Civilinė byla Nr. 2A-578/2013

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos 109; 118.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo A. G. patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1932-153/2011 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovėms E. G. ir N. J. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančia 1996 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notarų biuro notarės S. Skandūnienės, registro Nr. 1-6291, dalį dėl šalies (pirkėjo E. M.) bei nustatyti, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra A. G.;

2) pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 13 d. nuosavybės teisės liudijimą, registro Nr. 2388, išduotą N. J. M.;

3) pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. 2385, išduotą E. G.;

4) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 6 209 Lt), gyvenamąjį namą su rūsiu, mansarda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 97 416 Lt), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2 918 Lt), garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 4 258 Lt), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2 930 Lt), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 4 184 Lt), kiemo įrengimus, Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), bendrąja jungtine A. G. ir E. G. nuosavybe.

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu netenkino ieškovo A. G. ieškinio reikalavimų bei priteisė iš ieškovo A. G. bylinėjimosi išlaidas: 4 000  Lt atsakovei E. G., 4 000 Lt atsakovei N. J. M., 2 613,60 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, bei panaikino, įsiteisėjus šiam sprendimui, 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovių turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas A. G. patikslintu apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės E. G. ir N. J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta ieškovo A. G. ir atsakovių E. G. bei N. J. M. pareiškimas dėl ginčo šalių 2013 m. balandžio 23 d. pasirašytos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.

 

Šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

Ieškovas A. G. ir atsakovės E. G. bei N. J. M. pateikė apeliaciniam teismui prašymą patvirtinti ginčo šalių 2013 m. balandžio 23 d. pasirašytą taikos sutartį (rašytinis sutarties tekstas pridėtas prie prašymo) ir bylą nutraukti. Taikos sutarties 7 punkte nurodoma, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. ir LR CK 6.985 str., t.y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus dėl to civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, taikos sutarties sąlygos išreiškia ją sudariusių šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje iškilusį ginčą ir užkirsti kelią kilti naujiems ginčams. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pagrindas šią sutartį patvirtinti pagal joje išdėstytas pagrindines šalių įsipareigojimų dydį ir jų esmę atspindinčias sąlygas (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.).

Iš prašomos patvirtinti ginčo šalių sudarytos taikos sutarties matyti, jog nekilnojamasis turtas, dėl kurio tarp šalių kilo ginčas, pagal šalių susitarimą turi atitekti ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovėms E. G. ir N. J. M. 100 000 Lt piniginę kompensaciją. Kadangi šalys taikos sutartimi nesusitarė dėl kiekvienai iš atsakovių sumokėtinos piniginės kompensacijos dalies, esant kreditorių daugetui, dėl ieškovo piniginės prievolės spręstina vadovaujantis CK 6.17 straipsniu, pagal kurį, jeigu kreditorių yra du ar daugiau asmenų, tai kiekvienas iš jų turi teisę reikalauti lygios dalies. Todėl šalims nesutarus priešingai, ieškovas turi pareigą pagal taikos sutartį sumokėti kiekvienai iš atsakovių po 50 000 Lt.

Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o civilinė byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Taikos sutartimi ieškovas prašo grąžinti 75 proc. paduodant ieškinį jo sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 800 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, kai už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis turėjo sudaryti 3360,04 Lt. Kadangi ieškovo už ieškinį sumokėta žyminio mokesčio dalis neviršija 25 proc. už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumos, kuri taikos sutarties sudarymo atveju lieka valstybei (nagrinėjamu atveju – 840,01 Lt), ieškovui jo už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis nėra grąžinamas. Priešingai, nustačius, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovui 2560,04 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo (1 t., b.l. 54-55), taikos sutarties sudarymo atveju iš ieškovo valstybei priteistina už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio dalis sudarytų 40,01 Lt (3360,04 Lt x 25 proc. – 800 Lt), nuo kurios mokėjimo jis nebuvo atleistas.

Jeigu byla sudarius taikos sutartį užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau (CPK 87 str. 2 d.). Ieškovas A. G. už apeliacinį skundą sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 200A), o nuo 2960,04 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleistas Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi (2 t., b.l. 20-21). Todėl ieškovui turėtų būti grąžinta visa jo už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio suma (400 Lt).

Atlikus iš ieškovo priteistinos ir jam grąžintinos iš valstybės biudžeto sumos įskaitymą, ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintina sumokėto žyminio mokesčio dalis sudaro 359,99 Lt jo už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (400 Lt -40,01 Lt).

Šalims susitarus, jog nė viena iš jų neatlygina priešingos šalies turėtų kitų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija nesprendžia jų priteisimo klausimo.

Kadangi taikos sutartimi šalys neišsprendė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei klausimo, teisėjų kolegija šį klausimą išsprendžia, vadovaudamasi bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis (CPK 93 str., 94 str.). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsirado 53,36 Lt šių išlaidų, teisėjų kolegija jas paskirsto ieškovui ir atsakovėms lygiomis dalimis (po 17,79 Lt), kadangi taikos sutartimi jų pasiektas materialinio ginčo išsprendimo rezultatas savo esme reiškia ieškinio reikalavimų tenkinimą iš dalies. Be to, atlikus ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintinos už apeliacinį skundą sumokėtos 359,99 Lt žyminio mokesčio sumos ir iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 17,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos įskaitymą, ieškovui grąžintina žyminio mokesčio suma mažintina šiomis iš jo priteistinomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (359,99 Lt – 17,79 Lt = 342,20 Lt). Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nebuvo, teisėjų kolegija nesprendžia jų priteisimo klausimo.

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo nuspręsta, jog jam įsiteisėjus bus panaikintos Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto areštas. Kadangi, patvirtinus ginčo šalių sudarytą sutartį, yra naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, netenka galios ir jo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nors ginčo šalys neišreiškė savo valios dėl tolimesnio Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ar jų panaikinimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis galiojimas nėra tikslingas, kadangi iš taikos sutarties kylančios ieškovo reikalavimo teisės nereikalauja įvykdymo ir jo užtikrinimo, o atsakovių reikalavimo teisės yra užtikrintinos įrašu viešame registre pagal šalių susitarimą taikos sutartyje. Todėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,  

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

Patvirtinti byloje dalyvaujančių asmenų – ieškovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovių E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei N. J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 23 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Ieškovas A. G. atsisako savo reikalavimų atsakovėms E. G. ir N. J. M. civilinėje byloje Nr. 2-1932-153/2011 pagal jo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

2. Šalys susitaria, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 6 209 Lt), gyvenamais namas su rūsiu, mansarda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 97 416 Lt), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2 918 Lt), garažas su rūsiu, unikalus Nr. 9498-9003-4034 (vidutinė rinkos vertė 4 258 Lt), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2 930 Lt), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 4 184 Lt), kiemo įrengimai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), atitenka A. G. asmeninės nuosavybės teise.

3. Ieškovas A. G. įsipareigoja sumokėti atsakovėms E. G. ir N. J. M. 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų) dydžio piniginę kompensaciją – po 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių) kiekvienai, atsiskaitant notaro akivaizdoje.

4. Padaryti įrašą viešame registre dėl ieškovo A. G. nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 9467-0004-0152, perleidimo draudimo iki to laiko, kol ieškovas A. G. įvykdys savo prievolę atsakovėms E. G. ir N. J. M. dėl 100 000 (vieno šimto tūkstančių litų) dydžio piniginės kompensacijos sumokėjimo.

5. Atsakovės E. G. ir N. J. M. įsipareigoja pasiimti sodyboje esančius joms priklausančius namų apyvokos daiktus nuo taikos sutarties įsigaliojimo iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

6. Šalys viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina.

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1932-153/2011 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovėms E. G. ir N. J. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Grąžinti ieškovui A. G. iš valstybės biudžeto 342,2 Lt (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų Lt 20 ct) jo už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovių E. G. bei N. J. M. į valstybės biudžetą po 17,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Nutartį siųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui - Valstybės įmonei Registrų centras (V. Kudirkos g. 18-3, Vilnius) ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Artūras Driukas

 

                                                                                                                     Konstantinas Gurinas

 

                                                                                                                                  Egidijus Žironas