Civilinė byla Nr. eB2-854-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00119-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.4; 3.4.3.5.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų mažosios bendrijos „Airkon LT“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Ventekonas“,

n u s t a t ė :

ieškovė MB „Airkon LT“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei MB „Ventekonas“, kadangi atsakovė nevykdo įsipareigojimų pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pristatytas atsakovei prekes 2021 m. balandžio – spalio mėnesiais, bendra atsakovės skola ieškovei siekia 6 873,82 Eur, mokėjimo terminai yra pasibaigę. Atsakovė neginčija skolos, tačiau savo įsipareigojimų iki šiol nėra įvykdžiusi. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra nemoki, kadangi negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei MB „Ventekonas“, kadangi atsakovė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų. Ieškovas nurodo, kad atsakovė 2023 m. kovo 15 d. duomenimis socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 9 795,87 Eur, bendrijoje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Atsakovė turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, 3 transporto priemones. Antstolių kontorose yra vykdoma 11 vykdomųjų bylų, kuriose bendra išieškoma pinigų suma yra 90 763,49 Eur. Ieškovo vertinimu, atsakovė yra nemoki ir jai turėtų būti keliama bankroto byla..

Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui bendrovės finansinius dokumentus, duomenis apie turimą turtą, įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus bei atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „VTT statyba“ iškėlimo.

Nustatytu terminu atsakovės vadovas pateikė teismui įmonės finansinius dokumentus bei atsiliepimą, kuriame prašo iškelti bankroto bylą atsakovei MB „Ventekonas“.

Pareiškimas tenkinamas, mažajai bendrijai „Ventekonas“ keltina bankroto byla

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditoriai, kuriems tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789) matyti, kad, remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, buvo siekiama taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Taigi, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Bylos medžiaga nustatyta, kad MB „Ventekonas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. sausio 3 d. Iš įmonės 2021 m. balanso duomenų matyti, kad tais metais jos turtas siekė 444 545 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 95 543 Eur, trumpalaikis turtas – 349 002 Eur (atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai – 199 695 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 147 817 Eur; pinigai – 1 490 Eur). 2021 metais bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 670 435 Eur, atsakovė 2021 metus baigė nuostolingai, nuostolis siekė 271 982 Eur. 

Atsakovės vadovas pateikė teismui aktualius bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių nustatyta, kad 2022 metais jos turtas buvo įvertintas 177 481 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 60 045 Eur, trumpalaikis turtas – 117 436 Eur (atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai – 60 718 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 56 713 Eur; pinigai – 5 Eur). 2022 metais bendrijos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 472 110 Eur. Atsakovė 2022 metus baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 68 739 Eur. Iš 2023 metų balanso duomenų matyti, kad atsakovės turtas sumažėjo iki 100 383 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 58 454 Eur, trumpalaikis turtas – 41 929 Eur. 2023 metais bendrijos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 400 976 Eur, nuostoliai – 68 739 Eur.

Taigi, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis 2021 metais pradėjo akivaizdžiai blogėti, kadangi skolos jau viršijo turimo į balansą įrašyto turto vertę, tačiau įmonė veiklą dar vykdė, todėl 2022 metais skolos kreditoriams buvo sumažintos, tačiau sumažėjo ir atsakovės turtas. Pažymėtina, kad didžiąją dalį įmonės turto sudarė atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai, taip pat per vienerius metus gautinos sumos.

Atsakovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – 1,1420 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įmonės dokumentuose nurodyta, kad šio turto likvidacinė vertė yra 15 000 Eur. Šiam turtui yra taikyti apribojimai. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra registruotos 5 (penkios) transporto priemonės, tačiau trijų iš jų atsakovė yra tik valdytoja, be to, visoms transporto priemonėms yra taikyti apribojimai. Įmonė turi ir kito neregistruotino materialaus turto (kompiuteriai, telefonas, keltuvas ir kt.), iš viso atsakovė turi materialaus turto už 58 454 Eur. Debitoriniai įsipareigojimai siekia 43 262,30 Eur.

Antstolių sistemos duomenimis, antstolių kontorose yra užvesta 12 vykdomųjų bylų, kuriose bendra išieškoma suma viršija 90 tūkst. eurų. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius nurodo, kad pareiškimo teismui pateikimo dieną atsakovės skola valstybei siekia 9 795,87 Eur, bendrijoje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Atsakovės vadovo pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad įmonė skolinga savo kreditoriams 472 110 Eur, tarp jų ir darbuotojams. Atsakovė taip pat nemoka mokesčių valstybės, savivaldybių biudžetams ir jos skola šiai dienai siekia 62 018 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė, tačiau yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais iš atsakovės yra priteistos įvairios piniginės sumos.

Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jos atžvilgiu pradėti skolų išieškojimai, atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad šiuo metu komercinės veiklos ji nevykdo, pajamų negauna, darbuotojų neturi ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, taip pat nepateikta duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, ar kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia MB „Ventekonas“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Teismo nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog įmonės administratoriumi atrinkta UAB „BFMG“. Teismas neturi duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms. Be to, nemokumo administratorius pateikė teismui duomenis, jog sutinka administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti MB „Ventekonas“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA (minimali mėnesinė alga) ir didesnis už 50 MMA.

Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratoriui nustatytinas 4 200 Eur dydžio bazinis atlygis.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, už ieškinius dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo mokamas penkių šimtų eurų dydžio žyminis mokestis.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė MB „Airkon LT“ už ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo 2023 m. kovo 9 d. sumokėjo 500 Eur dydžio žyminį mokestį.

Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinama įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismui savo iniciatyva išspręsti žyminio mokesčio ieškovei MB „Airkon LT“ grąžinimo klausimą ir įsiteisėjus šiai nutarčiai grąžinti ieškovei už ieškinį dėl bankroto bylos MB „Ventekonas“ iškėlimo sumokėtą 500 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 87 str.).

Vadovaudamasis LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, civilinio proceso kodekso 87, 290-291 straipsniais, teismas  

n u t a r i a :

iškelti mažajai bendrijai „Ventekonas“ (juridinio asmens kodas 303213711, buveinės adresas Kauno m. sav. Raudondvario pl. 91) bankroto bylą.

Mažosios bendrijos „Ventekonas“ nemokumo administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „BFMG“ (j. a. k. 148523278, eilės numeris nemokumo administratorių sąraše Nr. N-JA0087, adresas Dvaro g. 64-205, 76347 Šiauliai, tel. 8 41 458595, el. paštas: viktoras@tytus.lt).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 4 200 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti mažosios bendrijos „Ventekonas“ (juridinio asmens kodas 303213711) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovams, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, antstoliams, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

Grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „Airkon LT“ (juridinio asmens kodas 302857404) šioje civilinėje byloje 2023 m. kovo 9 d. „Swedbank“, AB sumokėtą 500 Eur (penkių šimtų eurų) žyminį mokestį.

Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                              Gintautas Koriaginas