Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-469-493/2018

                                                                  Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01150-2018-0

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.;

 (S)

                                                                  21.13.3.

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – A. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 3 d. nutarimo A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. K. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 480 Eur dydžio bauda už tai, kad būdamas UAB „S.“ vadovu, eidamas direktoriaus pareigas, pažeidė šios įmonės akcininko – UAB „B.“ teisę gauti informaciją, po to, kai iš UAB „B.“ direktoriaus J. L. (toliau – L. L.) buvo gauti 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 20 d. reikalavimai dėl informacijos pateikimo. A. K. atsisakymą pateikti dokumentus grindė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis taip nesudarydamas galimybės akcininkui susipažinti visų įmonėje tuo metu veikusių sandorių ir sudarytų papildomų jų priedų kopijų, visų įmonės kasos knygų išrašų kopijų, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24818 Eur žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jo įvykdymo.

2.       Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1.                      A. K. apeliaciniu skundu pabrėžia, jog tarp jo ir UAB „B.“ akcininko ir vadovo M. L. (toliau – M. L.) ne mažiau kaip 15 metų yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl UAB „S.“ valdymo, kurie pasireiškia dažnai UAB „B.“ inicijuojamomis bylomis, nes A. K. akcininkui neva nepateikia jo reikalaujamų pateikti dokumentų. Apeliantas nurodo, kad nors Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu ir yra numatyta besąlygiška UAB „B.“ teisė gauti visą su įmone susijusią informaciją ir susipažinti su visais įmonės dokumentais, tačiau Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi yra akcentuota, jog prašant pateikti informaciją, reikalinga nurodyti kokiu tikslu prašoma įmonės dokumentų ir nereikalauti jau turimų dokumentų, kas, pasak apelianto, turi prejudicinę galią šioje byloje.

2.2.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 6 d. raštais pareiškėjas UAB „B.“ reikalavo pateikti visų įmonės kasos knygos išrašų kopijas už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24818 Eur žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jo įvykdymo. A. K. nurodo, kad toks pareiškėjo reikalavimas buvo visiškai nepagrįstas, kadangi 2017 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5683-1043/2016 jis pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kartu pridėdamas duomenis apie pilną teismo sprendimo įvykdymą – buhalterinę pažymą, kasos pajamų orderius ir darbo užmokesčio įskaitymo aktus. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės A. K. buvo panaikintos, patvirtinus, jog jis įvykdė teismo sprendimą, todėl UAB „B.“ reikalavimas pateikti dokumentus, patvirtinančius teismo sprendimo įvykdymo faktą, buvo visiškai nepagrįstas, nes prašomus dokumentus pareiškėjas jau turėjo.

2.3.                      A. K. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog UAB „B.“ yra gavęs prašomus dokumentus yra nereikšminga, nes jie nebuvo pateikti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apelianto manymu, tokia teismo pozicija, jog net jei ir yra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad akcininkas turi dokumentus, kurių reikalauja iš įmonės, ir tokiu atveju įmonės vadovui jų nepateikus, laikoma, kad jis padarė pažeidimą ir gali būti baudžiamas, pažeidžia ANK 1 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, jog šio kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

2.4.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. K. pateikė duomenis apie jo ir S. S. gautus priedus, o duomenis apie darbuotojų gaunamus priedus atsisakė pateikti. Apelianto teigimu, nei ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, nei įmonės įstatų 14.1. ir 14.2. punktai nenumato akcininko teisės susipažinti su darbuotojų darbo užmokesčiu ir jo priedais. Taip pat, minėtuose prašymuose pareiškėjas UAB „B.“ nenurodė, kokiu tikslu šių duomenų jam reikia, todėl A. K. teigimu, jis visiškai pagrįstai atsisakė pateikti informaciją apie darbuotojų gaunamus darbo užmokesčio priedus.

2.5.                      A. K. teigimu, jis pagrįstai nepateikė pareiškėjui dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi ar tuos, kurių prašydamas nepagrindė kokiu tikslu jie yra reikalingi bei jų nedetalizavo. Todėl apeliantas mano, kad užtikrino pareiškėjo teisę gauti/susipažinti su įmonės dokumentais, kas paneigia jo atsakomybę. Be to, A. K. nurodo, kad pareiškėjo teisė gauti minėtus dokumentus yra civilinės teisės dalykas ir esant ginčytinai situacijai, pareiškėjas galėjo savo teises ginti civiline tvarka, tačiau to nepadarė, kas A. K. kelia abejonių, ar tokie dokumentai pareiškėjui yra iš tiesų reikalingi.

3.       Pareiškėjo UAB „B.“ atstovas advokatas Vytautas Dargis pateikė atsiliepimą į A. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašė minėtą skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą. 

3.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo motyvai neatitinka realios situacijos, apeliantas nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų jo poziciją dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties tariamo nebuvimo. Pareiškėjo atstovo nuomone apelianto skundžiamo nutarimo motyvacija yra išsami, jis priimtas objektyviai įvertinus individualias šios bylos aplinkybes ir pagrįstai nustačius, kad A. K. šiuo atveju be jokio teisėto pagrindo neteikė įmonės akcininkui jo prašomų pateikti įmonės dokumentų ir informacijos. Taip pat nurodo, jog pareiškėjo pažeistų teisių šioje situacijoje nebuvo įmanoma apginti civilinėmis pažeistų teisių gynimo priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, teisingai pritaikė materialinės teisės normas ir pagrįstai patraukė A. K. administracinėn atsakomybėn. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis tik A. K. apeliaciniame skundo duomenimis, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtame nutarime yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutarime teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi A. K., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

7.       Konstatuojant šią išvadą, visų pirma būtina pažymėti, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių. Minėto straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, todėl už joje apibrėžtą administracinį nusižengimą atsako asmenys, kurie padarė atitinkamą kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos, nagrinėjamu atveju, ABĮ 16 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

7.1.                      Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 30 d. raštu UAB „B.“ direktorius J. L., vadovaudamasis ABĮ 18 straipsniu bei bendrovės veiklos įstatų 14.2 straipsniu, pareikalavo iš UAB „S.“ administracijos vadovo A. K. per įstatymu nustatytą 7 dienų terminą pateikti akcininkui susipažinti su visų įmonėje šiuo metu veikiančių sandorių ir sudarytų papildomų jų priedų kopijas, visų įmonės kasos knygų išrašų kopijas, už laikotarpį nuo teismo sprendimo administracijos vadovui atlyginti bendrovei 24818 Eur žalą (2016 m. gruodžio 5 d.) iki visiško jų įvykdymo, duomenis apie po 2016 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo iki jo visiško įvykdymo įmonės priskaičiuotus, išmokėtus atlyginimo priedus įmonės skolininkui A. K., administracijos vadovui S. S. ir kitiems dviems įmonės darbuotojams. Rašte nurodė priežastį, dėl kurios prašo minėtų duomenų. UAB „B.“ direktorius J. L. 2018 m. vasario 20 d. pateikė pakartotinį reikalavimą, kuriame be kitų aplinkybių nurodė, kad anksčiau prašytos konkrečios informacijos UAB „S.“ administracijos vadovas nepateikė ir atsisakymo ją pateikti negrindė jos sąsaja su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija.

7.2.                      Iš bylos duomenų matyti, jog A. K., gavęs 2018 m. sausio 30 d. pareiškėjo prašymą pateikė 2018 m. vasario 6 d. raštą, kartu pateikdamas dalinį atsakymą į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją ir dokumentus, papildomai nurodė, kad netrukus vyksiančiame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame bus pateikta revizoriaus ataskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat bendrovės akcininkams įstatymo nustatyta tvarka bus atsakyta į visus jų kompetencijai priklausančius klausimus. Į pakartotinį 2018 m. vasario 20 d. pareiškėjo reikalavimą A. K. atsakė 2018 m. vasario 27 d. raštu informuodamas, kad 2018 m. balandžio 27 d. įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime UAB „B.“ turės galimybę susipažinti su visomis išvadomis ir kitais ABĮ 18 straipsnyje nurodytais dokumentais. Pareiškėjas daugiau pretenzijų nebereiškė.

8.       Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad reikalaujami dokumentai pateikti nebuvo dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjui nenurodžius kokiu tikslu jis reikalauja duomenų, taip pat dėl to, jog duomenys apie Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo įvykdymą buvo reikalaujami nepagrįstai, o duomenų apie darbuotojų darbo užmokestį bei jo priedus pateikimo akcininkui nenumato nei ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, nei UAB „S.“ įstatai ir tai, kad prašomų pateikti duomenų kiekis labai didelis.

8.1.                      Iš bylos duomenų matyti, jog teikdamas prašymus dėl dokumentų pateikimo, pareiškėjas UAB „B.“ užtikrino prašomos informacijos bei dokumentų konfidencialumą bei įsipareigojo neatskleisti įmonės komercinių paslapčių, taip pat nurodė teisinį pagrindą prašomai informacijai ir dokumentams gauti, kaip kad reikalauja ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog A. K. argumentai, jog prašant pateikti informaciją nebuvo nurodyta kokiu pagrindu pareiškėjas jos reikalauja, atmetami kaip nepagrįsti.

8.2.                      Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „B.“ prašomi dokumentai nebuvo pateikti nei kaip tai numatot ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos – per 7 dienų terminą nuo pareikalavimo, nei tinkamai informavus akcininką apie tai, kur ir kaip jam bus pateiktos dokumentų kopijos. Šie dokumentai nebuvo pateikti ir per akcininkų visuotinius susirinkimus, kaip kad žadėjo A. K.. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokius A. K. veiksmus, daro pagrįstą išvadą, jog šios aplinkybės, patvirtina, kad A. K. pažeidė ABĮ nuostatas, dėl ko buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

8.3.                      Minėto straipsnio nuostatos reglamentuoja, jog prašomi pateikti dokumentai turi būti įteikiami tiesiogiai. Tai, kad UAB „B.“ įgaliotas atstovas buvo viena iš šalių civilinėje byloje Nr. e2-5683-1043/2016 ir turėjo teisę susipažinti su joje teikiamais dokumentais, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigos, vadovaujantis ABĮ nuostatomis akcininkui tiesiogiai pateikti reikalaujamus dokumentus ir tai, kad akcininkas turėjo galimybę su jais susipažinti teisminio proceso metu, nelaikytina nei tinkamu jų įteikimu, nei pateikimu ABĮ 18 straipsnio bei ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme, todėl konstatuotina, kad toks A. K. argumentas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

9.       Teismas pažymi, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka proceso dalyviai pateikė papildomų dokumentų, tačiau ištyrus dokumentų turinį, aplinkybių, kurios keistų pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo esmę, nenustatyta.

10.       ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK straipsnis susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. 103-106 straipsniais. Nagrinėjamu atveju, atsiliepimu į apeliacinį skundą, pareiškėjo UAB „B.“ atstovas advokatas Vytautas Dargis, remdamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo apeliacinės instancijos teismui palikus Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarimą nepakeistą, pareiškėjo naudai priteisti iš apelianto A. K. šioje administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderio kvitu serija (duomenys neskelbtini), pagrįstas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl priteistinos iš A. K..

11.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, A. K. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, dėl ko jo apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 666 straipsniu teismas,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš UAB „S.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. priteisti 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir penkiasdešimt centų) proceso išlaidų UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Paštuolis