Administracinė byla Nr. A-2415-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01820-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą ir atsakovo Marijampolės pataisos namų prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. L. ir A. U. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai Ž. L. (toliau – ir Ž. L.) ir A. U. (toliau – ir A. U.) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti 2020 m. birželio 23 d. Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN) direktoriaus įsakymą Nr. 21/08-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui Ž. L.“ ir 2020 m. birželio 23 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr. 21/08-301 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui A. U.“ (toliau kartu – ir skundžiami įsakymai).
2. Pareiškėjai nurodė, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymais Nr. 21/08-300 ir Nr. 21/08-301 pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai. Pareiškėjų padarytas pažeidimas buvo konstatuotas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-92 „Dėl komisijos sudarymo“ (pakeistu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-95) sudarytos komisijos 2020 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-13 „Dėl Marijampolės pataisos namuose (Kybartuose) kilusių ypatingų įvykių ir pataisos pareigūnų galimai netinkamų veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje buvo konstatuota, jog pareiškėjai, vykdydami pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas priežiūros poste Nr. 4, neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, t. y. nevykdė Priežiūros postų plano, patvirtinto Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-8/3396 (toliau – ir Postų planas), V skyriuje nustatytos prižiūrėtojo (šiuo metu jaunesnysis specialistas) (drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose) pareigos (poste Nr. 4 tarnybą vykdantis pareigūnas privalo nuolat stebėti išvestų į pasivaikščiojimo kiemelius nuteistųjų elgesį (97 p.)). Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pažymėta, kad Ž. L. ir A. U. netinkamai vykdė jiems nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes, vykdydami Marijampolės Pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) jaunesniojo specialisto pareigas priežiūros poste Nr. 4 ir būdami atsakingi už nuteistųjų elgesio kontrolę ir priežiūrą pasivaikščiojimo metu dėl aplaidumo nepastebėjo ir nepranešė apie nuteistojo daromą pažeidimą, t. y. kad nuteistasis išlaužė pasivaikščiojimo kiemelio stogo konstrukcijas ir pabėgo iš jų žinioje buvusio pasivaikščiojimo kiemelio. Pareiškėjai, nesutikdami su nustatytu pažeidimu, nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
3. Pareiškėjai pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų 2-ojo SVS specialistas R. M. jiems buvo davęs nurodymus pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., tačiau nuteistasis D. G. iš pasivaikščiojimo kiemelio pasišalino per 10 minučių nuo to momento, kai buvo atvestas. Pareiškėjai nurodė neturėję pagrindo nevykdyti aukštesniojo pareigūno nurodymų, abejoti tokio nurodymo teisėtumu, atsižvelgiant į Priežiūros postų plano 97 punkto normos turinį, taip pat nebuvo. Pareiškėjai pabrėžė, kad po nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1 pareiškėjai pagal nustatytą tvarką prižiūrėjo iš skalbyklos atėjusius du nuteistuosius, kurie iš drausmės grupės kamerų nuteistųjų turėjo surinkti drabužius skalbimui, bei nurodė, jog dėl to nebuvo fiziškai įmanoma nuolat ir nepertraukiamai stebėti pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 vidaus, juo labiau, kad nurodymo stovėti šalia pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 ir nepertraukiamai žiūrėti į jo vidų nebuvo. Pareiškėjai akcentavo, jog nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius gali būti vedami per visą dieną, todėl, jeigu jaunesnieji specialistai nepertraukiamai fiziškai stebėtų ten esančius nuteistuosius, nebūtų atliekamos kitos funkcijos. Pareiškėjai pažymėjo, kad drausmės grupėje nuteistieji neturi galimybių laisvai judėti, todėl ten dirbantys pareigūnai turi užtikrinti ne tik nuteistųjų priežiūrą dėl režimo laikymosi, bet ir pilną aprūpinimą, pradedant skalbinių surinkimu, maitinimo pristatymu į kameras tris kartus per dieną, baigiant išvedimais pasivaikščioti, į sveikatos priežiūros skyrių.
4. Atsakovas Marijampolės pataisos namai pateiktame atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 2020 m. balandžio 3 d., prieš prasidedant tarnybai, instruktažo metu, ankstesniosios pamainos vyriausiasis specialistas (budinčiajai pamainai) supažindino pamainą Nr. 1 su praėjusios paros įvykiais ir kriminogenine būkle įstaigoje. Jaunesnieji specialistai, dirbę drausmės grupėje, vadovaudamiesi laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiku, patvirtintu Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 4/07-38, apie 9.02 val. išvedė nuteistuosius iš 118 kameros į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1. Minėtiems pareigūnams specialistas R. M. davė nurodymus pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min. Nepraėjus nurodytam laikui radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, kad ant nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio stogo yra užlipęs nuteistasis. Atsakovo teigimu, vykdydami pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas priežiūros poste Nr. 4, pareiškėjai Ž. L. ir A. U. neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, t. y. nevykdė Postų plano 97 punkte nustatytos prižiūrėtojo pareigos – nuolat stebėti išvestų į pasivaikščiojimo kiemelius nuteistųjų elgesį.
6. Atsakovas nurodė, kad apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes pripažinta, kad Marijampolės pataisos namų 2-ojo SVS jaunesnieji specialistai Ž. L. ir A. U. netinkamai vykdė jiems nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, nes vykdydami Marijampolės pataisos namų 2-ojo SVS jaunesniojo specialisto pareigas priežiūros poste Nr. 4 ir būdami atsakingi už nuteistųjų elgesio kontrolę ir priežiūrą pasivaikščiojimo metu dėl aplaidumo nepastebėjo ir nepranešė apie nuteistojo daromą pažeidimą, kai nuteistasis išlaužė pasivaikščiojimo kiemelio stogo konstrukcijas ir pabėgo iš jų žinioje buvusio pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu Ž. L. ir A. U. skundą patenkino: panaikino Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 21/08-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui Ž. L.“ ir 2020 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 21/08-301 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui A. U.“.
8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228, (toliau – ir Etikos kodeksas), 2-ojo SVS vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) pareigybės aprašymo, patvirtinto Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-53 „Dėl Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus nuostatų ir skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatos.
9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjams tarnybinės nuobaudos – papeikimai, skirtos vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2020 m. birželio 16 d. raštą Nr. LR 17-117(20) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, pripažinus, kad pareiškėjai padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė (netinkamai vykdė): Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 punktuose nustatytas funkcijas; Postų plano 97 punkte nustatytą pareigą; Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą ir 21 straipsnio 2 ir 6 punktuose nustatytas pareigas; Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktuose pataisos pareigūnui nustatytas pareigas; Etikos kodekso 6.1 punktą.
10. Teismas, apibendrinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (Statuto 39 str. 1 d. ir 2 d.) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis teismas turėtų teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.
11. Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, sprendė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjams buvo paskirta dėl to, kad jie 2020 m. balandžio 3 d. apie 9 val. išvedė į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1 asmenis, laikomus 118 gyvenamojoje kameroje, t. y. D. G. ir dar du nuteistuosius, ir gavę iš 2-ojo SVS specialisto R. M. nurodymą pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., t. y. būdami atsakingi už nuteistųjų elgesio kontrolę ir priežiūrą pasivaikščiojimo metu, dėl aplaidumo nepastebėjo ir nepranešė apie nuteistojo D. G. daromą pažeidimą, t. y. kad nuteistasis išlaužė pasivaikščiojimo kiemelio stogo konstrukcijas ir pabėgo iš pareiškėjų žinioje buvusio pasivaikščiojimo kiemelio. Dėl šio įvykio pakartotinai buvo sutrikdyta įprasta įstaigos veikla.
12. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Marijampolės pataisos namuose nuo 2020 m. balandžio 3 d. 8 val. iki 2020 m. balandžio 4 d. 8 val. tarnybą atliko budinčioji pamaina Nr. 1, kurioje tarnybą poste Nr. 4 vykdė pareiškėjai. Pamaina Nr. 1, prieš prasidedant tarnybai, instruktažo metu ankstesnės pamainos vyriausiojo specialisto buvo supažindinta su praėjusios paros įvykiais ir kriminogenine būkle įstaigoje; 2-ojo SVS vyriausisis specialistas (budinčiajai pamainai) R. S. drausmės grupėje dirbsiantiems pareigūnams (Ž. L. ir A. U.) davė nurodymą atidžiau pasižiūrėti kameroje Nr. 118 esančius nuteistuosius (D. G. ir kitus), o 2-ojo SVS specialistas R. M. pareiškėjams davė nurodymą į pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius (D. G. ir kitus) pasižiūrėti kas 15 min.
13. Teismas, įvertinęs Pareigybės aprašymą, padarė išvadą, jog pareiškėjai privalėjo vykdyti 2-ojo SVS specialisto R. M. nurodymą pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., nors pareiškėjai ir buvo susipažinę su Postų planu, kurio 97 punkte reglamentuota, jog būtina nuolat stebėti išvestų į pasivaikščiojimo kiemelius nuteistųjų elgesį.
14. Teismas iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytų aplinkybių nustatė, jog ant penkių aukštų nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio stogo nuteistasis D. G. pateko per 10 min. nuo jo išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1, todėl teismas vertino, kad 2-ojo SVS specialisto R. M. nurodymas pavaldiems pareigūnams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min. sąlygojo D. G. pasišalinimą iš pasivaikščiojimo kiemelio ir jo užlipimą ant gyvenamojo bendrabučio stogo. Teismas iš Tarnybinio patikrinimo išvados nenustatė, jog pareiškėjai netinkamai vykdė specialisto R. M. nurodymą pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min. Teismas iš Tarnybinio patikrinimo išvados padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinami ir analizuojami Ž. L. ir A. U. veiksmai, susiję su specialisto R. M. nurodymu jiems pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., o tik apsiribota bendra norma, kad pareiškėjai, vykdydami pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas priežiūros poste Nr. 4, neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose, t. y. nevykdė Postų plano 97 punkte nustatytos prižiūrėtojo (šiuo metu jaunesnysis specialistas) poste Nr. 4 (drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose) pareigos – nuolat stebėti išvestų į pasivaikščiojimo kiemelius nuteistųjų elgesį.
15. Teismas konstatavo, jog atsakovas iš esmės netyrė pareiškėjų veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neanalizavo, ar konkretus pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis (vykdant specialisto R. M. nurodymą) objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, ar pareiškėjai suvokė / privalėjo suvokti, kad turi veikti atitinkamu būdu; netyrė pareiškėjų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjų kitos veiklos poste Nr. 4 po nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1 (pareiškėjai prižiūrėjo iš skalbyklos atėjusius du nuteistuosius, kurie iš drausmės grupės kamerų nuteistųjų turėjo surinkti drabužius skalbimui, pagal nustatytą tvarką, todėl nebuvo fiziškai įmanoma nuolat ir nepertraukiamai stebėti pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 vidų). Teismas tai pat atkreipė dėmesį į skunde nurodytas aplinkybes, kad drausmės grupėje (poste Nr. 4) dirbantys pareigūnai turi užtikrinti ne tik nuteistųjų priežiūrą dėl režimo laikymosi (kratas, apžiūras), bet ir pilną aprūpinimą (skalbinių surinkimą, maisto pristatymą, išvedimą pasivaikščioti, į sveikatos priežiūros skyrių, kt.).
16. Teismas padarė išvadą, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgalioti asmenys netyrė pareiškėjų kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė, ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, todėl, nenustačius valstybės tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Teismas sprendė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymuose Nr. 21/08-300 ir Nr. 21/08-301 nenurodžius (neindividualizavus) konkrečių pareiškėjų kaltą elgesį patvirtinančių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai padarė minėtuose atsakovo įsakymuose nurodytą tarnybinį pažeidimą.
III.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, pagal Pareigybės aprašymo 6 punkto nuostatas, tarnybos metu priežiūros budinčiosios pamainos jaunesnysis specialistas pavaldus 2-ojo SVS vyriausiajam specialistui (budinčiajai pamainai) (šiuo atveju – R. S.) ir 2-ojo SVS specialistui (šiuo atveju – R. M.), ir tai reiškia, jog pareiškėjai privalėjo vykdyti 2-ojo SVS specialisto R. M. nurodymą pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min. Kalėjimų departamento teigimu, toks 2-ojo SVS specialisto R. M. duotas nurodymas jam pavaldiems jaunesniesiems specialistams Ž. L. ir A. U. neatitiko ir pažeidė Postų plano 97 punkto nuostatas, t. y. nurodymas buvo neteisėtas. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjai tai žinojo ir suprato, nes buvo susipažinę su Postų planu.
18.2. Kalėjimų departamentas pažymi, jog Statuto 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia, todėl teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad nuteistojo D. G. neteisėtus veiksmus sąlygojo 2-ojo SVS specialisto R. M. nurodymas pavaldiems pareigūnams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., neeliminuoja pareiškėjų Ž. L. ir A. U. atsakomybės.
18.3. Kalėjimų departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Kalėjimų departamento įgalioti asmenys netyrė pareiškėjų kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, bei pažymi, jog ši išvada neatitinka byloje surinktų įrodymų.
18.4. Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, jog tas pats nuteistasis D. G. ant penkių aukštų nuteistųjų gyvenamojo bendrabučio stogo buvo užlipęs ir 2020 m. kovo 31 d. apie 13.40 val., todėl buvo sutrikdyta įprasta įstaigos veikla, bei pažymi, jog pareiškėjams, prieš prasidedant tarnybai, instruktažo 2-ojo SVS vyriausiasis specialistas (budinčiajai pamainai) R. S. nurodė atidžiau prižiūrėti 118 kameroje esančius nuteistuosius (tarp jų – ir D. G.), o 2-ojo SVS specialistas R. M. nurodė pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., tačiau pareiškėjai to nepadarė dėl aplaidaus pareigų vykdymo.
18.5. Kalėjimų departamentas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė.
18.6. Kalėjimų departamentas akcentuoja, jog Ž. L. ir A. U. veiklą apibrėžiantys teisės aktai (Pareigybės aprašymas; Postų plano 97 punktas) aiškiai ir konkrečiai nustato jų funkcijas, todėl, Kalėjimų departamento nuomone, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai netinkamai vykdė jiems nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), nes, vykdydami Marijampolės pataisos namų 2-ojo SVS jaunesniojo specialisto pareigas poste Nr. 4 ir būdami atsakingi už nuteistųjų elgesio kontrolę ir priežiūrą pasivaikščiojimo metu, dėl aplaidumo nepastebėjo ir nepranešė apie nuteistojo D. G. daromą pažeidimą, t. y Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kokių pareigų pareiškėjai neatliko, ir nustatyta pareiškėjų veikos (neveikimo) kaltės forma – tarnybiniai nusižengimai padaryti dėl aplaidumo.
19. Atsakovas Marijampolės PN pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.
20. Pareiškėjai Ž. L. ir A. U. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pareiškėjai pažymi, jog teismas išsamiai išnagrinėjo visą byloje pateiktą medžiagą, ir, vadovaudamasis teisės normomis bei teismų praktika, priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą.
21.2. Pareiškėjai, pasisakydami dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pareiškėjai žinojo, kad 2-ojo SVS specialisto R. M. duotas nurodymas pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min. yra neteisėtas, todėl ši aplinkybė neeliminuoja pareiškėjų atsakomybės, pažymi, jog skundžiamame teismo sprendime yra argumentuotai pasisakyta, kad atsakovas iš esmės netyrė pareiškėjų veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neanalizavo, ar konkretus pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, ar pareiškėjai suvokė / privalėjo suvokti, kad turi veikti atitinkamu būdu.
21.3. Pareiškėjai pažymi, jog Kalėjimų departamentas, apeliaciniame skunde konstatuodamas, jog teisės aktai aiškiai ir konkrečiai nustato pareiškėjų funkcijas, todėl pareiškėjai, vykdydami Marijampolės pataisos namų 2-ojo SVS jaunesniojo specialisto pareigas poste Nr. 4 ir būdami atsakingi už nuteistųjų elgesio kontrolę ir priežiūrą pasivaikščiojimo metu, dėl aplaidumo nepastebėjo ir nepranešė apie nuteistojo D. G. daromą pažeidimą, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, neanalizuoja pareiškėjų elgesio, bei pabrėžia, jog teisinei atsakomybei kilti nepakanka vien tik pareiškėjų veiklą apibrėžiančių teisės aktų nuostatų nurodymo.
21.4. Pareiškėjai pažymi, jog apeliaciniame skunde jų neteisėta veika įvardijama kaip neveikimas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai priežiūros poste Nr. 4 visą laiką vykdė tame poste paskirto jaunesniojo specialisto funkcijas (išvedė nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelį; prižiūrėjo iš skalbyklos atėjusius nuteistuosius, surenkančius skalbinius, kt.), bei nurodo, jog jokio sąmoningo, valingo nustatytos pareigos neatlikimo iš pareiškėjų pusės toje situacijoje nebuvo, aukštesniojo pareigūno duotas žodinis nurodymas buvo vykdomas. Pareiškėjai pabrėžia, jog poste tarnybą vykdančių pareigūnų galimybės nuolat fiziškai stebėti į pasivaikščiojimo kiemelius išvestus nuteistuosius yra ribotos, kadangi jie, pagal Postų plano 100 punktą, stebi, kad kamerose būtų palaikoma tvarka, kad nuteistieji laikytųsi dienotvarkės bei vidaus tvarkos taisyklių, o pagal 105 punktą – stebi drausmės grupės nuteistųjų elgesį, t. y. jaunesnieji specialistai tuo pačiu metu privalo atlikti ir kitas jiems Postų plane numatytas funkcijas, ir į tai turėjo būti atsižvelgta tarnybinio patikrinimo metu, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, to nebuvo padaryta. Pareiškėjų teigimu, tarnybinis patikrinimas jų atžvilgiu buvo atliktas tendencingai, o daugelio atsakomybės vertinimui reikšmingų aplinkybių, kurios buvo nurodytos pareiškėjų paaiškinimuose tarnybinio patikrinimo metu, Kalėjimų departamento įgalioti asmenys iš viso netyrė, bei nenustatė visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų kurie yra privalomi tarnybinei atsakomybei taikyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Byloje kilęs ginčas dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymų Nr. 21/08-300 ir Nr. 21/08-301, kuriais pareiškėjams Ž. L. ir A. U. buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, pagrįstumo ir teisėtumo.
23. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų skundą, konstatavęs, jog Kalėjimų departamento įgalioti asmenys netyrė pareiškėjų kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nevertino ir nepagrindė, tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, todėl, skundžiamuose įsakymuose nenustačius konkrečių pareiškėjų kaltą elgesį patvirtinančių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai padarė minėtuose atsakovo įsakymuose nurodytus tarnybinius pažeidimus.
24. Apeliaciniame skunde tretysis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas dėl pareiškėjų kaltės nenustatymo, dėl neteisėto 2-ojo SVS specialisto R. M. nurodymo vykdymo ir teigia, kad pareiškėjai privalėjo vykdyti aiškiai ir konkrečiai teisės aktuose jiems pavestas funkcijas.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinio skundo ribų.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavęs Kalėjimų departamentas. Atsakovas Marijampolės PN apeliacinio skundo nepateikė, o pareiškimu prisidėjo prie Kalėjimų departamento apeliacinio skundo. Marijampolės PN pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė argumentus, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau šie argumentai nenagrinėtini, nes pagal ABTĮ 135 straipsnio 1 dalį, pareiškime dėl prisidėjimo prie pareikšto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyti tarp pareiškėjų ir Kalėjimo departamento susiklostę teisiniai santykiai, aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikinti atsakovo Marijampolės PN direktoriaus skundžiami įsakymai, t. y. bylos išsprendimas tokiu būdu, turi ar gali turėti įtakos Kalėjimų departamento teisėms ir pareigoms. Tačiau Kalėjimų departamentas dalyvavo bylos nagrinėjime kaip proceso šalis ir šio dalyvavimo pagrįstumo kiti proceso dalyviai neginčijo, todėl jis turi teisę paduoti apeliacinį skundą, kuris nagrinėtinas bendra tvarka.
27. Byloje nustatyta, jog 2020 m. balandžio 3 d. Marijampolės pataisos namuose įvyko incidentas (asmenys, laikomi 118 gyvenamojoje kameroje, t. y. D. G. ir dar du nuteistieji, apie 9 val. buvo išvesti į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1, kuriame nuteistasis D. G. užlipo ant skersinio, skirto nuteistiesiems sportuoti (prisitraukimams daryti), išlaužė stogo metalinę dangą ir apie 9.10 val. pabėgo iš pasivaikščiojimo kiemelio, užlipo ant penkiaaukščio nuteistųjų bendrabučio stogo, kur jis vaikščiojo stogu šūkaudamas necenzūrinius žodžius, (duomenys neskelbtini). Šis įvykis tapo pagrindu atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjai, Marijampolės pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai, pažeidė jų pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas priežiūros poste Nr. 4 ir neužtikrino nuolatinės nuteistųjų kontrolės jų buvimo vietose. Pareiškėjams buvo inkriminuoti Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 punktuose nustatytų funkcijų; Postų plano 97 punkte nustatytos pareigos; Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinto bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principo ir 21 straipsnio 2 ir 6 punktuose nustatytų pareigų; Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktuose pataisos pareigūnui nustatytų pareigų; Etikos kodekso 6.1 punkto pažeidimai.
28. Minėti teisės aktai šias pareigūnų funkcijas ir pareigas apibrėžia taip: Pareigybės aprašymo 5.1 punkte nustatyta funkcija vykdyti įstaigos apsaugos ir priežiūros postų planuose bei kituose teisės aktuose nurodytas pareigas ir laikytis nustatytų draudimų; 5.2. punkte nustatyta funkcija – tiksliai ir laiku vykdyti tarnybą paskirtame priežiūros ar apsaugos poste bei gerai žinoti savo tarnybines pareigas; Postų plano 97 punkte nustatytos prižiūrėtojo pareigos – nuolat stebėti išvestų į pasivaikščiojimo kiemelius nuteistųjų elgesį; Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, nustato, kad pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas; Statuto 21 straipsnio 2 ir 6 punktuose nustatyta, kad pareigūnai, sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas; Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktuose nurodoma, kad pataisos pareigūnai privalo: gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai pranešti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti pareigūnams ir (ar) institucijoms (4 p.); atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas (7 p.); Etikos kodekso 6.1 punktas reikalauja iš pareigūnų sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas. Apibendrinant konstatuotina, kad Statuto, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo bei Etikos kodekso normos, kurių pažeidimu kaltinami pareiškėjai, formuluoja abstrakčius reikalavimus ir tik Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.2 punktai bei Postų plano 97 punktas nurodo konkrečius veiksmus, kuriuos pareigūnai turi atlikti.
29. Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
30. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; kt.).
31. Valstybės tarnautojo (pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; kt.).
32. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad pareiškėjai tinkamai nevykdė Postų plano 97 punkte nustatytos pareigos nuolat stebėti išvestų į pasivaikščiojimo kiemelius nuteistųjų elgesį, todėl byloje, norint konstatuoti pareiškėjų kaltę, buvo būtina nustatyti, jog nebuvo objektyvių priežasčių, atėmusių pareiškėjams galimybę vykdyti šią pareigą. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog pareiškėjai be pasivaikščioti išvestų nuteistųjų stebėjimo, tuo pačiu metu prižiūrėjo iš skalbyklos atėjusius du nuteistuosius, kurie iš drausmės grupės kamerų nuteistųjų turėjo surinkti drabužius skalbimui, be to, tie patys pareigūnai drausmės grupėje (poste Nr. 4) turi užtikrinti ne tik nuteistųjų priežiūrą dėl režimo laikymosi (kratas, apžiūras), bet ir pilną aprūpinimą (skalbinių surinkimą, maisto pristatymą, išvedimą pasivaikščioti, į sveikatos priežiūros skyrių, kt.). Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog nuteistasis D. G. neteisėtus veiksmus atliko per pirmas dešimt minučių nuo jo išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį, o 2-ojo SVS specialistas R. M., kuris vadovavo budinčiai pamainai) pareiškėjams davė nurodymą į pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius (D. G. ir kitus) pasižiūrėti kas 15 minučių.
33. Įvertinęs šias faktines ir teisines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas netyrė pareiškėjų kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė, ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas dėl aplaidumo. Atsakovas nevertino, ar konkretus pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, ar pareiškėjai suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, t.y. paraidžiui vykdyti Postų plano 97 punktą – nuolat stebėti nuteistųjų elgesį. Būtent Marijampolės PN šioje byloje privalėjo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę pareiškėjams ir kad jie yra kalti.
34. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentu, kad R. M. nurodymas pavaldiems pareigūnams pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 esančius nuteistuosius pasižiūrėti kas 15 min., neeliminuoja pareiškėjų atsakomybės.
35. Vienas iš pagrindinių Statute įtvirtintų vidaus tarnybos principų yra tarnybinio pavaldumo principas, reiškiantis, kad pareigūnai privalo vykdyti savo tiesioginių vadovų teisėtus nurodymus. Statuto 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia. Tokia įstatyminė nuostata reiškia, kad pareigūnas turi teisę vertinti, jog vadovo duodamas nurodymas yra neteisėtas ir jo nevykdyti. Iš paminėtos teisės normos matyti, jog vertinant tiesioginio vadovo duoto nurodymo (ne) teisėtumą, svarbu įsivertinti ne tik formaliąją šios nuostatos pusę, bet ir tai, ar pareigūnas suprato, žinojo, jog duodamas nurodymas yra neteisėtas, atsižvelgiant ir į tai, jog pareiškėjų viena pagrindinių funkcijų yra prižiūrėti ir stebėti nuteistuosius. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių, kad pareiškėjams buvo žinoma arba suprantama, jog jų tiesioginio vadovo nurodymas yra neteisėtas, šios aplinkybės nebuvo vertinamos ir tarnybinio patikrinimo metu, todėl atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl šio trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.
36. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentu, jog teisės aktai aiškiai ir konkrečiai nustato pareiškėjų funkcijas, todėl pareiškėjai, vykdydami Marijampolės PN 2-ojo SVS jaunesniojo specialisto funkcijas poste Nr. 4 ir būdami atsakingi už nuteistųjų elgesio kontrolę ir priežiūrą pasivaikščiojimo metu, dėl aplaidumo nepastebėjo ir nepranešė apie nuteistojo D. G. daromą pažeidimą, tokiu būdu padarydami tarnybinį nusižengimą.
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, priimdamas skundžiamus įsakymus, neanalizavo pareiškėjų elgesio, o teisinei atsakomybei kilti nagrinėjamu atveju nepakanka vien tik pareiškėjų veiklą apibrėžiančių teisės aktų nuostatų nurodymo ir pritaikymo. Kaip jau paminėta anksčiau, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai priežiūros poste Nr. 4 visą laiką vykdė tame poste paskirto jaunesniojo specialisto įvairias funkcijas, t. y. išvedė nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelį, prižiūrėjo iš skalbyklos atėjusius nuteistuosius, surenkančius skalbinius ir kt., bei jokio sąmoningo arba valingo neveikimo iš pareiškėjų pusės šiuo atveju nebuvo. Iš Postų plane nurodytų pareiškėjų funkcijų matyti, jog jiems pavesta, be jau minėtos pareigos nuolat stebėti išvestų pasivaikščioti nuteistųjų elgesį, bet ir stebėti drausmės grupės nuteistųjų elgesį (Postų plano 105 punktas), stebėti, kad kamerose būtų palaikoma tvarka, t. y., kad nuteistieji laikytųsi dienotvarkės bei vidaus tvarkos taisyklių (Postų plano 100 punktas). Taigi iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad jaunesnieji specialistai tuo pačiu metu privalo atlikti ir kitas jiems Postų plane numatytas funkcijas, tačiau į šią aplinkybę tarnybinio patikrinimo metu ir skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjai neturėjo realių galimybių įvykdyti Postų plano 97 punkte nurodytos pareigos.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai reglamentuojamas teisės aktuose ir nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį pareigūną, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Taigi iš to seka, kad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodoma, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog (ne) buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar paminėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
40. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas netyrė pareiškėjų veikos (neveikimo) subjektyviosios pusės, t. y. neanalizavo, ar konkretus pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir (ar) pareiškėjai suvokė arba privalėjo suvokti, kad turi veikti atitinkamu būdu. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriami pareiškėjų pateikti paaiškinimai dėl pareiškėjų paraleliai vykdomos veiklos, nebuvo įvertintos aplinkybės, kad drausmės grupėje dirbantys pareigūnai turi užtikrinti ne tik nuteistųjų priežiūrą dėl režimo laikymosi, bet ir jų aprūpinimą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ir į tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas neįrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų kaltę dėl kilusio incidento užkardymo.
41. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymų nepagrįstumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas, prie kurio prisidėjo ir atsakovas, atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovas Marijampolės pataisos namai, atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Rytis Krasauskas