CP. M. ivilinė byla Nr. 2A-364/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.4, 121.7, 121.17

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovui P. M. ,
atsakovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,VST“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje 2-434-565/2007 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,VST“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,VST“ dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo 161 909 Lt nuostolių atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 3 d. kilo gaisras ieškovui priklausančiame ūkiniame pastate (arklidėje), esančiame Kairiškių k., Kaišiadorių raj. Gaisro metu sudegė arklidė ir joje esantis turtas. Sudegusio turto vertė yra 12 950 Lt, o išlaidos sudegusiam pastatui atstatyti sudarytų 148 959 Lt. Dėl gaisro ieškovas kaltina atsakovą, nes šis netinkamai prižiūrėjo elektros oro liniją. Tokią išvadą ieškovas darė remdamasis ikiteisminio tyrimo (baudžiamoji byla Nr. 09-1-01201-06) metu nustatyta aplinkybe, kad gaisras kilo nuo kibirkščiuojančių elektros laidų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad gaisras kilo dėl gamtinių jėgų (stipraus vėjo) įtakos. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad elektros oro linijos priežiūros pažeidimų neužfiksuota, atsakovas laikėsi norminiais aktais nustatytų atstumų tarp elektros oro linijos laidų. Žala ieškovui buvo padaryta dėl paties ieškovo nerūpestingumo – ieškovas nenušienavo žolės aplink arklidę, o tai sudarė galimybę ugniai ją (arklidę) pasiekti. Be to, ieškovas arklidės pastato nebuvo apdraudęs. Atsakovas taip pat nesutiko su žalos dydžiu, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų apie arklidėje buvusį turtą, o žala pastatui turi būti nustatyta pagal pastato rinkos vertę gaisro metu, o ne pagal išlaidas pastatui atstatyti šiuo metu esančiomis kainomis.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 49 490,43 Lt žalai atlyginti bei 2 762,97 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovui teismas priteisė 2 457,82 Lt bylinėjimosi išlaidų Valstybei teismas priteisė iš ieškovo 27,39 Lt, iš atsakovo – 12,06 Lt išlaidų.
Teismas, tenkindamas iš dalies ieškinį, rėmėsi aktu dėl kilusio gaisro, kuriame nurodyta, kad gaisro priežastis yra kibirkščiuojančių elektros laidų kibirkšties patekimas ant žolės; daikto (elektros laidų) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas elektros laidų pažeidimo faktas; 2006 m. gegužės 3 d. įrašu gedimų registravimo žurnale apie įsvirusį laidą. Šių faktinių bylos aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad 2006 m. gegužės 3 d. gaisras Kairiškių k., Kaišiadorių raj., galėjo kilti atsipalaidavus ir susilietus vienam su kitu pažeistiems elektros oro linijos laidams. Teismas sprendė, kad elektros oro linijos laikytinos didesnio pavojaus šaltiniu, todėl atsakovas, kaip šių linijų valdytojas, privalo atlyginti jų eksploatavimo metu padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Pažymose, esančiose byloje, nurodyta, kad 2006 m. gegužės 3 d. didžiausias vėjo greitis Kairiškių kaime galėjo būti 9 m/s, toks vėjo greitis pagal tarptautinę Boforto vėjų skalę nėra vertinamas kaip stiprus vėjas. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad toks vėjas nelaikytinas nenugalima jėga, dėl kurios galėjo atsipalaiduoti ir susiliesti tinkamai eksploatuojamų elektros oro linijų laidai. Nenugalima jėga nelaikytinas ir Kairiškių kaime 2006 m. gegužės 2 d. galėjęs būti 15 m/s greičio vėjas. Nors toks vėjas pagal tarptautinę Boforto vėjų skalę vertinamas kaip stiprus vėjas, tačiau teismas konstatavo, kad toks vėjas – gana dažnas meteorologinis reiškinys ir jis nelaikytinas stichine nelaime (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 840 (toliau – Nutarimas) 3.2 punktas). Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad ieškovui priklausanti arklidė sudegė dėl didelio ieškovo neatsargumo ugniai išplitus iki pastato ieškovo nenušienauta žole, nes byloje nėra įrodymų, kokio aukščio žolė buvo aplink arklidę gaisro metu. Taip pat nėra įrodymų, kokio aukščio žolė turėjo būti, kad ugnis neplistų. Teismas taip pat atmetė atsakovo teiginį apie didelį ieškovo neatsargumą, pasireiškusį tuo, jog ieškovas neapdraudė pastato, nes įstatymas šiuo atveju nenumato ieškovui tokios pareigos. Be to, pastato draudimas nėra susijęs su žalos išvengimu, o tik su galimybe gauti žalos atlyginimą iš draudėjo. Teismas atmetė ir tą atsakovo teiginį, kad ieškovas neįrodė turto buvimo arklidėje fakto bei šio turto vertės, nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, turto buvimo faktas ir jo vertė įrodyta ieškovo paaiškinimais, liudytojų parodymais. Gaisro apžiūros protokole nurodyta, kad arklidės viduje yra sudegę varikliai ir ūkio technika, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad sudegęs turtas negali būti tokios vertės, kokią nurodė ieškovas. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytą 148 959 Lt žalą dėl sudegusios arklidės sudaro arklidės atstatymas 2007 m. kovo 1 d. kainomis. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad sudegusi arklidė statyta 1971 metais, nustatant žalą atstatomosios vertės metodu, arklidės atstatymo kaštai turėjo būti koreguoti atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą. Ieškovo pateiktoje sąmatoje tai nėra padaryta. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui šioje sąmatoje nurodytą sumą ir netikslinga padarytos žalos dydį nustatyti atstatomosios vertės metodu. VĮ Registrų centro pažymėjime sudegusios arklidės liekanos (12 proc. pastato) įvertintos 535 Lt, tačiau teismas šios vertės nenaudojo proporcingai skaičiuodamas visos arklidės vertę, nes 535 Lt įvertintos gaisro pažeistos arklidės liekanos, o ne sveiko pastato dalis. Teismas taip pat nurodė, kad preliminaraus rinkos vertės nustatymo metu nustatyta, kad arklidės pastato rinkos vertė 2006 m. gegužės 2 d. buvo nuo 20 000 Lt iki 30 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, jog šalys kitų įrodymų apie arklidės vertę nepateikė, bei į tai, jog nuo 2006 m. gegužės 2 d. nekilnojamojo turto kainos turėjo tendenciją kilti, teismas žalą apskaičiavo pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, ir nustatė, kad ieškovui dėl sudegusio arklidės pastato padaryta 30 000 Lt žala.
Ieškovas, prašydamas priteisti 148 959 Lt žalą dėl sudegusios arklidės pastato, į šią sumą įskaičiavo taip pat ir gaisro liekanų ardymo bei valymo darbus, kurių kaina pagal sąmatą yra 6 540,43 Lt. Teismas šią sumą priteisė iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidas priteisė iš šlaių proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,VST“ prašo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:
- Nutarimas, kuriuo patvirtintos atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force mąjeure) aplinkybėms sąlygos, nenumatė baigtinio aplinkybių, kurios gali būti laikomos nenugalima jėga, sąrašo, o paliko teismui diskrecijos teisę tai nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju. 2006 m. gegužės 2 d. Kairiškių k., Kaišiadorių raj., buvo nepastoviai debesuota, vėjuota, o stipriausi vėjo gūsiai, kurie buvo apie 12 val. dienos, siekė 15 m/s. Taigi elektros oro linijos laidai galėjo atsileisti tik dėl šių gūsių, t. y. gamtos jėgos. Iš 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje matyti, kad gaisras galėjo kilti gamtinių dėl gamtos jėgų įtakos, ir jis (gaisras) traktuotinas kaip nelaimingas atsitikimas. Taigi, apelianto įsitikinimu, oficiali institucija konstatavo, kad 2006 m. gegužės 3 d. nelaimingas atsitikimas, dėl kurio sudegė ginčo pastatas, įvyko dėl gamtos jėgų įtakos. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad buvęs vėjas pagal tarptautinę Boforto vėjų skalę vertinamas kaip stiprus vėjas ir tai nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia nuo civilinės atsakomybės. Teismas privalėjo vadovautis ne Nutarimo 3.2 punktu, o jo 3.6 punktu, remiantis kuriuo, nenugalimomis aplinkybėmis gali būti pripažintos ir kitos, ne tik išvardintos minėto Nutarimo 3.2 punkte, gamtos jėgos, ir privalėjo beveik audrą pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo civilinės atsakomybės.
- Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas tinkamai prižiūrėjo elektros oro liniją, kurios gaisras įvyko, jokių pažeidimų jis nepadarė. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas taip pat ir į fizikines metalų savybes (tamprumą ir kt.) bei su tuo susijusius saugumo reikalavimus, nustatė privalomuosius reikalavimus atstumams tarp laidų elektros oro linijose, todėl jeigu dėl gamtos sąlygų atsitiko taip, jog minėti atstumai pasirodė per maži tam, kad laidai neišsitemptų ir nesusiliestų, tokios gamtos sąlygos privalo būti laikomos aplinkybėmis, pašalinančiomis atsakomybę.
- Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad gaisras kilo ne dėl tyčinio padegimo ar neatsargios kitų asmenų veiklos, o atsileidus oro linijos laidui, sukontaktavus su kitais laidais, jų tarpusavio kontakto metu susidarius ir ant žolės nukritus kibirkštims, dėl ko užsidegė aplink pastatą buvusi žolė ir pastatas, ką galėjo lemti ir gamtinės jėgos. Kadangi oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gaisras kilo ne dėl atsakovo veiklos, o dėl gamtos jėgų įtakos ir traktuotinas kaip nelaimingas atsitikimas, atsakovas neturi atlyginti ieškovo patirtos žalos ir ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.
- Teismas neatsižvelgė į ieškovo kaltę. Ieškovas nebuvo apdraudęs sudegusios arklidės, be to, žala atsirado dėl to, kad aplink sudegusią arklidę nebuvo nušienauta žolė ir ugnis išplito vien tik dėl šios aplinkybės. Atsakovas neprivalėjo įrodinėti aplinkybių, susijusių su žolės šienavimo dažnumu ir nenušienautos žolės dydžiu, nes faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nes per nenušienautą žolę ugnis išplito ir pasiekė ginčo arklidę. Kadangi ieškovas patyrė žalą dėl savo didelio nerūpestingumo, kas yra viena iš kaltės formų, ieškinys privalėjo būti atmestas.
- Tesimas nepagrįstai nustatė, kad žala už sudegusią arklidę yra 30 000 Lt, vien dėl to, kad nuo 2006 m. gegužės 2 d. nekilnojamojo turto kainos turi tendenciją kilti. Teismas netinkamai pritaikė CK 6.249 straipsnio 5 dalį, nes apskaičiavo žalą ne pagal kainas, buvusias gaisro, t. y. žalos padarymo, dieną, o pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Ieškovas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo gaisro kilimo ir praėjus daugiau kaip pusei metų nuo ikiteisminio tyrimo pabaigos, o teismo sprendimas buvo priimtas praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo žalos atsiradimo dienos. Kadangi kaip tik šiuo laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos turėjo tendenciją kilti, ieškovas buvo suinteresuotas, kad teismo sprendimas būtų priimtas kuo vėliau. Ieškovas negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita vien dėl to, kad žalos dydis buvo nustatytas praėjus ilgam laiko terminui nuo jos padarymo dienos. Be to, ieškovas tik į paskutinį teismo posėdį pateikė įrodymus, patvirtinančius jo nuosavybės teisę į ginčo arklidės pastatą, todėl teismas privalėjo konstatuoti, kad ieškovas sąmoningai vilkino procesą, ir priteistinos žalos dydį nustatyti pagal kainas, buvusias jos padarymo metu.
- Kadangi arklidė jau daug metų nebuvo naudojama pagal savo tikslinę paskirtį, ji nebuvo šildoma, joje nebuvo elektros energijos imtuvų, atsižvelgdamas į jos statybos metus ir nusidėvėjimą, kainą, už kurią buvo įsigyta, teismas privalėjo konstatuoti, kad ginčo arklidės vertė 2006 m. gegužės 2 d. buvo 20 000 Lt, ir, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 5 dalies išlyga, priteisdamas žalą taikyti kainas, buvusias 2006 m. gegužės 2 d.
- Teismas, priteisdamas būsimas tikėtinas (valymo) išlaidas kaip žalą, nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateikta 2007 m. birželio 1 d. ataskaita Nr. 07-05/05, kuri yra tariamai tinkamas įrodymas nustatinėjant ieškovo patirtą žalos dydį dėl to, kad aplinkos ministro 2002 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 228 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“, remiantis kuriuo A. Z. surašė minėtą ginčijamą ataskaitą Nr. 07-05/05, 1 punktas nustato, jog minėtas Statybos techninis reglamentas taikomas tais atvejais, kai statyba yra vykdoma už lėšas, kurių naudojimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas. Kita vertus, kaip matyti iš minėtos ataskaitos, ardant ir valant gaisravietę reikia išardyti ir išvežti 5 kubinius metrus mūrinių sienų stulpų. Be to, minėtoje ataskaitoje nurodomas nepagrįstai didelis šiukšlių kiekis.
- Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, koks turtas buvo sudegusioje arklidėje, nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodyti daiktai iš viso egzistavo gaisro metu. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, nes nė vienas liudytojas nebuvo ginčo arklidėje ir nematė joje esančio turto daugiau kaip pusė metų iki gaisro kilimo, t. y. nuo 2005 m. rudens. Be to, ieškovas privalėjo ne tik įrodyti kilnojamojo turto buvimo ginčo arklidėje faktą, bet ir pateikti nuosavybės teisę į juos pagrindžiančius dokumentus ir įrodymus, patvirtinančius sudegusio kilnojamojo turto vertę.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai įrodinėja didelį ieškovo neatsargumą, nes aplink sudegusį ūkinį pastatą teritorija buvo prižiūrima, žolė šienaujama, be to, įstatymas nenumato privalomo pastatų draudimo.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, jog 2006 m. gegužės 3 d. kilo gaisras ieškovui priklausančiame pastate. Akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro priežastis yra kibirkščiuojančių elektros laidų kibirkšties patekimas ant žolės. Gaisro vietos apžiūros protokole nurodyta, kad gaisro židinys yra užsidegusi žolė po 3-iuoju elektros stulpu; tarp 3-iojo ir 2-ojo elektros stulpo atsipalaidavęs elektros laidas, kuris yra viename lygyje su kitais dviem apatiniais laidais. Daikto (elektros laidų) apžiūros protokole nurodyta, kad elektros laidai yra pažeisti (baudž. byla, b. l. 3-4, 5-15, 16-21). Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad gaisras galėjo kilti atsipalaidavus ir susilietus vienam su kitu pažeistiems elektros oro linijos laidams, taip pat turėjo pagrindą išvadai, kad atsakovas, kaip šių linijų valdytojas, privalo atlyginti jų padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Išimtinais atvejais, kai žalos tiksliai įrodyti objektyviai neįmanoma, teismas turi teisę pats nustatyti galutinį žalos dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Pažymėtina, kad žalos dydis taip pat gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas dar tuo metu neturėjo realių išlaidų. Tokiu atveju neužkertamas kelias reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2003).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai išspręsdamas bylą dėl atlyginimo žalos, susijusios su pastato (arklidės) sudegimu bei su šiame pastate buvusio turto sugadinimu ir suniokojimu. Tačiau teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimu atlyginti žalą, susijusią su gaisro liekanų ardymu ir valymu, ir priėmė nepakankamai pagrįstą teismo sprendimą dėl šios ieškinio reikalavimo dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2008 m. birželio 2 d. pareiškimu atsakovas atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl 30 000 Lt priteisimo už sudegusias arklides ir prašė apeliacinį procesą šioje byloje nutraukti (b. l. 165). Likusią skundžiamo teismo sprendimo dalį prašė pakeisti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas atsisakymas nepažeidžia CPK 42 straipsnio 2 dalies sąlygų, apeliacinio skundo dalies atsisakymo pasekmės atsakovui žinomos, todėl atsisakymas priimtinas ir apeliacinio proceso dalis dėl 30 000 Lt žalos atlyginimo nutrauktina (CPK 308 str. 2 d.).
Atsakovui atsisakius apeliacinio skundo dalies dėl žalos priteisimo dėl sudegusio pastato, taip pat iš dalies pripažinus, jog ieškovui turi būti atlyginta žala, susijusi su gaisravietės šiukšlių išvežimu, teisėjų kolegija vertina ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sudegusiame pastate buvusiu turtu ir jo verte, ieškovo kalte dėl kilusio gaisro bei su kitomis gaisravietės tvarkymo išlaidomis.
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 09-1-01201-06 esančio gaisro vietos apžiūros protokolo turinio matyti, jog pastato viduje liko sudegę varikliai ir ūkio technika (baudž. byla, b. l. 3-4). Teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu ieškovas pateikė 2008 m. spalio mėnesį darytas gaisravietės fotografijas, kuriose matosi, jog gaisravietėje yra įvairių mechanizmų bei jų dalių, kitų metalinių daiktų, šių įrodymų atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teisme neginčijo (b. l. 188), daiktų buvimo gaisravietėje fakto neneigė, taigi pripažino, jog gaisro metu sudegė kombaino variklis, kombaino ,,Niva“ greičio dėžė, kombaino radiatorius, tepalinis radiatorius, kuro bakas, iš dalies sukomplektuotas traktoriaus T-40 AM variklis, traktoriaus MTZ 82 galinė padanga su disku, dviragė bulvių kasamoji su perdavimo velenu, kiti ieškovo nurodyti daiktai ir mechanizmai. Dėl šių daiktų kainos, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepasisakė (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi ieškovo pateiktais duomenimis bei parodymais, sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti 12 950 Lt suma žalai, susidariusiai dėl patalpoje buvusių daiktų sunaikinimo, atlyginti, yra pagrįsta, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes ieškovas nereikalauja priteisti tokios sumos, už kurią galėtų nusipirkti naujus analogiškus sudegusiems gaisro metu daiktus (b. l. 183, 185-186), o nurodo tokių dėvėtų daiktų kainas (CK 1.5 str.).
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovui priklausantis pastatas sudegė dėl didelio ieškovo neatsargumo, nes aplink sudegusią arklidę nebuvo nušienauta žolė ir ugnis išplito dėl šios aplinkybės. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 09-1-01201-06 esančių 2006 m. gegužės 3 d. Akte dėl kilusio gaisro nukentėjusio asmens pastabų dėl gaisro priežasties matyti, jog žolė rudenį buvo nušienauta, todėl ji nebuvo aukšta (baudž. byla, b. l. 5). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtą aktą be ieškovo pasirašė dar trys asmenys, taip pat ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Pretenzijų dėl netinkamo žolės aukščio nepareikšta. Byloje esančios įvykio vietos fotografijos įrodo, kad žolė įvykio vietoje buvo žema. Laikytina, kad apeliantas neįrodė savo teiginio dėl žolės dydžio ir su tuo susijusios vienos iš gaisro priežasčių – nenušienautos žolės (CPK 178 str.).
Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, paprastai ji taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Pasisakydama dėl po gaisro likusių šiukšlių išvežimo, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje priteisdamas visą ieškovo pagal sąmatą reikalaujamą 6 540,43 Lt sumą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Dėl fakto, kad šiukšlių gaisravietėje yra ir, kad turi būti atlikti gaisravietės valymo darbai (taip pat ir šiukšlių išvežimo darbai), byloje ginčo nebeliko, tačiau, apelianto teigimu, šių darbų kaina – ne didesnė nei 1 380 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tą aplinkybę, jog ieškovas iš esmės neįrodė šiukšlių kiekio, tačiau taip pat atsižvelgdama ir į tai, jog šiukšles reikės išvežti, o atstumas nuo gaisravietės iki sąvartyno – 27 km (b. l. 177), taip pat įvertindama byloje esančio UAB ,,Kaišiadorių statyba“ komercinio pasiūlymo duomenis (b. l. 176), o taip pat atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, sprendžia, jog ieškovas, ardant ir valant gaisro liekanas turės 3 270 Lt išlaidų (CK 6.249 str. 3 d.). Kaip minėta, dalį šios žalos – 1 380 Lt už šiukšlių išvežimą, atsakovas pripažįsta.
Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš AB „VST“ priteista 6 540,43 Lt žalos, atsiradusios dėl gaisro liekanų ardymo bei valymo darbų, atlyginimo, keistina, šia sprendimo dalimi priteistą sumą sumažinant iki 3 270,22 Lt ir nurodant, jog iš atsakovo ieškovui priteistina 46 220,22 Lt suma žalai atlyginti.
Kadangi teisėjų kolegija iš dalies keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96, 98, 302 str.).
Atsisakius apeliacinio skundo grąžinami 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d., 302 str.). Atsakovas AB „VST“ už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo sumokėjo 1 485 Lt žyminį mokestį (b. l. 147). Atsisakius ieškinio dalies dėl 30 000 Lt žalos atlyginimo, atsakovui grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už šią dalį, t. y. 675 Lt.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 308 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „VST“ (į. k. 110870748) ieškovui P. M. (a. k. 35703230343) 46 220,22 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt litų 22 ct) žalai atlyginti, taip pat 2 580,40 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo P. M. (a. k. 35703230343) atsakovui akcinei bendrovei „VST“ (į. k. 110870748) 2 529,33 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt devynių litų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo P. M. (a. k. 35703230343) valstybei 28 Lt (dvidešimt aštuonių litų) pašto išlaidas, priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,VST“ (į. k. 110870748) 11 Lt (vienuolikos litų) pašto išlaidas.“
Priimti atsakovo akcinės bendrovės „VST“ (į. k. 110870748) apeliacinio skundo dalies atsisakymą ir apeliacinį procesą dėl 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų) žalai atlyginti nutraukti.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,VST“ (į. k. 110870748) valstybei 13 Lt (trylikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo P. M. (a. k. 35703230343) atsakovui akcinei bendrovei ,,VST“ (į. k. 110870748) 97 Lt (devyniasdešimt septynių litų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovui akcinei bendrovei „VST“ už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalį – 675 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt penkis litus), sumokėtus į valstybės biudžetą pagal 2008 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 000091398.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas