Civilinė byla Nr. e2A-603-779/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01379-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės, Ingos Staknienės (pirmininkė pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo LTL Kredito unija ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys D. S., BUAB „Vaitesa“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. 30 796,23 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp ieškovo LTL Kredito unijos ir trečiojo asmens UAB „Vaitesa“ buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartis Nr. S0007025/16, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo suteiktas 84 000 Eur dydžio kreditas.

3.       Trečiojo asmens įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – 72,01 kv. m. administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) įkeitimu, o taip pat buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 10 d. laidavimo sutartis Nr. LS-101. Laidavimo sutartimi atsakovas A. S. įsipareigojo atsakyti ieškovui už visų trečiojo asmens esamų ir (ar) būsimų prievolių, atsirandančių ir (ar) atsirasiančių kredito sutarties pagrindu, nevykdymą ir (ar) netinkamą vykdymą (Laidavimo sutarties 2.1. punktas).

4.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutarė UAB „Vaitesa“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratore paskirta L. L.. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1987-661/2018 patvirtino ieškovo kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje – 88 906,36 Eur, kuris kilo iš kredito sutarties netinkamo vykdymo. Įkeistas turtas trečiojo asmens bankroto procese buvo parduotas už 105 008,00 Eur sumą. Ieškovui bankroto proceso metu buvo išmokėta 58 110,13 Eur suma. Trečiojo asmens bankroto proceso metu likęs nepatenkintas kreditorinis reikalavimas, kilęs iš kredito sutarties, sudaro 30 796,23 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laidavo už tinkamą trečiojo asmens prievolių įvykdymą pagal kredito sutartį, o likusi trečiojo asmens skola ieškovui sudaro 30 796,23 Eur sumą, šiuo ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo minėto dydžio skolą.

5.       Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje Laidavimo sutartyje nurodyta, jog laiduotojo atsakomybė pagal Laidavimo sutartį yra solidarioji. Atsakovas, būdamas solidariai atsakingas ieškovui už kredito sutartimi trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, turi pareigą grąžinti ieškovui trečiojo asmens nesumokėtas sumas. Nors atsakovo atsakomybė Laidavimo sutartimi buvo apribota konkrečia Laidavimo sutartyje nurodyta suma (84 000 Eur), tačiau trečiojo asmens skola ieškovui minėtos sumos neviršija. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo visos trečiojo asmens skolos pagal kredito sutartį.

6.       Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad tarp jo ir UAB „Vaitesa“ 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. S0007025/16, pagal kurią UAB „Vaitesa“ buvo suteikta 84 000 Eur paskola. Nurodytos paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Vaitesa“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Nurodyto reikalavimo užtikrinimui su atsakovu, kaip UAB „Vaitesa“ direktoriumi, 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS-101, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui už UAB „Vaitesa“ neįvykdytą prievolę ar jos dalį pagal paskolos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Vaitesa“ bankroto bylą Nr. eB2-5263-661/2017. Bankroto byloje 2018 m. kovo 16 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo 88 906,36 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Bankroto proceso metu UAB „Vaitesa“ turtas, kuriuo buvo užtikrinta prievolė pagal paskolos sutartį, buvo parduotas už 105 008 Eur sumą. Pardavus nurodytą turtą, ieškovui buvo pervesta 58 110,13 Eur suma. Likusi netenkinta ieškovo kreditorinio reikalavimo dalis 30 796,23 Eur (88 906,36 – 58 110,13) yra reikalaujama iš atsakovo pagal laidavimo sutartį, kaip iš solidaraus skolininko.

7.       Pažymėjo, jog civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

8.       Nurodė, jog atsakovas sudarė laidavimo sutartį, kuria buvo užtikrintas pagal paskolos sutartį UAB „Vaitesa“ suteiktos 84 000 Eur dydžio paskolos ir palūkanų grąžinimas. Atsakovas, kaip laiduotojas, su ieškovu sudarė laidavimo sutartį žinodamas, kad pagal ją UAB „Vaitesa“ suteiktos paskolos grąžinimas taip pat yra užtikrintas UAB „Vaitesa“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio vertė sutarčių sudarymo metu buvo ne mažesnė negu užtikrinamos prievolės dydis. Tik esant tokioms sąlygoms, t. y. tarp ieškovo ir UAB „Vaitesa“ suderinto paskolos dydžiui su palūkanomis ir šios prievolės užtikrinimui ne mažesnės vertės negu prievolė nekilnojamuoju turtu, atsakovas sutiko su ieškovu sudaryti laidavimo sutartį – kaip papildomą prievolės pagal paskolos sutartį užtikrinimo priemonę. Tuo tarpu bankroto proceso metu nekilnojamasis turtas, kuriuo buvo užtikrinta UAB „Vaitesa“ prievolė ieškovui, buvo parduotas už 105 008 Eur sumą, t. y. 21 008 Eur daugiau negu ieškovui užtikrintos UAB „Vaitesa“ prievolės dydis (105 008 – 84 000). Iš nurodytos sumos, kaip jau yra nurodyta, ieškovui buvo pervesta tik 58 110,13 Eur suma, likusi 46 897,87 Eur suma buvo paskirstyta tarp kitų pirmos eilės UAB „Vaitesa“ kreditorių ir UAB „Vaitesa“ bankroto administratoriaus (30 796,23 Eur). Šią sumą bankroto administratorius paskyrė sau kaip atlygį už bankroto administravimo paslaugas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu UAB „Vaitesa“, pagal paskolos sutartį yra sumokėjusi iš viso 88 906,36 Eur (58 110,13 Eur ieškovui grąžinta paskolos dalis + 30 796,23 Eur bankroto administratoriaus paimtas atlygis už administravimo paslaugas).

9.       Pažymėjo, kad atsakovas sudarydamas laidavimo sutartį užtikrino netgi ne tokio, o žymiai mažesnio dydžio prievolės (84 000 Eur) prievolės įvykdymą ir negalėjo numatyti, kad paskolos sutarties galiojimo metu aplinkybės gali tiek pasikeisti, kad UAB „Vaitesa“ ieškovui turima prievolė gali padidėti papildoma 30 796,23 Eur dydžio suma, kurios šiuo ieškiniu iš atsakovo reikalauja ieškovas nagrinėjamoje byloje. Teigė, kad atsakovui paskolos sutarties sudarymo metu žinant, kad UAB „Vaitesa“ dėl paskolos sutarties sudarymo mokėtina suma ateityje gali padidėti nuo 88 906,36 Eur iki 119 702,59 Eur, atsakovas tikrai už tokią prievolę nebūtų laidavęs. Nurodė, jog yra pagrindas taikyti CK 6.87 str. 4 d. ir laikyti, kad atsakovo laidavimas yra pasibaigęs iš esmės pasikeitus prievolei dėl to, kad be laiduotojo sutikimo padidėjo jo atsakomybė.

10.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau- ĮBĮ) su visais pakeitimais. JANĮ 155 str. 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.

11.       Atsakovas nėra UAB „Vaitesa“ kreditorius, dėl to nebuvo įtrauktas į nurodytos bendrovės kreditorių sąrašą bei nurodytos bendrovės kreditorių susirinkimuose nedalyvavo. Dėl to atsakovas negalėjo daryti įtakos kreditorių susirinkimo priimtiems sprendimams. Atsakovas, nebūdamas UAB „Vaitesa“ kreditoriumi, neturėjo pareigos prisidėti prie nurodytos bendrovės bankroto administravimo išlaidų. Tuo tarpu ieškovas, būdamas didžiausias UAB „Vaitesa“ kreditorius, galėjo dalyvauti nurodytos įmonės kreditorių susirinkimuose ir balsuodamas arba teikdamas savo siūlymus galėjo daryti jiems esminę įtaką. Taip pat, ieškovas kaip UAB „Vaitesa“ kreditorius bei įkaito turėtojas, turėjo įstatyme numatytą pareigą prisidėti prie UAB „Vaitesa“ bankroto administravimo išlaidų.

12.       Ieškovas, įvykdęs jam numatytą įstatymo pareigą ir prisidėjęs prie UAB „Vaitesa“ bankroto administravimo išlaidų, šioje byloje atsakovui pareikštu ieškiniu siekia šias išlaidas kompensuoti atsakovo sąskaita, prisidengdamas su atsakovu sudaryta laidavimo sutartimi, kas iš esmės yra nesąžininga ir neteisinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo A. S. ieškovo LTL Kredito unijos naudai 30 796,23 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 796,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 925 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 11,14 Eur pašto išlaidų.

14.       Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir UAB „Vaitesa“ 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. S0007025/16, pagal kurią UAB „Vaitesa“ buvo suteikta 84000 Eur paskola. Nurodytos paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Vaitesa“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodyto reikalavimo užtikrinimui su atsakovu, kaip UAB „Vaitesa“ direktoriumi, 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LS-101, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui už UAB „Vaitesa“ neįvykdytą prievolę ar jos dalį pagal paskolos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Vaitesa“ bankroto bylą Nr. eB2-5263-661/2017. Bankroto byloje 2018 m. kovo 16 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo 88 906,36 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Bankroto proceso metu UAB „Vaitesa“ turtas, kurio buvo užtikrinta prievolė pagal paskolos sutartį, buvo parduotas už 105 008 Eur sumą. Pardavus nurodytą turtą, ieškovui buvo pervesta 58 110,13 Eur suma. Likusi netenkinta ieškovo kreditorinio reikalavimo dalis – 30 796,23 Eur (88 906,36 – 58 110,13), kuri yra reikalaujama iš atsakovo pagal laidavimo sutartį kaip iš solidaraus skolininko.

15.       Teismas, vertindamas šalių sudarytą 2016 m. rugpjūčio 10 d. Nr. LS-101 Laidavimo sutartį nurodė, kad sutarties 2.1. punkte nurodyta, jog ,,Laiduotojas Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigoja atsakyti Kredito unijai už visų Kredito gavėjo esamų ir (ar) būsimų prievolių, atsirandančių ir (ar) atsirasiančių Kredito sutarties pagrindu, nevykdymą ir (ar) netinkamą vykdymą.<...>“. Taigi, laiduotojo atsakomybė yra solidari, jis prisiėmė riziką, ne tik dėl tuo metu egzistavusios 84 000 Eur prievolės, bet ir iš jos atsirandančių arba, kitaip tariant, su ja susijusių prievolių įvykdymu.

16.       Įvertinęs laidavimo santykiams būdingą pasitikėjimo pobūdį, teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju, kai už skolininką laidavo skolininko UAB ,,Vaitesa“ direktorius – atsakovas, mokėtinos sumos padidėjimas, susijęs su bankroto procese atsiradusiomis administravimo išlaidomis, negali būti laikomas esminiu prievolės pasikeitimu, kuris padidintų laiduotojo atsakomybę tokiu mastu, kad pastarasis nebūtų laidavęs už skolininką. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką darė išvadą, kad ieškovo ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.       Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nevertino ir iš esmės nepasisakė apie atsakovo ir UAB „Vaitesa“ bendros prievolės padidėjimą, teismas sprendime tiesiog nurodė, kad laiduotojo atsakomybė yra solidari, jis prisiėmė riziką, ne tik dėl tuo metu egzistavusios 84 000 Eur prievolės, bet ir iš jos atsirandančių arba, kitaip tariant, su ja susijusių prievolių įvykdymu. Bet toks teismo teiginys ir vertinimas visiškai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Toks pirmosios instancijos teismo aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja CK 6.87 str. 4 d. įtvirtintai normai bei su ja susijusiais kasacinio teismo išaiškinimais.

17.2.        Atsakovas, sudarydamas laidavimo sutartį, užtikrino netgi ne tokio, o žymiai mažesnio dydžio prievolės (84 000 Eur) įvykdymą ir negalėjo numatyti, kad paskolos sutarties galiojimo metu aplinkybės gali tiek pasikeisti, kad UAB „Vaitesa“ ieškovui turima prievolė gali padidėti papildoma 30 796,23 Eur dydžio suma, kurios ieškiniu iš atsakovo reikalauja ieškovas nagrinėjamoje byloje. Atsakovui paskolos sutarties sudarymo metu žinant, kad UAB „Vaitesa“ dėl paskolos sutarties sudarymo mokėtina suma ateityje gali padidėti nuo 88 906,36 Eur iki 119 702,59 Eur, atsakovas tikrai už tokią prievolę nebūtų laidavęs. Atsakovas sudarydamas laidavimo sutartį protingai tikėjosi, kad UAB „Vaitesa“ ir jo, kaip solidaraus ieškovo skolininko, prievolė pagal paskolos sutartį neperžengs paskolos sutartyje nurodytos sumos. Žinodamas, kad nurodyta prievolė yra užtikrina nekilnojamojo turto įkeitimu, atsakovas protingai tikėjosi, kad UAB „Vaitesa“ neįvykdžius ar iš dalies neįvykdžius prievolę ieškovui ji bus įvykdyta realizavus įkeistą turtą ir atsakovas niekaip negalėjo protingai numatyti, kad iš įkeisto turto bankroto administratoriui gali būti sumokėtas 30 796,23 Eur dydžio atlygis už UAB „Vaitesa“ bankroto administravimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.87 str. 4 d. ir laikyti, kad atsakovo laidavimas yra pasibaigęs iš esmės pasikeitus prievolei dėl to, kad be laiduotojo sutikimo padidėjo jo atsakomybė.

17.3.       Administratorius, pardavęs UAB „Vaitesa“ priklausantį turtą už 105 008 Eur, iš šio turto pardavimo dalies pasiėmė sau 30 796,23 Eur sumą, kaip dalį išlaidų už jo suteiktas administravimo paslaugas (visa suma už administravimo paslaugas sudarė 38 953,72 Eur). Būtent šis bankroto administratoriaus sprendimas iš esmės ir sąlygojo prievolės dalies pagal paskolos sutartį ieškovui nepriemoką, kurios ieškovas reikalauja iš atsakovo šioje byloje pareikštu ieškiniu. Atsakovas nėra UAB „Vaitesa“ kreditorius, dėl to nebuvo įtrauktas į nurodytos bendrovės kreditorių sąrašą bei nurodytos bendrovės kreditorių susirinkimuose nedalyvavo. Dėl to atsakovas negalėjo daryti įtakos kreditorių susirinkimo priimtiems sprendimams. Atsakovas, nebūdamas UAB „Vaitesa“ kreditoriumi, neturėjo pareigos prisidėti prie nurodytos bendrovės bankroto administravimo išlaidų. Tuo tarpu ieškovas, būdamas didžiausiu UAB „Vaitesa“ kreditoriumi, galėjo dalyvauti nurodytos įmonės kreditorių susirinkimuose ir balsuodamas arba teikdamas savo siūlymus galėjo daryti jiems esminę įtaką.

17.4.       Atsakovas sudarė laidavimo sutartį užtikrinti prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą, t. y. paskolos grąžinimą ir sutartinių palūkanų sumokėjimą. Atsakovas su ieškovu sudaryta laidavimo sutartimi nelaidavo ir negali atsakyti už ieškovo pagal įstatymą turimas įvykdyti prievoles, t. y. kaip šiuo atveju, už ieškovo pareigą kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriui prisidėti prie bankroto administravimo išlaidų.

18.       Ieškovas LTL Kredito unija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.        Trečiojo asmens bankroto proceso metu ieškovo kreditorinis reikalavimas nebuvo įvykdytas visa apimtimi. Trečiasis asmuo vis dar yra skolingas ieškovui 30 796,23 Eur sumą. Atsakovas, būdamas solidariai atsakingas ieškovui už Kredito sutartimi trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, turi pareigą grąžinti ieškovui trečiojo asmens nesumokėtas sumas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys yra teisėtas ir atitinkantis laidavimo sutarties nuostatas.

18.2.       Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jo naudai 30 796,23 Eur dydžio skolą, kas neviršija 84 000 Eur sumos, kuria laidavo atsakovas. Dėl šios priežasties ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovo priteisti 30 796,23 Eur skolą, o pirmosios instancijos teismas sprendimu šį ieškovo reikalavimą pagrįstai tenkino kartu priteisdamas 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

18.3.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, neva sudarydamas Laidavimo sutartį, atsakovas protingai tikėjosi, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius ar iš dalies neįvykdžius prievolės ieškovui, ji bus įvykdyta realizavus įkeistą turtą. Vis dėlto, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas paneigti atsakovo Laidavimo sutartimi laisva valia prisiimtus įsipareigojimus, kadangi Laidavimo sutarties metu atsakovas turėjo protingai ir rūpestingai įvertinti visas galinčias kilti rizikas dėl tokios sutarties sudarymo, juolab, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje nereiškė jokių argumentų dėl Laidavimo sutarties sudarymo esant jo suklydimui bei neginčijo pačios Laidavimo sutarties galiojimo. Kaip nurodė atsakovas 2021 m. lapkričio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovas sudarydamas Laidavimo sutartį įvertino verslo riziką, taip pat galimą trečiojo asmens bankrotą.

18.4.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog neva 30 796,23 Eur suma susidarė dėl bankroto administravimo išlaidų, kurios nėra susijusios su prievole atsiradusia iš Laidavimo sutarties, kas neva sudaro pagrindą atsisakyti tenkinti ieškovo Ieškinį. Tokia atsakovo pozicija yra visiškai nepagrįsta.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19.       Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių laiduotojo atsakomybę už bankrutuojančios įmonės įsipareigojimus, aiškinimo ir taikymo klausimai.

20.       Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. tarp ieškovo LTL Kredito unija ir UAB „Vaitesa“ buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. S0007025/16, pagal kurią UAB „Vaitesa“ buvo suteikta 84 000 Eur paskola įrengimų pirkimui ir apyvartinėms lėšoms. Paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Vaitesa“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu: (duomenys neskelbtini).

22.       2016 m. rugpjūčio 10 d. tarp ieškovo ir UAB „Vaitesa“ direktoriaus – atsakovo A. S. – buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LS-101, pagal kurią atsakovas, kaip laiduotojas, įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui už UAB „Vaitesa“ Paskolos sutarties Nr. S0007025/16 pagrindu atsiradusių ar būsimų prievolių, atsirasiančių Paskolos sutarties Nr. S0007025/16 pagrindu nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nurodant, kad laiduojama suma – 84 000 Eur.

23.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5263-661/2017 iškėlė UAB „Vaitesa“ bankroto bylą. Bankroto byloje 2018 m. kovo 16 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo 88 906,36 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.

24.       Bankroto proceso metu UAB „Vaitesa“ turtas, kuriuo buvo užtikrinta prievolė pagal Paskolos sutartį, buvo parduotas už 105 008 Eur sumą. Pardavus nurodytą turtą, ieškovui buvo pervesta 58 110,13 Eur suma. Likusios nepatenkintos ieškovo kreditorinio reikalavimo dalies – 30 796,23 Eur (88 906,36 – 58 110,13), ieškovo reikalauja iš atsakovo, kaip laiduotojo. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui nurodytą sumą, byloje nėra (CPK 178 str.).

25.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą pripažinti UAB „Vaitesa“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti UAB „Vaitesa“ iš Juridinių asmenų registro. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 11 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi neįvertino aplinkybės, jog UAB „Vaitesa“ atžvilgiu pradėtas bankroto procesas lėmė tai, jog be atsakovo, kaip laiduotojo, sutikimo padidėjo jo atsakomybė ieškovo atžvilgiu. Atsakovo manymu, atsiradus tokiai aplinkybei, atsakovui pagal Laidavimo sutartį atsiradusi prievolė pasibaigė  CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

27.       CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje laidavimo sutarties sampratą, nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

28.       CK

29.       Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai (be kita ko, priklausomumas nuo laidavimu užtikrintos pagrindinės prievolės) apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

30.       CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

31.       Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nurodytoje teisės normoje nėra pateikta nei prievolės pasikeitimo iš esmės, nei sąlygų, kurioms esant konstatuotinas nepalankus rezultatas laiduotojui, samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-403/2021).

32.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33.       CK 6.87 straipsnio 4 dalis užtikrina, jog teisinių santykių, iš kurių kyla pagrindinė prievolė, šalys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2014).

34.       Taigi tam, kad būtų galima taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį, aktualus ne bet koks prievolės pasikeitimas, o tik toks, kuris gali būti pripažįstamas esminiu ir kurio rezultatas yra nepalankus laiduotojui, o tam būtina išsiaiškinti, kokias prievoles laiduotojas prisiėmė laidavimo sutartimi ir kaip jos vėliau pasikeitė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-403/2021).

35.       Nagrinėjamu atveju, Laidavimo sutartimi buvo susitarta, jog atsakovas solidariai atsako ieškovui už UAB „Vaitesa“ Paskolos sutarties Nr. S0007025/16 pagrindu atsiradusių ar būsimų prievolių, atsirasiančių Paskolos sutarties Nr. S0007025/16 pagrindu nevykdymą ar netinkamą vykdymą, laiduodamas ieškovui 84 000 Eur dydžio sumos grąžinimą. Taigi atsakovo laidavimo prievolės apimtis buvo apibrėžta 84 000 Eur suma, taip pat susitariant ir dėl to, kad atsakovas atsako ieškovui ir už būsimų prievolių, atsirasiančių Paskolos sutarties pagrindu nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Laidavimo sutarties specialiosios dalies 6 p., Laidavimo sutarties bendrosios dalies 2.1 p.).

36.       Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas, remdamasis Laidavimo sutartimi, prašė jo naudai iš atsakovo, kaip laiduotojo, priteisti 30 796,23 Eur sumą, t. y. sumą, patenkančią į atsakovo atsakomybės ribas ir atsiradusią dėl Paskolos sutarties nevykdymo.

37.       Skirtingai nei teigia atsakovas, nei iki, nei po bankroto bylos iškėlimo UAB „Vaitesa“ pagrindinė prievolė (grąžinti ieškovui 84 000 Eur paskolą su palūkanomis) nepakito, pagal nurodytą prievolę UAB „Vaitesa“ atsiradę pinginiai įsipareigojimai (kurių tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas) nepadidėjo.

38.       Aplinkybę, kad ieškovas neatgavo iš UAB „Vaitesa“ visos paskolos su palūkanomis sumos ir pasinaudojo teise reikalavimą dėl negautos sumos dalies nukreipti į atsakovą, lėmė tai, kad UAB „Vaitesa“ bankroto procese už parduotą turtą gautos sumos nepakako ieškovo reikalavimui patenkinti. Šiame kontekste teismų praktikoje išaiškinta, kad nėra pagrindo teigti, jog bankroto procese pinigų padengti visą įsiskolinimą kreditoriui nepakakus, atsakovų, kaip laiduotojų, padėtis buvo iš esmės pabloginta CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-944-302/2020).

39.       Pažymėtina ir tai, kad Paskolos sutarties ir Laidavimo sutarties sudarymo metu UAB „Vaitesa“ vadovu buvo atsakovas, taigi atsakovas nurodytų sutarčių sudarymo metu turėjo ir galėjo žinoti UAB „Vaitesa“ turto ir įsipareigojimų santykį, duomenis apie UAB „Vaitesa“ pelną (nuostolį), kitus finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, įmonės finansinės veiklos perspektyvas, duomenis apie įmonės mokumą. Atsakovas turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti Paskolos sutarties nevykdymo teisines pasekmes, galimybę, kad nustačius įmonės nemokumą (kuris buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, t. y. praėjus 14 mėnesių nuo Paskolos ir Laidavimo sutarčių sudarymo), gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas bankroto proceso tvarka (įskaitant bankroto administravimo išlaidų atsiradimą, kurios apmokamos iš įmonės turto).

40.       Šiame kontekste kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014).

41.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aiškinant CK 6.87 straipsnio 4 dalį atsakovo nurodytu būdu, susidarytų ydinga ir teisiškai nepagrįsta situacija, kai pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju įmonės bankroto proceso pradėjimo faktas taptų palankiu ir siektinu įmonės laiduotojui, kadangi iškėlus bankroto bylą įmonei ir bankroto procese atsiradus bankroto administravimo išlaidoms laiduotojas būtų atleistas nuo savo įsipareigojimų įmonės kreditoriui vykdymo. Tokiu būdu laidavimo prievolė prarastų savo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, paskirtį, iš esmės taptų formalia, nesukeliančia teisinių pasekmių laiduotojo atžvilgiu.

42.       Paminėtinas ir kasacinio teismo išaiškinimas dėl laidavimo prievolės pasibaigimo esant tokiai situacijai, kai pagrindiniam skolininkui iškeliama bankroto byla. Kasacinis teismas šiame kontekste yra išaiškinęs, kad kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; kt.).

43.       Taigi, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto bylos (kurioje kiekvienoje administravimo išlaidų atsiradimas yra būtinas ir neišvengiamas) iškėlimas skolininkui savaime nėra pagrindu laiduotojo, kuris laidavo už skolininko prievolės įvykdymą, prievolei pasibaigti.

44.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys laiduotojui buvo pareikštas 2021 m. gegužės 10 d., t. y. iki UAB „Vaitesa“ pasibaigimo (2021 m. birželio 11 d.), taigi dar nesibaigus pagrindinio skolininko prievolei ieškovo atžvilgiu.

45.       Nesutiktina ir atsakovo argumentu, jog atsakovas, žinodamas, kad UAB „Vaitesa“ iš paskolos teisinių santykių kilusių piniginių įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Vaitesa“ turto hipoteka, negalėjo protingai tikėtis, jog jam gali tekti atsakyti kaip laiduotojui.

46.       Visų pirma, Paskolos sutartyje nebuvo nurodyta, kad įkeistas turtas (duomenys neskelbtini) turi būti parduotas tik už kainą, kurios pakaks visiems UAB „Vaitesa“ iš Paskolos sutarties kilusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti. Būdamas UAB „Vaitesa“ vadovu atsakovas, kaip asmuo, kuriam taikomi didesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidumo standartai, turėjo ir galėjo suprasti ir įvertinti, kad parduodant įkeistą turtą, už jį gali būti gauta suma, kurios nepakaks visiems UAB „Vaitesa“ iš Paskolos sutarties kilusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti.

47.       Antra, atsakovas neturėjo ir pagrindo tikėtis, kad būtent prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu – hipoteka – pasinaudos ieškovas, jei Paskolos sutartis bus nevykdoma, tokiu būdu atsakovui išvengiant vykdyti savo, kaip laiduotojo pareigas (t. y. atsakyti ieškovui dėl UAB „Vaitesa“ prievolės nevykdymo). Laidavimo sutarties 4.2.8. punktu bei Paskolos sutarties bendrosios dalies 4.9 punktu šalys (atsakovas Paskolos sutartį pasirašė kaip UAB „Vaitesa“ vadovas) susitarė, kad ieškovas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokiu eiliškumu, tvarka ir kokias kredito gavėjo prievolių pagal Paskolos sutartį užtikrinimo prievoles įgyvendinti. Laidavimo sutartis 4.2.6 punktu atsakovas atsisakė CK 6.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į atsakovo turtą.

48.       Remiantis išdėstytu, atsakovo argumentai, kad jis turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog įkeisto turto pakaks UAB „Vaitesa“ iš Paskolos sutarties kilusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti ir negalėjo tikėtis, kad jam teks atsakyti kaip laiduotojui, atmestini kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįsti.

49.       CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

50.       Nustatyta, kad ieškovas suteikė UAB „Vaitesa“ 84 000 Eur paskolą, tačiau UAB „Vaitesa“ savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko susidarė 30 796,23 Eur negrąžintos paskolos įsiskolinimas.

51.       Remiantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties bendrosios dalies 2.1. – 2.2. punktais atsakovas įsipareigojo solidariai su UAB „Vaitesa“ atsakyti ieškovui už UAB „Vaitesa“ įsipareigojimų, kilusių iš Paskolos sutarties ir su ja susijusių, nevykdymą.

52.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nesant įrodymų, kad UAB „Vaitesa“ yra tinkamai įvykdę savo įsipareigojimus Paskolos sutartį, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įrodė savo reikalavimą, grindžiamą laidavimo teisiniais santykiais, dėl ko pagrįstai ieškinį tenkino visa apimtimi.

53.       Kiti šalių argumentai nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl ieškinio pagrįstumo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

54.       Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybę, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

56.       Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovui pateikus 600 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius įrodymus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui LTL Kredito unija, j. a. k. 302791356, 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                    Vaclovas Paulikas 

        Rūta Petkuvienė

        Inga Staknienė