Administracinio nusižengimo byla Nr. II-52-1035/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03386-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.8
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,
sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. Š. (D. Š.),
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Anai Zacharevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10ANN-131670219-17,
n u s t a t ė :
D. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 330 Eur bauda. D. Š. nubaustas už tai, kad 2017 m. liepos 22 d. 07.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiais veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, D. Š. pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad minėtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Jis nevairavo automobilio, būdamas neblaivus, be to, ikiteisminio tyrimo ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje negali būti jokių duomenų, pagrindžiančių tą faktą, kad buvo priešingai. Duomenys, esantys tyrimo medžiagoje, kurie galėtų liudyti apie tai, kad jis vairavo automobilį, gali būti tik apsirikimas, nevisapusiškai patikrinta aplinkybė ar melagingas pranešimas.
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad nutarimas buvo priimtas įvertinus faktinių įrodymų visumą, t. y. apklausti Bendruoju pagalbos telefonu apie įvykį pranešusi liudytoja V. K. ir liudytojas (vyriausiasis patrulis) M. B.. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindų naikinti priimtą nutarimą nėra.
D. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad tą vakarą su A. K. ir dar dviem draugais važiavo į miestą, kur išgėrinėjo. Apie 05.00 val. ryto grįžo į (duomenys neskelbtini). Nuėjo iki tėvų namų, pasiėmė šunį. Jau buvo apie 07.30 val. Jo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau automobilis juodos spalvos, o ne žalios, kaip nurodyta byloje. Automobilis toje vietoje visą laiką ir stovėjo. Jie alkoholinius gėrimus vartojo prie automobilio, kuris buvo atidarytas. Raktelių jis neturėjo, nes buvo davęs juos kažkuriam iš draugų atrakinti automobilį, t. y. rakteliai buvo, bet ne jo kišenėse. Norėjo pasileisti muziką, todėl ir atrakino automobilį. Automobilio viduje nieko nebuvo, tik keleivio pusės durelės buvo atidarytos, kad garsas sklistų. Jis su šunimi stovėjo šalia automobilio. Privažiavo policijos pareigūnai, vienas iš jų yra atvykęs į teismą, priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jis vairuoja. Atsakė, kad nevairavo, stovėjo su šunimi. Policijos pareigūnai juo nepatikėjo. Atstumas nuo jo iki automobilio buvo apie 3 metrus. Jam pasakė patraukti šunį, todėl atidavė jį A., kuris palaikė šunį, o jį patį nuvedė prie tarnybinio automobilio ir nuvežė į narkologinį. Vairuotojo pažymėjimo neturi, jo niekada ir neturėjo. Automobilis yra jo, planavo jį suremontuoti ir parduoti brangiau. Automobiliu jis nevažinėjo. Automobilis iki to įvykio toje vietoje stovėjo apie 10 valandų, draugas jį ten pastatė. Įsigijo tą automobilį prieš vieną dieną. Apie 17.00 val. paliko jį Karaliaučiaus g. Jis nesėdėjo už vairo ar vairuotojo sėdynėje, automobilis tiesiog stovėjo, variklis net nebuvo karštas. Policijos pareigūną matė ne pirmą kartą, pažinojo iš matymo. Kažkada tarp jų buvo konfliktas, tačiau nepamena, kada tai buvo, gal prieš 4 metus. Pareigūnas negalėjo matyti važiuojančio automobilio. Čia kažkas supainiota, kadangi parašyta, kad tai buvo žalias automobilis, o jo automobilis juodos matinės spalvos. V. K. pažįsta labai seniai, yra tiesiog pažįstami, visada pasisveikina. Kažkada bendravo su jos vaikinu, bet tarp jų kilo konfliktas. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Kai grįžo iš miesto, toje vietoje buvo pusantros valandos, tada nuėjo šuns. Iki policijos pareigūnų atvykimo muzikos klausėsi apie 15 minučių. Tuo momentu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, muzika negrojo. Automobilis buvo atrakintas nuo pat pradžių, dar tuo metu, kai buvo be šuns, bet tuo metu muzika grojo ramiai, kaip fonas. Prie automobilio stovėjo nuo tada, kai grįžo.
Liudytojas M. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Asmenį (D. Š.) žino dėl įvykio. Jų santykiai yra darbiniai, iki įvykio galbūt teko tikrinti šį asmenį. Konfliktų tarp jų nebuvo. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimina, tai buvo Pilaitės mikrorajone, Karaliaučiaus g. Vieta – automobilio stovėjimo aikštelė prie (duomenys neskelbtini) namų. Atvažiuojant į vietą pamatė automobilių stovėjimo aikštele važiuojanti automobilį Volvo, tamsios spalvos, juodos. Automobilio vairuotojas, pamatęs juos, ten yra atvira vieta, nedelsiant sustojo, iššoko iš automobilio, pradėjo bėgti nuo vairuotojo vietos į kairę pusę. Buvo nustatyta, kad asmuo akivaizdžiai neblaivus. Prieš tai buvo gautas pranešimas, kad automobilyje yra girtaujama ir ruošiamasi važiuoti. Kai asmuo pradėjo bėgti, jie privažiavo, sustojo ir jis (liudytojas) pasileido vytis tą žmogų. Automobilio vairuotojas buvo šis asmuo (rodo į D. Š.). Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, viskas filmuojama. Pasivijęs asmenį, prisistatė ir pasakė, kad asmuo yra sulaikomas. Matėsi, kad asmuo akivaizdžiai neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti, jautėsi alkoholio kvapas, buvo agresyviai nusiteikęs, konfliktiškas. Iš to automobilio į skirtingas puses išlipo dar du asmenys. Atvažiuojant į kiemą, pamačius automobilį, vairuotojui iššokus iš automobilio, asmuo nebuvo dingęs iš akiračio, asmuo visą laiką buvo stebimas. Buvo ir šuo, tačiau negali pasakyti, kur jis buvo tuo metu. Asmuo paėmė tą šunį, nes tai jo šuo. Jei neklysta, šuo buvo automobilyje, bet tiksliai negali pasakyti. Nuėjus apžiūrėti automobilį, pamatė šunį, prašė šunį pasiimti ir pririšti, bet asmuo nenorėjo to daryti.
Liudytoja V. K. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta D. Š. nuo vaikystės, jų santykiai yra neutralūs. Žino, kodėl yra pakviesta į teismą, kadangi kvietė policiją. Buvo ankstyvas rytas, apie 7–8 val. Vaikinai D. ir A. Karaliaučiaus g. (duomenys neskelbtini) kieme sėdėjo automobilyje Volvo ir klausėsi muzikos, tai ją pažadino. Automobilio spalvos nepamena, tai buvo tamsios spalvos automobilis. Ji nusileido į apačią, paprašė, kad patildytų muziką, vaikinai tą padarė. Tuo metu jie sėdėjo automobilyje. D. sėdėjo vairuotojo vietoje, bet automobilis nebuvo užvestas, atrodė, kad jie tiesiog ten sėdi. Gyvūnų nepastebėjo. Vaikinai pritildė muziką. Maždaug už 15–20 minučių grįžo namo, vėliau priėjo prie lango ir pamatė, kad tas automobilis išvažiuoja. Ji buvo penktame aukšte, tad nematė, kas vairuoja. Pranešė policijai, kad neatsitiktų nelaimė. Pro langą nelabai matėsi, tačiau matė, kad automobilis pajudėjo 2–3 metrus, daugiau dėl kampo nieko nesimatė. Jie pajudėjo su atidarytomis durelėmis, kiek pamena, vėliau jie jas uždarė, todėl ir išsigando, iškvietė policiją. Vėliau tos situacijos nebestebėjo, po poros valandų išvažiavo į darbą. Kai iškvietė policiją, nuėjo miegoti, o tada išvažiavo į darbą. Tuo metu, kai nusileido, buvo su šunimi. Prie automobilio šuns nematė, būtų jį pastebėjusi, nebent jį vėliau išvedė. Kai nusileido pakalbėti su vaikinais, jie buvo išgėrę. Jie gulėjo, buvo atsipalaidavę, be to, sklido kvapas, buvo privemta, todėl ji padarė tokią išvadą. Alkoholinių gėrimų vartojimo fakto nematė. Nematė, kaip į kiemą įvažiavo policijos pareigūnai.
Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad su D. yra pažįstami, nėra susipykę ir nekonfliktuoja. Žino, kad byla dėl įvykio vasarą, kai išgėrinėjo ir prisistatė policijos pareigūnai. Tai buvo prie Karaliaučiaus g. (duomenys neskelbtini) namo. Jie stovėjo prie automobilio, išgėrinėjo. Kai prisistatė policijos pareigūnai, jie buvo su šunimi. Automobilis Volvo, nepamena spalvos, labiau tamsios. Su D. buvo tik dviese, kai prisistatė policijos pareigūnai. Iš pradžių buvo trise, bet tas draugas išėjo, tai pasiliko tik jis su D. ir šuo. Nepamena, ar automobilis buvo atrakintas, bet lygtais buvo atrakintas. Gal porą kartų buvo įsėdęs į automobilio vidų pareguliuoti muziką. Mano, kad D. irgi buvo įlipęs į automobilį dėl muzikos. Kadangi buvo išgėręs, blogai viską pamena. Kai prisistatė pareigūnai, grįžo namo ir užmigo. Automobilio neužvedinėjo, tą tikrai gali pasakyti. Niekur nevažiavo. Tikrai niekas negalėjo vairuoti, nes išgėrinėjo. Kategoriškai tai patvirtinti negali, bet jie nevairavo. Nežino, kodėl prisistatė pareigūnai, gal trukdė kažkam, gal kaimynai iškvietė policiją, kadangi buvo paryčiai. Tikslaus laiko negali pasakyti. Stovėjo lauke, prisidegė cigaretę ir tada privažiavo ekipažas. Jie abu stovėjo lauke. Pareigūnai pradėjo kažką kalbėti su D., o jis stovėjo šalia. Nežino, kieno tai buvo automobilis, lygtais D. Tą automobilį matė pirmą kartą.
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Byloje nėra duomenų, kad D. Š. būtų suteikta teisė vairuoti transporto priemones. Pats D. Š. teisme pripažino, kad niekada tokios teisės nebuvo įgijęs. Taigi nagrinėjamu atveju belieka nustatyti, ar D. Š. iš tiesų vairavo automobilį. Byloje nėra ginčo, kad D. Š. 2017 m. lapkričio 22 d. anksti ryte buvo prie automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, jo teigimu, buvo įsigijęs prieš vieną dieną. Be to, D. Š. neginčija, kad automobilis buvo atrakintas, durelės atidarytos, nes jis su draugais klausėsi muzikos. D. Š. ginčija tik patį automobilio vairavimo faktą, nurodydamas, kad policijos pareigūnų atvykimo metu jis su šunimi tiesiog stovėjo prie automobilio, jo nevairavo. Teismas kritiškai vertina šią D. Š. byloje užimtą poziciją ir ja nesivadovauja, nes ji prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms.
Visų pirma, tai liudytojos V. K. parodymai, iš kurių matyti, kad ji matė ir girdėjo, kad vaikinai, vienas iš jų D. Š., kurį pažįsta nuo vaikystės, minėtu laiku buvo prie automobilio, klausėsi muzikos. Kadangi jai tai trukdė, ji, nusileidusi į kiemą, paprašė vaikinų pritildyti muziką. Pastebėjo, kad vaikinai yra neblaivūs. Liudytoja teisme negalėjo tiksliai prisiminti, kuris vaikinas sėdėjo vairuotojo vietoje, jai atrodė, kad D. Š., tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo nurodžiusi, kad vairuotojo vietoje sėdėjo D. Š. (b. l. 12). Po kurio laiko grįžusi namo ji pro langą pastebėjo, kad automobilis pradėjo važiuoti, durelės nebuvo uždarytos. Ji išsigando, kad neatsitiktų nelaimė, todėl paskambino policijai. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš liudytojos parodymų, ji policijai paskambino ne dėl vaikinų keliamo triukšmo, o tik pastebėjus, kad automobilis su neblaiviais vaikinais ir neuždarytomis durelėmis pradėjo važiuoti. Taigi šios liudytojos parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nenustatė liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi ar pagrindo apkalbėti D. Š., paneigiama D. Š. užimta pozicija, kad nurodytą rytą automobiliu niekas nevažinėjo.
Antra, kitas liudytojas M. B., t. y. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, taip pat patvirtino, kad pastebėjo, jog automobilio stovėjimo aikštele važiuoja automobilis Volvo, kuris staiga sustojo, iš vairuotojo vietos išlipo D. Š. ir pradėjo bėgti. Liudytojas parodė, kad automobilis ir vairuotojas nebuvo dingęs iš akiračio, todėl kategoriškai gali teigti, kad automobilį vairavo būtent D. Š.. Duomenų, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti D. Š., byloje taip pat nenustatyta. D. Š. nurodyta aplinkybė, kad kažkada tarp jo ir liudytojo buvo konfliktas, nesudaro pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi ji pagrįsta tik D. Š. deklaratyviais teiginiais, kurių teismas neturi galimybės patikrinti. Pats liudytojas neneigė, kad iš matymo pažįsta D. Š., tačiau ši pažintis susijusi su liudytojo darbinių funkcijų vykdymu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. Š. daug kartų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl policijos pareigūnams yra žinomas.
Taigi du liudytojai matė automobilio Volvo vairavimo faktą, vienas iš liudytojų negalėjo pasakyti, kad būtent D. Š. vairavo, nors prieš tai matė, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje, tačiau kitas (policijos pareigūnas) tai kategoriškai patvirtino. Liudytojas M. B. analogiškas aplinkybes buvo nurodęs ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 8), ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 14).
Iš D. Š. parodymų matyti, kad tuo metu, kai atvažiavo policija, jis buvo likęs tik su A. K.. Apklaustas liudytoju šis asmuo dėl savo įvykio metu buvusios neblaivumo būsenos negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad niekas minėtą rytą automobilio nevairavo, todėl šio liudytojo parodymai, turint omeny ir tai, kad jie su D. Š. yra draugai ir kartu automobilyje leido laiką, nelaikyti patikimais, todėl teismas jais nesivadovauja.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. Š. atkreipė dėmesį į tai, kad bylos medžiagoje nurodyta, jog automobilis Volvo yra žalios spalvos, nors iš tikrųjų jis yra juodas. Iš tiesų Bendrojo pagalbos centre užfiksuotas pranešimas, kad kieme 3 jaunuoliai vartoja alkoholinius gėrimus automobilyje Volvo žalios arba mėlynos spalvos. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios reikšmės šiai bylai, kadangi ginčo, kad vaikinai leido laiką būtent minėtame automobilyje, nėra. Pranešėja dėl spalvos galėjo sąžiningai suklysti. Iš pranešimo turinio matyti, kad pranešėja nebuvo tikra dėl automobilio spalvos, nurodydama, kad tai žalios ar mėlynos spalvos automobilis, tačiau beveik teisingai nurodė automobilio valstybinį numerį.
Pažymėtina ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog automobilio vairavimo faktas galėjo būti užfiksuotas policijos automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, teismas ėmėsi veiksmų išreikalauti šį vaizdo įrašą ir 2018 m. vasario 9 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl vaizdo įrašo pateikimo (b. l. 64). Tačiau buvo gautas atsakymas, kad 2017 m. liepos 22 d. įvykio vaizdo įrašą pateikti nėra galimybės (b. l. 70). Prieš atsakymo pateikimą teismas telefonu buvo informuotas apie įrašo nepateikimo priežastis, t. y. įrašai saugomi tik 6 mėn. Nepaisant to, byloje surinkta pakankamai kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytu laiku ir vietoje D. Š. vairavo automobilį Volvo.
Byloje surinkti ir teismo aptarti įrodymai (liudytojų M. B. ir V. K. ikiteisminio tyrimo ir teisme duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, pranešimas bendrajam pagalbos centrui) neginčijamai patvirtina, kad D. Š. vairavo automobilį. Kadangi jis neturėjo teisės vairuoti automobilį, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai D. Š. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nepraleidusi administracinės nuobaudos skyrimo termino, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. Š. (D. Š.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valerij Lauš