ATP byla Nr. II-197-04/2007

   Procesinio sprendimo kategorija – 26.1, 29

 (S)

 

 

 

 

N U T A R T I S

 

2007 m. vasario 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

sekretoriaujant Eglei Pajarskienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. Š., jo atstovui advokatui Visvaldui Račkauskui, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui Danieliui Čeikauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. Š. skundą dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros nutarimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros įgaliotas pareigūnas A. Š. 2006 m. lapkričio 10 d. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 11 val. jis kartu su B. M. Švento ežere ties Kazeriškių kaimu, Zarasų rajone gaudė žuvį, panaudodami ne mėgėjiškos žūklės įrankius – statomus žvejybinius tinklus. Tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus (b. l. 12-13). 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 87 str. 3 d., padarymą skyrė 450 Lt baudą ir konfiskavo 7 žvejybinius tinklus, taip pat pasiūlė kartu su B. M. atlyginti 1395,01 Lt žalą (b. l. 18-19).

A. Š. skundu (b. l. 2-4) prašo panaikinti nutarimą.

Skunde paaiškino, kad yra nubaustas nepagrįstai. 2006 m. lapkričio mėn. 10 d. maždaug nuo 9 val. iki 11 val. kartu su B. M. plaukiojo valtimi Švento ežere, spiningu bandė gaudyti žuvis. Vienu momentu spiningo kabliuku buvo ištraukęs daiktą, panašų į tinklą, kurio virveles atkabino ir išmetė atgal į ežerą. Plaukiojant matė dar vieną valtį, kurioje buvo du vyrai. Apie 11 val. priplaukė krantą ir nuėjo į sodybą ruošti valčių žiemai. Praėjus maždaug pusvalandžiui, į sodybos teritoriją atėjo du civiliais rūbais apsirengę vyriškiai, kurių vienas prisistatė esąs aplinkos apsaugos inspektorius ir nurodė atnešti išmestus tinklus ir susimokėti baudas. Kadangi nieko apie kokius nors tinklus nežinojo, todėl aplinkos apsaugos inspektoriaus nurodymo įvykdyti negalėjo ir toliau tvarkė savo reikalus, sutramdė šunis, bandžiusius pulti atėjusius svetimus žmones. Apie 12 val. į sodybą atvyko uniformuotas aplinkos apsaugos darbuotojas D. Č.. Jam paprašius davė savo valtį. Praėjus maždaug valandai į sodybos teritoriją aplinkos apsaugos inspektoriai atsivežė baltos spalvos maišus, iškrėtė iš jų tinklus su žuvimi, filmavo. Po kiek laiko pareikalavo jo bei B. M. dokumentų ir surašė pažeidimo protokolus. Į jų paaiškinimus neatsižvelgė, jokių argumentų nepripažino.

A. Š. nuomone, protokole išdėstyta pažeidimo esmė neatitinka tikrovės. Pažeidžiant ATPK 268 str. 4 d. nuostatas protokole nurodyti žvejybos tinklai bei juose buvusios žuvys apžiūrėti jam nedalyvaujant. Protokole nėra jokių įrašų apie tai, kad pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės, nors buvo naudojama filmavimo kamera apžiūrint nežinomoje vietoje surastus ir ne pareiškėjui priklausančius žvejybinius tinklus su žuvimis. Protokole nurodytas liudytojas J. N.. Tuo tarpu, kitame neva dėl to paties pažeidimo surašytame protokole (priimto B. M. atžvilgiu) nėra įrašo apie jokius liudytojus. Pažeidžiant ATPK 260 str. 2 d. protokolas jį surašiusio pareigūno nepasirašytas.

Akcentuoja, kad pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 37, 256, 257, 280, 283, 284 str. reikalavimus, kadangi nagrinėjant bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad būtent jis buvo užtiktas ir sulaikytas draudžiamu būdu gaudęs žuvį ir kad surasti žvejybos tinklai priklauso būtent pareiškėjui.

Tvirtina, kad nagrinėjant bylą buvo remiamasi liudytojų nepasirašyta medžiaga, o būtent - plaukimo schema. Nutarimą priėmęs pareigūnas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, kai jo suma viršija penkis šimtus litų (ATPK 37 str.).

            Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad valtyje turėjo baltos spalvos maišų, kuriuos buvo pasitiesę sėdėjimui. Pasak A. Š., tą rytą apie 9 val. ežere spiningavo.

            A. Š. atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad yra neatitikimų tarp surašytų ATP protokolų. Tvirtino, kad pareiškėjas žvejodamas nenaudojo ne mėgėjiškos žūklės įrankių.

            Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad 2006 m. lapkričio 10 d. apie 10 val. su V. K. buvo agentūroje. Paskambino J. N. ir pranešė, kad ežere brakonieriauja. Visi trys išvyko dviem automobiliais. Ežere Šventas pamatė vieną valtį, nutolusią per 1 km. nuo kranto. Naudojosi žiūronais. Pareiškėjas buvo apsirengęs karišku brezentiniu lietpalčiu; jis irklavo, o B. M. traukė tinklus; dėjo į baltą maišą. Plaukdami į krantą staiga pakeitė kryptį ir įplaukė į švendres. Buvo aiškiai matyti, kaip į švendres įmetė tris maišus su tinklais. Tvirtina, kas su savimi A. Š. jokio spiningo neturėjo. Kai pareiškėjas plaukė valtimi, V. K. negalėjo jo filmuoti, nes buvo nusėdę filmavimo kameros elementai. Kai juos pakeitė, nufilmavo sodyboje pagautas žuvis. Patvirtino, kad visus protokolo įrašus padarė sodyboje; naudojo skirtingus rašiklius, nes vienas jų strigo. Nedavė J. N. ir V. K. pasirašyti ant schemos, nes pamiršo.

Skundas netenkintinas.

ATPK 87 str. 3 d. nustatyta, kad mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo 200 iki 700 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Mėgėjiškos žūklės taisyklių 2.2 p. numato, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Pagal šių taisyklių 4.5. p., draudžiami žvejybos įrankiai – tai elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai. Draudžiami žvejybos būdai – tai žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu (Taisyklių 4.6. p.).

A. Š. neigia pažeidęs Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 p. reikalavimus, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma. Pažeidimo faktą (žuvies gaudimą panaudojant ne mėgėjiškos žūklės įrankius – statomus žvejybinius tinklus) patvirtina byloje surinkti įrodymai: ATP protokolas (b. l. 12-13), liudytojų apklausos protokolai (b. l. 16-17), kiti rašytiniai įrodymai.

Liudytojas V. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad J. N. pranešė, kad du vyrai ežere traukia tinklus. Atvykę į vietą, ežere Šventas pamatė valtį. A. Š. irklavo, o B. M. traukė tinklą, kurį vėliau įkišo į baltą maišą. Po to valtis pasuko link kranto. Girdėjo kaip švendrėse kažkas traškėjo. Filmavimo kameros iš pradžių nepavyko įjungti. Ežere daugiau valčių nebuvo. Nuo stebėjimo vietos iki tinklų traukimo vietos buvo apie 200 m. Žvejojusius vyrus matė nuolat. Patvirtino, jog schemoje nepasirašė.

Liudytojas J. N. teismo posėdyje parodė, kad jo pažįstamas pranešė, kad du asmenys netoli sodybos plaukioja valtimi ir traukia tinklus 250 m atstumu nuo kranto. Su V. K. vyko prie ežero, o D. Č. važiavo atskirai. Nuvykus pamatė, kad tu vyrai traukia tinklus; po to jie nuplaukė į nendryną. Pareiškėjas irklavo, o B. M. traukė tinklus. Tai stebėjo pro žiūronus. Atstumas nuo jo iki valties buvo apie 250 m. Daugiau valčių ežere nebuvo. Girdėjo, kaip nendryne čežėjo, plakė irklais. Sekė, kai A. Š. su B. M. pradėjo plaukti link sodybos.

Liudytojas B. M. teismo posėdyje parodė, kad 2006 m. lapkričio 10 d. apie 9 val. su A. Š. išplaukė į ežerą, irklavo. Pareiškėjas buvo pasiėmęs spiningą. Apie 10 val. buvo užsikabinusi virvė, kurią išmetė į vandenį. Matė, kad ežere plaukiojo kita valtis, kurioje buvo du žmonės; 1 km atstumu nuo jų. Apie 11 val. grįžo į krantą. Į nendres nebuvo įplaukę. Plaukiojo 30-40 m artumu nuo kranto. Atplaukę į krantą, nuėjo  sodybą.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, matyti, kad liudytojų J. N. ir V. K. parodymai neprieštarauja vieni kitiems, detalizuoti, nuoseklūs, atitinka raštiškuose paaiškinimuose (b. l. 16-17) nurodytas aplinkybes bei tas faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos pažeidimo protokole. Šie liudytojai teisme nurodė, kad ežere matė tik vieną valtį, paaiškino, kokius konkrečius veiksmus atliko žvejoję asmenys (kad vienas jų irklavo, o kitas traukė tinklus), patvirtino, kad tie patys asmenys, kurie žvejojo naudodami žvejybinius tinklus, atplaukė prie sodybos. Nėra pagrindo netikėti tokiais išsamiais liudytojų parodymais. Liudytojo B. M. parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir teismas juos vertina kaip siekimą padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės.

Nors A. Š. tvirtino, kad ežere plaukiojo ir kita valtis, tačiau tokia aplinkybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintina kritiškai.

Tai, kad pareiškėjui buvo įteikta netinkama teisės pažeidimo protokolo kopija, nesudaro pagrindo panaikinti priimto nutarimo. Techninės priemonės (filmavimo kamera) buvo panaudotos tik daiktiniams įrodymams užfiksuoti, todėl jos pagrįstai nebuvo paminėtos pažeidimo protokole – jame nurodomos priemonės, kurios panaudotos pažeidimui užfiksuoti.

A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pareiškėjui pagrįstai paskirtas sankcijoje numatytos piniginės baudos vidurkis.

Darytina išvada, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas; nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo akcentuotinais argumentais.

Teismas taip pat pažymi, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros nutarime nurodytas siūlymas atlyginti žalą nėra privalomai vykdytinas, nes toks siūlymas nelaikytinas pagal ATPK 37 str. priimtu įpareigojimu atlyginti padarytą nuostolį. Jei A. Š. nesutiks savanoriškai atlyginti nurodyto dydžio žalos, ji gali būti išieškota institucijai pradėjus atskirą bylą civilinio proceso tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. byla Nr. N⁴ –735-04).                                                                     

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

 

n u t a r ė :

 

A. Š. skundo netenkinti.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimą, kuriuo A. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 3 d., padarymą skirta 450 Lt bauda ir konfiskuoti 7 žvejybiniai tinklai, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                      Rūta Miliuvienė