Civilinė byla Nr. 2-560/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS
TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės
Milašienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal atsakovo A. J. atskirąjį
skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, kuria
taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-391-267/2010
pagal ieškovės R. J.ieškinį atsakovui A. J. , trečiajam
asmeniui Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl
santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų išlaikymo ir jų
gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo A. J. priešieškininio
reikalavimo dėl sūnaus V. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto 500 Lt
išlaikymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
Ieškovė R.
J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. J. dėl
santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų išlaikymo ir jų
gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas A. J. teismui pateikė priešieškinį dėl
sūnaus V. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto 500 Lt išlaikymo
panaikinimo.
Šiaulių apygardos teismo
2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo nustatyta minimali ieškovės R. J.
bendravimo su sūnumi V. J., gyvenančiu su tėvu A. J. Kretingoje
tvarka.
Šiaulių apygardos teisme 2010 m. sausio 4 d.
gauta išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės
administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės D. V. išvada,
kad V. J. ir jo mamos susitikimai, nedalyvaujant vaiko tėvui, labiausiai
palankūs būtų neutralioje aplinkoje, kaip buvo nustatyta Šiaulių apygardos
teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje. R. J. su sūnumi
V. J.susitinka ir bendrauja, kiekvieną savaitgalį, tėvui A. J.
atvežus sūnų į Raseinius, adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimo trukmės
neriboti, atsižvelgiant į vaiko pageidavimą. R. J. ir A. J. turėtų nusistatyti
konkretų laiką bei aplinkybes, kada ir kaip vaikas paimamas ir parvežamas į
gyvenamąją vietą. Nurodė, kad pagal Kretingos socialinių paslaugų centro
psichologės A. K. išvadą V. J. su
mama R. J. gali bendrauti vieni.
Šiaulių apygardos teisme 2010 m. sausio 13 d. gautas išvadą teikiančios
institucijos, Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių
apsaugos skyriaus vedėjos R. K. prašymas palikti galioti
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje numatytą V. J. ir R. J. bendravimo tvarką bei numatyti galimybę R.
K. lankytis dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje Kretingoje, Vytauto g.
123-9, kadangi V. J. kelionė iš Kretingos į Raseinius gali būti nesaugi vaikui,
neigiamai atsiliepti jo sveikatai ir poilsiui. Taip pat įpareigoti A. J.
sudaryti palankias sąlygas motinos ir vaiko bendravimui Kretingoje. Skyrius
siūlė tokią bendravimo tvarką palikti iki tol, kol bus išnagrinėta A. J. ir V. J.santuokos nutraukimo byla ir išspręstas vaiko
gyvenamosios vietos nustatymo klausimas.
Šiaulių
apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. teismo posėdyje suteikė šalims galimybę
suderinti konkretų laiką ir vietą, kad jų sūnus V. galėtų bendrauti kiekvieną
savaitgalį su mama ir seserimi jo šeimos namuose (duomenys neskelbtini). Tačiau
2010 m. sausio 13 d. teismo posėdyje šalių pateikti prašymai ir paaiškinimai
leidžia teismui spręsti, kad toks sutarimas tarp ieškovės ir atsakovo dėl jų
tarpusavio ginčų yra neįmanomas, o užsitęsę ginčai daro žalą nepilnamečio V. J.
asmenybės formavimuisi. Šią aplinkybę patvirtina Raseinių vaiko teisių apsaugos
skyriaus 2010 m. sausio 12 d. pateikti duomenys apie mamos ir sūnaus bendravimą
teismo nustatytoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)., kaimynų K. ir L. K.
namuose bei teismui pateiktas deklaratyvaus turinio atsakovo A.
J. prašymas dėl sūnaus V. J. bendravimo su mama tvarkos nustatymo, kuriuo
prašoma nustatyti, kad nepilnametis sūnus
V. J. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje
dėl santuokos nutraukimo laikinai gyvena su tėvu A. J. ,
tėvo gyvenamojoje vietoje, kad R. J. iki teismo sprendimo
įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, turi teisę
susitikinėti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi V. J. jo gyvenamojoje vietoje
adresu Kretingos mieste, vieną kartą per savaitę, savaitgaliais, šeštadieniais
arba sekmadieniais nuo 10 valandos iki 20 valandos arba nepilnamečio vaiko V.
sutikimu, R. J. , turi teisę susitikinėti ir bendrauti su
nepilnamečiu sūnumi V. savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16
vai. iki sekmadienio 18 vai., nepilnametį sūnų V. pasiimant iš jo gyvenamosios
vietos adresu (duomenys neskelbtini). ir
gražinant jį į jo gyvenamąją vietą. Nurodė, kad V. J. 1,5
metų gyvena kartu su tėvu, jam yra sudarytos geros augimo ir vystymosi sąlygos,
jis lanko mokyklą, turi susiradęs draugų. Viliaus santykiai su mama nėra geri,
sūnus jaučia baimę ir diskomfortą gyvendamas ieškovės namuose, nes pastaroji
yra V. mušusi. Atsakovas siūlė V. J. ir mamos susitikimo vietą skirti (duomenys neskelbtini) pasirenkant ne
tik buvimą namuose, bet ir vaikui turiningai leidžiant laisvalaikį: žaidžiant
boulingą, užsiimant žiemos sporto šakomis ir pan., nes per laisvalaikį lengviau
atkurti mamos ir sūnaus santykius.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio
15 d. nutartimi, atsižvelgęs į aukščiau
išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu
prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nutarė, jog
iki sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje tikslinga palikti
galioti 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje numatytą minimalią V. J. ir R. J. bendravimo tvarką Kretingos socialinių paslaugų centre,
nedalyvaujant A. J. , tačiau dalyvaujant psichologei.
Atskiruoju skundu
atsakovas prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį
ir ją išdėstyti taip:
1. Taikyti laikinąsias
apsaugos priemones ir nustatyti, kad nepilnametis sūnus V. J. iki
teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo
laikinai gyvena su atsakovu, jo gyvenamojoje vietoje.
2. Iki sprendimo
įsiteisėjimo nustatyti minimalią ieškovės R. J. bendravimo
su sūnumi V. J. tvarką, pagal kurią ieškovė turi teisė susitikinėti ir
bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje, esančioje Kretingos mieste, vieną
kartą per savaitę, savaitgaliais. Šeštadieniais arba sekmadieniais nuo 10
valandos iki 20 valandos arba sūnaus sutikimu ieškovė gali bendrauti su juo
savo gyvenamosios vietos adresu Raseinių mieste kas antrą savaitgalį nuo
penktadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametį sūnų pasiimant iš jo
gyvenamosios vietos Kretingos mieste ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą.
Atskirąjį skundą
atsakovas grindžia šiais motyvais:
1. Teismo nustatyta
tvarka žeidžia nepilnametį vaiką ir jį traumuoja, nes jo sūnus nepageidauja
nuolat bendrauti su psichologu, teismui jau yra pateikta išvada, kuri
patvirtina, kad sūnus su ieškove gali bendrauti vieni, o atsakovas
neprieštarauja, kad jie susitikinėtų vieni.
2. Atsakovas nesiekia
dalyvauti jo sūnaus ir mamos susitikimuose, o siekia nustatyti tokią tvarką,
kuri būti palanki tiek ieškovei, tiek sūnui.
3. Raseinių rajono
apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi uždraudė atsakovui lankytis
adresu (duomenys neskelbtini) ir
bendrauti ir ieškoti ryšių su R. J. ir E. J., todėl jo
atvykimas adresu (duomenys neskelbtini),
prieštarauja minėtai teismo nutarčiai, už kurios nevykdymą jam gali būti
taikomos sankcijos.
Atsiliepimu į atskirąjį
skundą ieškovė prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį
palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais
argumentais:
1. Ginčytina teismo
nutartis nepažeidžia vaiko interesų ir yra teisėta, nes teismas turėjo pagrindą
manyti, kas V. J. bendravimas su ieškove, dalyvaujant psichologei, labiau
atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes atsakovas trukdė ieškovei bendrauti
su sūnumi.
2. Raseinių rajono
apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi uždraudė atsakovui lankytis
adresu (duomenys neskelbtini). ir
bendrauti ir ieškoti ryšių su R. J. , dėl šios priežasties
pakeitus nutartimi nustatytą tvarką ieškovė negalėtų bendrauti su sūnumi, nes
susitiktų su atsakovu. Be to, atvykus į atsakovo namus ieškovei gali kilti
grėsmė, nes atsakovas gali panaudoti jos atžvilgiu smurtą.
3. Ieškovė leido
laisvai bendrauti atsakovui su sūnumi. Pasinaudojęs šia situacija atsakovas
prieš 1,5 metų pasiėmė sūnų ir neparvežė jo į jo gyvenamąją vietą.
Atskirasis skundas
netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės
instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir
pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde
nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių
skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas
nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas santuokos nutraukimo
bylose yra būtinybė apsaugoti ne tik turtinius, bet ir asmeninius neturtinius
vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesus. Lietuvos Respublikos
CK 3.65 str. nustato, kad
teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio
interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo
sprendimas, tame tarpe, nustatyti vieno
sutuoktinio bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką.
Šių laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra būtinybė apsaugoti turtinius ar
asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.
Apeliantas teigia, kad
teismo skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka žeidžia nepilnametį
vaiką ir jį traumuoja, nes jo sūnus nepageidauja nuolat bendrauti su
psichologu, teismui jau yra pateikta išvada, kuri patvirtina, kad sūnus su
ieškove gali bendrauti vieni, o atsakovas neprieštarauja, kad jie susitikinėtų
vieni.
Iš Šiaulių apygardos
teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad
teismas nutarė, jog psichologei konstatavus, kad Vilius su mama gali
bendrauti vieni, bendravimo neriboti ir leisti R. J. bendrauti
su sūnumi kiekvieną savaitgalį. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama
nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės neturėtų žeisti
nepilnamečio vaiko, nes iš bylos medžiagos matyti, kad psichologė nurodė, jog
ieškovė gali laisvai matytis su sūnumi be psichologo dalyvavimo.
Apeliantas nurodo, kad
Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi uždraudė
atsakovui lankytis adresu (duomenys
neskelbtini). ir bendrauti bei ieškoti ryšių su R. J. ir
E. J., todėl jo atvykimas adresu (duomenys
neskelbtini). prieštarauja minėtai teismo nutarčiai, už kurios nevykdymą
jam gali būti taikomos sankcijos.
Be to, kaip pats
atsakovas nurodo, minėta nutartimi jam uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su R. J. , todėl nustačius, jog ieškovė su sūnumi gali bendrauti
sūnaus gyvenamojoje vietoje, t.y. atsakovo namuose, Raseinių rajono apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatyti draudimai taip pat būtų
pažeisti.
Teisėjų kolegijos
nuomone, vaiko atvežimas bendravimui su motina, apeliantui neieškant ryšių
bendrauti su R. J. ir E. J., nepažeistų Raseinių rajono apylinkės teismo 2008
m. balandžio 7 d. nutarties.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei
pagrįstą nutartį ir naikinti ją
atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
n
u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė
Milašienė
Marytė Mitkuvienė
Gintaras
Pečiulis