Teisminio proceso Nr. 4-52-3-02100-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.12.2.;3.26.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria R. R. skundas netenkintas ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015-12-08 nutarimas Nr. TK16-142 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-142, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius  administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir jam paskirtas įspėjimas, paliktas nepakeistas,

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėjas H. F. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą 2015-11-24 Nr. 57P-44311818-15 R. R. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad laikotarpyje nuo 2015-08-01 iki 2015-10-03 (duomenys neskelbtini), vykdydamas landšafto lyginimo darbus, savavališkai, nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, pakeitė be kaimyno R. B. sutikimo sklypo ribos landšaftą (b.l. 4, 13).

              Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2015-12-08 nutarimu Nr. TK16-142 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK-13-142 už ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo padarymą skyrė R. R. įspėjimą (b.l. 5-6, 8-11).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą  dėl nutarimo, kuriuo prašė panaikinti šį nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą (b.l. 1-3).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi R. R. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą ir nurodė buvus pažeistas Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 2 ir 3 dalių, 4.40 str. 1 d., 4.98 str. bei Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7, 12 punktų normas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors 2016-04-04 Baltrušaičių pareiškimas dėl gyvenamojo namo su priklausiniais statymo yra, tačiau šis pareiškimas nereiškia kaimynų sutikimo, dėl jų sklypo ribos landšafto pakeitimo, atliekant tvorai aptverti būtinus darbus.

Skundu R. R. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Prašo prijungti  turintį reikšmės bylai įrodymą – Vienbučio  gyvenamojo namo ir ūkinio pastato projekto eksplikaciją. Šio įrodymų pateikimo teismui būtinybė iškilo tik teismui  skundžiamu sprendimu konstatavus, jog „pareiškimas nereiškia kaimynų sutikimo, dėl jų sklypo ribos landšafto pakeitimo, atliekant tvorai aptverti būtinus darbus“.             

Nurodo, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Protokole ir Nutarime nėra nurodyta konkreti teisės norma, kuri galimai buvo pažeista, ir dėl kurios pažeidimo apeliantas traukiamas administracinėn atsakomybėn. ATPK 188 str. norma yra blanketinė, todėl pareikšto kaltinimo teisinė kvalifikacija yra suformuluota pažeidžiant procesines teises normas. Teismas neįvertino ATPK 260 str. 1 d. pažeidimo ir taip pažeidė ATPK 250 str. 1 p.. Mano, kad buvo pažeistos TPK 248 ir 257 straipsnių normos, nes teismas rėmėsi netinkamai surašytu Protokolu ir Nutarimu.

              Teismas netinkamai vertino apelianto argumentus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl Baltrušaičių 2006 m. balandžio 4 d. duoto pareiškimo, kuris yra laikytinas kaimynų sutikimu atlikti konkrečius statybos darbus, įskaitant, sklypo su Baltrušaičiais ribos reljefo formavimą. Vienbučio gyvenamojo namo projektiniu sprendiniu įgyvendinimas buvo numatytas ne tik šiuo metu apeliantui nuosavybės teise priklausančiame sklype, bet ir Baltrušaičių sklype (ant sklypų ribos). Atidalijant sklypą, kurio vienoje dalyje buvo suprojektuotas Vienbutis gyvenamasis namas ir jo priklausinys, ginčo dėl Vienbučio gyvenamojo namo ir jo priklausinio projekto įgyvendinimo nebuvo ir atidalijimo dokumentuose jokiu pretenzijų dėl to nepareikšta.

Minėtą pareiškimą traktuojant ne kaip sutikimą dėl sklypo ribos landšafto pakeitimo, apeliantas kaip statytojas nebegalėtų įgyvendinti Vienbučio gyvenamojo namo projektinio sprendinio  ir užbaigti statybos darbų, kuriems yra išduotas statybos leidimas. Projektinis sprendinys (įvažiavimas į sklypą) gali būti įgyvendinamas tik atliekant žemės darbus tik abiem savininkams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Apeliantui kaip statytojui yra suteikta teisė koreguoti sklypo reljefą. Tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006 m. balandžio 13 d. rašto  Nr. S A 463 6 p.

Teismas nevertino Ūkininko sodybos vietos nustatymo schemos bei Vienbučio gyvenamojo namo paaiškinimo, nors paaiškinime nedviprasmiškai pažymėta kaip ir kur turėtų būti atliekami žemės darbai. Pagal projektą žemės darbai buvo numatyti bendrai valdomo žemės sklypo teritorijoje. Jokie ribojimai nebuvo numatyti.

              Nėra nustatyti  apelianto ketinimai  vykdyti statybos darbus ne pagal teisės aktų reikalavimus, t.y. nenustatyta tyčia, būtinas ATPK 188 str.  numatyto pažeidimo požymis.

Teismas nurodydamas konkrečias teises normas (LR CK 1.137 str. 2 ir 3 dalys, 4.40 str. 1 d., 4.98 str. bei LR žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 bei 12 punktai), kurios galimai buvo pažeistos ATPK 188 str. prasme, pažeidė ATPK 7 str. nurodyta teisėtumo principą bei staigmenų negalimumo procese principą.

Teismas nenurodė žalos dydžio, būtino ATPK 188 str. taikymui; be to nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

Teismas  peržengė administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo ribas, nes Protokole nėra nurodytas (konstatuotas), joks servitutinio kelio sugadinimas; apie riboženklių pakeitimą protokole taip pat nenurodyta.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apelianto apeliacinio skundo netenkinti ir nurodo, kad LR statybos įstatymo 23 str. 7 d. 6 punktas nurodo, kad jeigu pastatus atnaujinti (modernizuoti), statinius statyti ar rekonstruoti numatoma statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – turi būti sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Nors pareiškimas dėl gyvenamojo namo su priklausiniais statymo yra, jis nereiškia kaimynų sutikimo, dėl jų sklypo ribos landšafto pakeitimo, atliekant tvorai aptverti būtinus darbus.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apelianto apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog apelianto  teiginiai, neva suinteresuotų asmenų pareiškimas pasirašytas 2006 m. kovo 4 d. leidžia jam vykdyti statybos darbus naudojant gruntą iš mūsų sklypo ir formuoti reljefą jų sklype, yra neteisingi. Visi architektūriniai sprendiniai turi būti įgyvendinti tik R. R. priklausančioje ir apibrėžtoje ūkininko sodybos teritorijoje, o ne suinteresuotiems asmenims priklausančiame sklype.

Vykdydamas servitutinio kelio aukštingumo pakeitimo, priklausančio sklypo grunto nukasimo darbus ir sunaikindamas riboženklį, R. R. privalėjo turėti raštišką kaimynų sutikimą (CK 4.46 str. 3 p.). Sklypų ribas žyminčių bendrai naudojamų nekilnojamųjų daiktų vienas sklypo savininkas negali pašalinti arba pakeisti be kito savininko sutikimo. Statybų tech. reglamente numatyta, kad bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo tvorą galima statyti tik prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos). Šiaurės vakarų riboženklio sunaikinimo faktą konstatavo Nacionalinė žemės tarnyba, surašydama aktą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 str. 1 d. nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn (Vyriausiojo Administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-802-07). Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Pažymėtina, kad ATPK 188 str. norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t.y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Tačiau, kaip matyti iš apeliantui  surašyto 2015-11-24 administracinio teisės pažeidimo protokolo bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2015-12-08 nutarimo, protokole ir nutarime nebuvo nurodyta, kokių konkrečių teisės aktų normos buvo pažeistos. Apeliantui protokole nebuvo inkriminuotas CK LR CK 1.137 str. 2 ir 3 dalys, 4.40 str. 1 d., 4.98 str. bei LR žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 bei 12 punktų pažeidimas; kad apeliantas  pažeidė šias konkrečias Civilinio kodekso bei LR žemės įstatymo teisės normas  konstatuota tik skundžiama teismo nutartimi.

Taip pat pažymėtina, jog 2015-11-24 Protokole nėra konstatuotas servitutinio kelio sugadinimas, šios nurodytos tik Adminstracinės komisijos 2015-12-08 nutarime; nei Protokole, nei Nutarime  nenurodyta apie riboženklių pakeitimą, nors pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nurodė skundžiamoje nutartyje.

Todėl minėtas 2015-11-24 administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nekonkretus, jame nenurodžius, kokias konkrečiai teisės normas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra galimybės nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo apeliantas yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, koks konkretus administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo žinoma, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas R. R., yra su esminiais trūkumais ir teismas savo iniciatyva jų pašalinti negali, todėl byla grąžintina šį protokolą surašiusiai institucijai. Bylos nagrinėjimas negali būti pripažįstamas visapusišku ir objektyviu, jei institucija, surašiusi protokolą, teismui pateikia administracinio teisės pažeidimo medžiagą su aiškiais aukščiau aptartais trūkumais.

Nors apeliantas mano, jog administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta, tačiau bylos nutraukimas dėl to, kad surašytas reikalavimų neatitinkantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, prieštarautų administracinės atsakomybės paskirčiai. Be to, įstatymų leidėjas įsakmiai ATPK 287 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), tik išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, gali priimti nutarimą bylą nutraukti. Vadinasi, tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, ją nagrinėjantis organas (pareigūnas) gali spręsti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų atitikimo ATPK normoms. Asmuo, kurio atžvilgiu surašytas reikalavimų neatitinkantis administracinio teisės pažeidimo protokolas automatiškai nėra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.

Siekiant sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Grąžinus šią bylą Institucijai, bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 3 p.,

n u t a r ė:

panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos  2015-12-08 nutarimą Nr. TK16-142 ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                Stasys Lemežis