Civilinė byla Nr. e2SP-18747-713/2016;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14012-2016-7;

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.53.8; 3.2.7.2; 3.4.4.20 (N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, ir

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas patvirtinti jų 2016 m. birželio 29 d. pasirašytą taikos sutartį dėl skolos suderinimo.

Prašymas atmestinas.

Civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl prašymo patvirtinimo (CPK 581 straipsnis). Prašymai dėl taikos sutarties, kuriais siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Teismas priima sprendimą patvirtinti šalių taikos sutartį, įvertinęs šalis siejančius teisinius santykius, kurių pobūdį teismas nustato, įvertinęs prie prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo pridėtus įrodymus.

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi priteistų turtinių prievolių kitiems kreditoriams. Pareiškėjai nenurodė bei nepateikė įrodymų, kad pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams bei taikos sutarties vykdymas nesukels įmonės nemokumo, kad patvirtinus taikos sutartį nebus pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos – CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas mokėjimų eiliškumas ir kitų kreditorių, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjams nepateikus aukščiau aptartų įrodymų, nėra galimybės nuspręsti, ar Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl skolos suderinimo. Teismas pažymi, kad skolų suderinimo aktus skolininkas ir kreditorius gali sudaryti savo iniciatyva nesikreipiant dėl to į teismą.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš jų teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo pašalinus aplinkybes, dėl kurių taikos sutartį atsisakyta patvirtinti (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 – 582 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2016 m. birželio 29 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                     Vidutė Liubševičiūtė