Civilinė byla Nr. 2S-387-945/2018

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-23974-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

              rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams N. Č., J. L. Č., trečiajam asmeniui P. P. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

              Teismas

              n u s t a t ė:

Ginčo esmė

1. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 133–137) įpareigojo atsakovus N. Č. ir J. L. Č. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini)“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune pagal suderintą projektą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 2 d. nutartimi (2 t., b. l. 183–190) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Atsakovas N. Č. pateikė teismui prašymą (7 t., b. l. 104–107) išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendime esantį teiginį: „nesilaikytas 6 m. priešgaisrinis atstumas iki sklype (duomenys neskelbtini), esančio medinio namo“.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi (7 t., b. l. 108) atsakovo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jis privalo būti vykdomas. Atsakovo prašymai išaiškinti sprendimą yra teikiami teismui jau kelintą kartą, tokio paties pobūdžio prašymai jau yra išspręsti teismo nutartimis. Teismas išaiškino atsakovui, kad už piktnaudžiavimą procesu jam gali būti skiriama bauda.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu (7 t., b. l. 149–151) atsakovas N. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir prašymą išaiškinti sprendimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovai vykdydami 2012 m. kovo 19 d. sprendimą nugriovė dalį statinio, tokiu būdu įvykdė sprendimą, todėl, atsakovo nuomone, teismas turi išaiškinti teismo sprendimo teiginius.
2. Abejonės dėl prašomo išaiškinti teismo sprendimo kilo po to, kai neteismine tvarka Kauno apylinkės teismo sprendimas buvo pakeistas vykdymo procese, todėl teismas privalo iš naujo aiškinti sprendimo konstatuojamojoje dalyje išdėstytus motyvus.
3. Atsakovas niekada nepiktnaudžiavo savo teisėmis, siekė įvykti 2012 m. kovo 19 d. teismo sprendimą ir jį įvykdė.
2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą (7 t., b. l. 156–158) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo palikti teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. liepos 2 d., todėl turi būti vykdomas. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas prašymus dėl sprendimo išaiškinimo reiškia jau kelintą kartą, nors šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiomis bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo nutartimis, kuriomis atsakovo prašymai buvo atmesti, o Kauno apygardos teismas nutartis paliko nepakeistas. Kauno apygardos teismas nutartyse pažymėjo, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama ir nedviprasmiška, t. y. atsakovas ir J. L. Č. turi pertvarkyti savavališkai pastatytus statinius pagal jų statybai suderintą projektą, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas. Ieškovės nuomone, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis.             

              Teismas

                            k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išaiškinti įsiteisėjusio teismo sprendimo teiginį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę išaiškinti sprendimą tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus. Vadovaujantis nurodyta nuostata, darytina išvada, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą įvykdyti. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
4. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ginčijamu sprendimu konstatuoti du pažeidimai – projekte nurodytų statinio matmenų nesilaikymas ir reikalavimo laikytis atstumo nuo gretimo sklypo ribos nesilaikymas. Dėl šių pažeidimų teismas nusprendė įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. V-452 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (duomenys neskelbtini), Kaune“ reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune pagal suderintą projektą. Toks įpareigojimas yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, todėl teismo sprendimą išaiškinti nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijama nutartimi buvo išspręstas jau šeštas CPK 278 straipsnio pagrindu pateiktas prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, pirmi penki prašymai buvo atmesti 2012 m. lapkričio 7 d. (3 t., b. l. 26–27), 2014 m. vasario 13 d. (3 t., b. l. 189–190), 2017 m. kovo 2 d. (6 t., b. l. 3–4), 2017 m. kovo 14 d. (6 t., b. l. 18), 2017 m. rugpjūčio 14 d. (7 t., b. l. 37–38) nutartimis, visos nutartys peržiūrėtos apeliacine tvarka. Visose nutartyse aiškiai nurodoma, kad sprendimo išaiškinimo instituto taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas, kadangi sprendimas yra aiškus. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas ne tik pagrįstai atmetė atsakovo pakartotinai reiškiamą prašymą kaip nepagrįstą, bet ir teisingai atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad pakartotinai reikšdamas akivaizdžiai nepagrįstus prašymus atsakovas piktnaudžiauja procesu, už ką jam, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, gali būti skirta bauda.
5. Atsakovo argumentus, kad jam kilo abejonių dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jog atsakovas įvykdė teismo sprendimą, tačiau toks vykdymas netenkina kontroliuojančios institucijos, teismas vertina kaip nesusijusius su CPK 278 straipsnyje apibrėžtomis jo teisėmis. Esant neaiškiai sprendimo vykdymo tvarkai, į teismą dėl šios tvarkos išaiškinimo vadovaudamasis CPK 589 straipsniu gali kreiptis antstolis. Jeigu atsakovas nesutinka su tam tikrais antstolio atliekamais veiksmais, jis turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Laikydamasis pozicijos, kad sprendimą įvykdė, atsakovas turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka ginčyti ieškovės įpareigojimus atlikti papildomus veiksmus.
6. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
7. Atskirojo skundo netenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiama 6,67 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,67 Eur (šešis eurus ir 67 centus) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Marius Bartninkas