad R. K. yra neteistas, dirba, administracine tvarka už KET pažeidimą baustas tik vieną kartą, t. y. 2007-09-28 (pažeidimo esmė – greičio viršijimas daugiau kaip 20 km/val.), taigi teismas turi pagrindą manyti, kad R. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nors nusikalstama veika buvo sukeltos itin sunkios pasekmės – žuvo žmogus, tačiau atsižvelgiant į teigiamą R. K. asmenybės charakteristiką, į tą aplinkybę, kad dėl sukeltų padarinių jis labai išgyvena, žuvusioji buvo jam artimas ir brangus asmuo – sugyventinė, artimieji – nukentėjusioji šioje byloje palaiko poziciją, jog tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, esant visoms būtinoms įstatymo sąlygoms, kaltininko atžvilgiu taikytinos BK 38 str. nuostatos. Kartu pažymėtina, kad, kaip numatyta BK 38 straipsnio 3 dalyje, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas veikas.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyriuje numatytais pagrindais) arba bausmės (BK X skyriuje numatytais pagrindais). BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įvykio aplinkybės bei padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdis rodo, kad vairuodamas automobilį R. K. buvo itin neatidus ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė minėtas taisykles. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad R. K. nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – bus tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 68 straipsnis. Skiriant šią poveikio priemonę atsižvelgtina į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taikytą šios poveikio priemonės terminą, nebloginant nuteistojo padėties.             

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, panaikinti.

R. K., vadovaujantis BK 38 straipsniu, už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dešimt mėnesių.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Ričardas Gilys

Teisėjai                                                                                        Algirdas Gaputis

                                                                                       Artūras Ridikas