Civilinė byla Nr. 3K-3-525/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
21.4.1.1;
21.6; 129.2; 129.11; 129.17
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio
3 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano
Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės antstolės Rimos Gražienės
kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio
23 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovės H. K. ieškinį atsakovams antstolei Rimai Gražienei,
A. G., tretieji asmenys – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko
teisių apsaugos tarnyba, S. K., dėl turto pardavimo iš varžytynių akto
pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė
H. K. 2005 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir,
patikslinusi reikalavimus, prašė pripažinti
negaliojančiu 2005 m. spalio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą,
patvirtintą 2005 m. lapkričio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo, bei
taikyti restituciją. Ieškovė nurodė, kad, išieškant įsiskolinimą už komunalines
paslaugas, 2004 m. balandžio 28 d. antstolė R. Gražienė areštavo
ieškovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), arešto akte
nurodydama jo vertę 28 000 Lt. 2004 m. birželio 11 d. ir
2004 m. liepos 27 d. skelbtos buto pardavimo varžytynės neįvyko.
Pasiūlius neparduotą turtą pasiimti išieškotojui, pastarasis šia teise
nepasinaudojo. Antstolė, vykdydama įsiskolinimo už komunalines paslaugas
išieškojimą, 2005 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu vėl areštavo
tą patį butą, arešto akte nurodydama jo kainą – 35 000 Lt. Butas buvo
parduotas iš varžytynių 2005 m. spalio 10 d. atsakovui A. G. už
29 600 Lt. Turto pardavimo iš varžytynių aktas 2005 m. lapkričio
2 d. patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos rezoliucija. Ieškovės
nuomone, varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad
atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip antstolės, pareigas, t. y. nevykdė CPK
634 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos aktyviai padėti šalims
ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, netinkamai vykdė CPK
681 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, neįkainojo areštuojamo
turto rinkos kainomis, dėl to šį turtą pardavė mažesne, nei jis vertas, kaina.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno
rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį
patenkino: pripažino negaliojančiu 2005 m. spalio 10 d. turto
pardavimo iš varžytynių aktą, patvirtintą 2005 m. lapkričio 2 d.
Kauno miesto apylinkės teismo, kuriuo antstolė R. Gražienė viešose
varžytynėse pardavė, o A. G. pirko už 29 600 Lt butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą
nuosavybės teise H. K. vardu; įpareigojo ieškovę grąžinti į antstolės R. Gražienės
depozitinę sąskaitą 21 870,78 Lt, gautus už parduotą 2005 m.
spalio 10 d. varžytynėse butą; įpareigojo A. G. butą, įgytą pagal
2005 m. spalio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti H. K.
nuosavybėn. Teismas nustatė, kad antstolė R. Gražienė,
vykdydama 7393,98 Lt įsiskolinimo už komunalines paslaugas išieškojimą
išieškotojui UAB „Giraitės vandenys“, 2004 m. balandžio 28 d. areštavo
ieškovės vardu nuosavybės teisėmis įregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini),
nurodydama jo vertę – 28 000 Lt. Šio buto dvejos varžytynės – 2004 m.
birželio 11 d. ir 2004 m. liepos 27 d. – neįvyko. Išieškotojas
nepasinaudojo teise pasiimti neparduotą turtą. Toje pačioje vykdomojoje byloje
vykdant 6636,27 Lt įsiskolinimo už komunalines paslaugas išieškojimą pagal
tą patį vykdomąjį raštą, antstolė R. Gražienė, nepanaikinusi 2004 m.
balandžio 28 d. arešto ir negrąžinusi buto skolininkei H. K., 2005 m.
rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu vėl areštavo tą patį butą, nurodydama jo
vertę 35 000 Lt. 2005 m. spalio 10 d. antstolė R. Gražienė
viešose varžytynėse pardavė ginčo butą atsakovui A. G. už 29 600 Lt.
Varžytynių aktas 2005 m. lapkričio 2 d. buvo patvirtintas Kauno
miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija. 2005 m. lapkričio 3 d. antstolės
R. Gražienės patvarkymu gautos lėšos buvo paskirstytos, išmokant 1055,40 Lt
vykdymo išlaidų, kreditoriams, likusią sumą – 21 870,78 Lt išmokant
ieškovei. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš ieškovės darbo užmokesčio 2005 m.
sausio-rugsėjo mėn. laikotarpiu buvo išskaitomos lėšos pagal antstolės R. Gražienės
tą patį vykdomąjį dokumentą Nr. 0090/04/00479. Teismas taip pat nustatė,
kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, kurie kartu su ieškove gyvena ginčo
bute, o ieškovės ir trečiojo asmens S. K. santuoka iki šiol nenutraukta,
turtas nepasidalytas, ginčo butas įgytas santuokos metu. Teismas konstatavo,
kad 2005 m. rugpjūčio 12 d. aktu areštuotas kelis kartus
didesnės vertės turtas nei išieškotina skola, taip
pažeidžiant CPK 677 straipsnio 2 dalį.
Teismas sprendė, kad antstolė pažeidė CPK 723 straipsnio 2, 3 dalių
reikalavimus, nes nepanaikinusi arešto po 2004 m. liepos 27 d.
neįvykusių varžytynių ir išieškotojui atsisakius paimti turtą, antstolė
negražino buto skolininkei H. K., o arešto aktas išregistruotas tik 2005 m.
rugpjūčio 16 d. Teismas pažymėjo, kad 2005 m. rugpjūčio 12 d. antstolė
vėl areštavo ieškovės butą, dėl to ieškovė neturėjo galimybių pasinaudoti savo
teise disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra ir negalėjo pati parduoti buto. Spręsdamas
dėl buto rinkos vertės teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, rėmėsi ieškovės
pateikta preliminaria išvada, iš kurios matyti, jog ginčo buto rinkos vertė 2005 m.
gruodžio 9 d., t. y. praėjus vos dviem mėnesiams po varžytynių, buvo
žymiai didesnė – 50 000 Lt. Teismo vertinimu, antstolė netinkamai
įvykdė savo pareigas, nustatytas CPK 634 straipsnyje, – aktyviai padėti ginti šalių
teises bei saugomus šalių interesus vykdymo proceso metu, užtikrinti
pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų. Teismas konstatavo, kad ieškovės
turtinė bei šeimyninė padėtis buvo žinoma antstolei, ji neatsižvelgė į ieškovės
dviejų nepilnamečių vaikų interesus ir nukreipė išieškojimą į vienintelį šeimos
būstą, prieš tai negrąžinusi jo skolininkei, taip pažeisdama ieškovės ir jos
nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Teismas vertino, kad vykdomojoje
byloje pažeistos CPK 723 straipsnio 2, 3 dalys, 677 straipsnio
2 dalis yra imperatyvios teisės normos. Teismas sprendė, kad buvo
sudarytas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, be to, yra
CPK 602 straipsnio 6 punkto sąlyga, todėl turto pardavimo iš varžytynių
aktas pripažintinas negaliojančiu. Konstatavęs, kad atsakovas
A. G. įsigijo ginčo butą turto pardavimo iš varžytynių akto, kuris
pripažintinas negaliojančiu, pagrindu, teismas sprendė, kad turtas gali būti
išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atsakovės antstolės R. Gražienės apeliacinį
skundą, 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo
2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Nurodžiusi,
kad antstolė, 2005 m. rugpjūčio 12 d. areštuodama ieškovės butą, jį
įkainojo 35 000 Lt, kolegija pažymėjo, kad tokiam įkainojimui
neprieštaravo nei skolininkas (ieškovė), nei išieškotojas. Kolegija atsižvelgė
į tai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis arešto metu ieškovės buto
vertė buvo 35 900 Lt, t. y. tik nežymiai didesnė už antstolės
nustatytą buto vertę. Nurodžiusi, kad ieškovės teismui pateikta preliminari
išvada neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje
nustatytų reikalavimų ir Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu
Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos, kolegija pripažino
nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl antstolio padaryto CPK
681 straipsnio 1 dalies pažeidimo įkainojant areštuojamą turtą. Nurodžiusi,
kad vienintelis ieškovės turtas, kurį buvo galima areštuoti ir nukreipti į jį
išieškojimą, buvo vieno kambario butas ir kad toks turtas yra nedalus, kolegija
sprendė, jog antstolė, areštuodama šį turtą, CPK 675 straipsnio 2 dalies
reikalavimų nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip
pat nepagrįstai esminiais pažeidimais pripažino faktus, kad antstolė,
išieškotojui atsisakius paimti iš varžytynių neparduotą ieškovės butą,
negrąžino buto ieškovei ir nepanaikino jo arešto bei pakartotinai nukreipė
išieškojimą į tą patį turtą. Remdamasi CPK 634 straipsnio 2 dalimi,
663 straipsnio 4 dalimi bei 376 straipsniu, kolegija konstatavo, kad vaiko
teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui,
išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio
4 dalyje, ir teismui, prieš tvirtinant varžytynių aktą patikrinti, kaip
tokią pareigą atliko antstolis, ar nepažeidžiamas viešasis interesas, ar
užtikrinant jo apsaugą skolininkui buvo sudarytos pakankamos sąlygos
įgyvendinti savo teises. Kolegija pažymėjo, kad antstolė, areštavusi butą,
neišaiškino ieškovei jos teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje
nustatytą apribojimą; vykdomojoje byloje nėra duomenų ne tik apie teisės
prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą
išaiškinimą ieškovei, bet ir apie bendrųjų CPK 643 straipsnyje nurodytų
skolininko teisių išaiškinimą. Kolegijos vertinimu, šį pažeidimą pirmosios
instancijos teismas pagrįstai pripažino esminiu ir sudarančiu pagrindą varžytynių
aktą pripažinti negaliojančiu. Kolegija konstatavo, kad CK 4.96 straipsnio
4 dalyje nustatytas draudimas (išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį
teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka) paaiškinamas tuo, kad priverstinį
daikto pardavimą vykdo valstybės įgaliotas pareigūnas – antstolis, ir ši
aplinkybė sukuria daikto pardavimo teisėtumo ir daiktą įgijusio asmens
sąžiningumo prezumpciją, tačiau, kolegijos vertinimu, ši prezumpcija gali būti
paneigta, t. y. įrodžius, kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs
asmuo buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas. Kolegija
pažymėjo, kad skolininkas ir pirkėjas taip pat turi žinoti bei vykdyti įstatymų
reikalavimus dėl šios specifinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tvarkos. Nustačiusi,
kad ieškovės butą varžytynėse įsigijęs atsakovas A. G. verčiasi prekyba
nekilnojamuoju turtu, paskolų teikimu, nekilnojamąjį turtą varžytynėse yra
pirkęs ir anksčiau, buvo iškėlęs civilines bylas dėl asmenų, kurių butus jis
įsigijo varžytynėse, iškeldinimo, kolegija konstatavo, kad, būdamas pakankamai
apdairus ir rūpestingas, jis turėjo žinoti, kad varžytynių aktas sudarytas
pažeidžiant imperatyvias proceso teisės normas. Kolegija sprendė, kad atsakovas
A. G., įsigydamas turtą varžytynėse, buvo nesąžiningas, todėl pirmosios
instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją (CK 6.145 straipsnio
1 dalis).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovė antstolė R. Gražienė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės
teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 16 d. nutartį
ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas
šiais argumentais:
1. Kasaciniame
skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, CPK 634 straipsnio
2 dalies pažeidimą laikydamas esminiu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-1130/2002). Kasatorės teigimu,
Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas antstolio padarytas
proceso teisės pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti turto pardavimo iš
varžytynių aktą neteisėtu (negaliojančiu); tokiu pagrindu gali būti tik
imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių
teises ir teisėtus interesus. Anot kasatorės, Aukščiausiojo Teismo nurodytų
esminių pažeidimų sąrašas yra baigtinis, tačiau bylą nagrinėję teismai nė vieno
iš nurodytų pažeidimų nenustatė.
2. Kasatorė
nurodo, kad CPK 634 straipsnio 2 dalies pažeidimo ji nepadarė –
ieškovei jos teisės buvo ne kartą išaiškintos. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai,
kad CPK nenustatyta, kad tokie teisių išaiškinimai skolininkui būtų pateikti
raštu. Anot kasatorės, ieškovė nepasinaudojo teisėmis kreiptis į teismą dėl CPK
663 straipsnio 4 dalyje nustatyto apribojimo taikymo bei susirasti iš
varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 straipsnis). Kasatorės
teigimu, kad skolininkas vykdymo procese turi pats naudotis jam suteiktomis
procesinėmis teisėmis pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-79/2007; antstolis gali tik padėti ginti šias teises, bet negali
už šalis atlikti tų veiksmų.
3. Kasatorės
nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino CPK 634 straipsnio
2 dalį, šią normą suprasdami tik kaip skolininkės teisių gynimą. Kasatorė
pažymi, kad ieškovė gera valia nemokėjo ne tik skolų pagal vykdytinus
sprendimus, bet nemokėjo ir mokesčių už komunalines paslaugas, tačiau apie
išieškotojų interesus kuo greičiau atgauti priteistas lėšas teismų
procesiniuose sprendimuose visiškai neužsimenama, nors CPK 634 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų
teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kasaciniame
skunde nurodoma, kad visapusiškas CPK 634 straipsnio 2 dalyje
nustatytų principų realizavimas negalimas be aktyvaus paties asmens dalyvavimo
vykdant bylą, tuo tarpu skolininkė (ieškovė) ne tik nesinaudojo savo teisėmis,
bet ir jomis piktnaudžiavo, naudojosi nesąžiningai.
4. Kasatorė
nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog pagal Vaiko
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi
būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės
ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda tik tada, kai vaiko tėvai
šios teisės negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijų nutartys, priimtos civilinėse bylose
Nr. 3K-3-874/2000, Nr. 3K-3-1153/2003, Nr. 3K-3-201/2006,
Nr. 3K-3-580/2006). Kasatorė pažymi, kad pareigą rūpintis nepilnamečiais
vaikais turi ne tik ieškovė, bet ir vaikų tėvas S. K. bei tam tikrais
atvejais vaikų seneliai (CK 3.237 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu,
anot kasatorės, bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, ar ginčo butas buvo
paskutinė gyvenama patalpa, būtina nepilnamečiams vaikams gyventi. Kasatorė
nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje garantuota
asmenų lygybė, tačiau šioje byloje nepagrįstai, pažeidžiant lygybės principą
ginami H. K. ir jos nepilnamečių vaikų interesai, kartu pažeidžiamos
išieškotojų teisės.
5. Kasatorė
teigia, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl sąžiningo įgijėjo
instituto, neteisingai taikė CK 4.96, 6.145 straipsnius. Kasaciniame
skunde nurodoma, kad, remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijų nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-360/2005,
Nr. 3K-3-4/2007), daikto įgijėjo nesąžiningumas yra siejamas su parduodamo
daikto kaina (daiktas nupirktas už mažą ir neteisingą kainą); tuo tarpu,
apeliacinės instancijos teismas dėl A. G. sąžiningumo nurodė, jog A. G.
verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, paskolų teikimu, nekilnojamąjį turtą
varžytynėse yra pirkęs ir anksčiau, todėl, būdamas pakankamai apdairus ir
rūpestingas, jis turėjo žinoti, kad varžytynių aktas sudarytas pažeidžiant
imperatyvias proceso teisės normas.
Atsakovas A. G.
pareiškimu prisidėjo prie antstolės R. Gražienės kasacinio skundo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko
teisių apsaugos tarnyba prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės
15 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, pripažinus
negaliojančiu 2005 m. spalio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių
aktą, H. K. ir S. K. dviejų nepilnamečių vaikų interesai yra
apsaugoti tinkamai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio
1 dalies 1, 5 punktai, 6 straipsnis).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovė H. K. prašo kasacinio skundo netenkinti. Ieškovė
nurodo, kad antstolė nevykdė savo pareigų, nustatytų CPK 663 straipsnyje.
Atsiliepime pažymima, kad įsiskolinimai kilo tik iš komunalinių ir kitokių
paslaugų, be to, su ieškove gyvena 2 nepilnamečiai vaikai, ir ginčo turtas yra
vienintelė ieškovės bei jos vaikų gyvenamoji vieta; areštuoto turto vertė kelis
kartus viršijo skolą. Ieškovės teigimu, vykdomosios bylos aplinkybės iš
antstolio reikalavo ypatingo atidumo ir rūpestingumo. Ieškovės manymu, antstolė
pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalį, t. y. nevykdė pareigos
užtikrinti viešąjį interesą vykdymo procese. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinį
skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse
išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis
analogiškose arba iš esmės panašiose bylose. Ieškovė nesutinka su kasacinio
skundo argumentais, kad įstatymais draudžiama išieškoti daiktą iš asmens, kuris
jį įsigijo varžytynėse, ir kad negalima išreikalauti daikto esant sąžiningo
įgijėjo prezumpcijai. Atsiliepime pažymima, kad asmens, įgijusio daiktą teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, sąžiningumas yra preziumuojamas, tačiau
tai nereiškia, kad tokia prezumpcija yra absoliuti ir nenuginčijama. Ieškovės
nuomone, daikto įgijėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo nustatymas yra ne teisės,
o fakto klausimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Antstolė R. Gražienė, vykdydama 6636,27 Lt įsiskolinimo
už komunalines paslaugas išieškojimą iš skolininkės H. K. išieškotojui UAB
„Giraitės vandenys“, 2005 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu areštavo
ieškovės vardu nuosavybės teisėmis įregistruotą vieno kambario butą, esantį (duomenys
neskelbtini). Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, kurie kartu su ja
gyvena ginčo bute. Ginčo butas yra paskutinis ieškovės ir jos nepilnamečių
vaikų būstas. Antstolė, areštavusi butą, neišaiškino ieškovei teisės prašyti
taikyti CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. 2005 m.
spalio 10 d. viešose varžytynėse ginčo butas parduotas atsakovui A. G..
Varžytynių aktas 2005 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kauno miesto
apylinkės teismo teisėjo rezoliucija. Atsakovas A.G., įsigydamas turtą
varžytynėse, buvo nesąžiningas.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK
353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio
skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo
aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nustatytų aplinkybių.
Kasacinio teismo
argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, CPK 634 straipsnio
2 dalies pažeidimą laikydamas esminiu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, grindžiamas Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2002, pateiktais teisės
išaiškinimais. Nurodytoje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje yra aiškintos 1964 m.
CPK normos, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje taikomos 2002 m. CPK normos, o
1964 m. CPK normos netaikytinos. Dėl to aptariamas kasacinio skundo
argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad 2002 m. CPK
634 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. Nagrinėjamoje byloje
nustatytas esminis šios imperatyvios teisės normos pažeidimas, varžantis
ieškovės (skolininkės), atsižvelgiant į jos šeimynines aplinkybes bei
materialinę padėtį, teises ir teisėtus interesus, todėl apeliacinės instancijos
teismas teisėtai šį pažeidimą vertino kaip pagrindą pripažinti turto pardavimo
iš varžytynių aktą negaliojančiu.
Byloje nustatyta
faktinė aplinkybė, kad antstolė, areštavusi butą, neišaiškino ieškovei teisės
prašyti taikyti CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Kasacinis
teismas yra saistomas minėtos nustatytos faktinės aplinkybės (CPK
353 straipsnio 1 dalis). Kasatorė, kasaciniame skunde teigdama, kad
ieškovei ne kartą išaiškino jos teises ir CPK 634 straipsnio 2 dalies
nepažeidė, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK
346 straipsni, 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to minėtas kasacinio
skundo teiginys ir kiti iš jo išvestiniai kasacinio skundo teiginiai
nenagrinėtini.
Vykdymo procese
antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės
aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo
imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti,
nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Šioje
proceso stadijoje, be kita ko, turi būti ginamas viešasis interesas, laikomasi
interesų derinimo principo, o atskirų kategorijų vykdymo bylų ypatumus lemia
tos kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai.
CPK
663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių
vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį
gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms:
1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus
energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to
skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto,
gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi,
areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji),
socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar
jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į
butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola
nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma
vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų)
ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti
juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms,
viešas interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti
išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant
socialiniam aspektui. Jeigu vykdomojoje byloje yra minėtos pirmos trys CPK
663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK
634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti
skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje
nustatytą apribojimą. Ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma. Kai
skolininkas, kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę, turi nepilnamečių
vaikų, tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į
teismą su atitinkamu prašymu, viešas interesas reikalauja, kad antstolis apie
tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri įstatymų nustatyta
tvarka gali realizuoti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. Vaiko
teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, išaiškinant
teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą
apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos
instituciją, o teismas prieš tvirtinant turto pardavimo iš varžytynių aktą
privalo patikrinti kaip antstolis įvykdė pareigą. Jeigu antstolis, esant
minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms,
pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti
taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tai teismui
nustačius, jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties,
yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyvios teisės normos pažeidimą,
varžantį skolininko teises ir teisėtus interesus, kuris teikia teisinį pagrindą
pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Kasacinio skundo
argumentai neįgalina pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino
CPK 634 straipsnio 2 dalį, pažeidė lygybės principą, nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos
dėl vaiko teisių apsaugos.
Restitucija yra
prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jis taikomas asmenims,
kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Pripažinus varžytynių aktą
negaliojančiu ab initio atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė –
restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Vykdant restituciją tarp
pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos,
reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK
1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi pripažinus turto pardavimo iš
varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių
(CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo
sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas. Dėl to atmetamas kaip teisiškai
nereikšmingas kasacinio skundo argumentas dėl CK 4.96 straipsnio
pažeidimo, nes ši norma nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma ir nėra
pažeista. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas
sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų balanso (CK
6.145 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nėra nurodyta argumentų
dėl sąžiningumo principo taikymo vykdant restituciją. Kasacinio skundo
argumentas apie neteisingą CK 6.145 straipsnio taikymą atmestinas kaip
teisiškai nepagrįstas.
Kiti kasacinio
skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstų procesinių
sprendimų teisėtumui.
Teisėjų
kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus,
konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio
pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Apskųstus
procesinius sprendimus paliekant nepakeistus, tenkintinas ieškovės prašymas dėl
turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jos naudai iš kasatorės priteistina
700 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (T. 2, b. l. 51,
CPK 98 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno rajono
apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės
16 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti
ieškovei H. K. (duomenys neskelbtini) iš
atsakovės antstolės Rimos Gražienės 700 (septynis šimtus) Lt
bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis