Civilinė byla Nr. 2S-604-440/2015 

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02311-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 103.1; 106.3; 114.12; 121.14; 122.4

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3492-907/2015 pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Ž. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P. 246,18 Eur skolos, 20,00 Eur žyminį mokestį, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-06-09 pardavė atsakovui tris Romanovo veislės avis, kurios buvo įregistruotos jo ūkyje už 850,00 Lt, tačiau atsakovas už jas neatsiskaitė. Pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti skolą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė (1-2 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-04-01 nutartimi įpareigojo ieškovą Ž. K. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus iki 2015-04-08. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytas aplinkybes. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog turėjo tris avis, kurios buvo įregistruotos jo ūkyje, nurodo pažymėjimo numerį, avių įsago numerius, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Paaiškėjus, kad ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, teismas ieškovui nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti duomenis apie ieškovo vardu įregistruotą ūkį, apie tai, kad minėtos avys buvo įregistruotos ieškovo ūkyje, jų apskaitą patvirtinančius dokumentus, duomenis, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kad apie avių pardavimą buvo pranešta Ūkinių gyvūnų registro centrinei duomenų bazei ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui, kaip to reikalauja poįstatyminiai teisės aktai. Teismas nurodė, kad iki nurodyto termino trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu ieškovas Ž. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3492-907/2015 ir įpareigoti Šiaulių apylinkės teismą išspręsti ieškinio priėmimo klausimą vadovaujantis LR CPK nuostatomis. Nurodė, kad teismo teiginys, jog pareiškimo turinys neatitinka LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio ieškiniui prieštarauja LR CPK principinėms nuostatoms. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ieškovas, bet ne teismas sprendžia, koks turi būti ieškinio turinys ir kokius įrodymus teikti teismui, įrodinėjant savo reikalavimus. Konkrečiu atveju teismo reikalavimas pateikti įrodymus, dar neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo, yra nepagrįstas, prieštaraujantis LR CPK 135 straipsnio nuostatoms, kadangi teismas imasi nagrinėti faktines bylos aplinkybes ir įrodymų tyrimą neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis LR CPK 135 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, t. y. atitikti LR CPK 111 straipsnio reikalavimus, taip pat jame turi būti LR CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų ir kt. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs,  kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). LR CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas su teismo priimta nutartimi dėl trūkumų šalinimo nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas LR CPK 135 straipsnio nuostatas reikalauja pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismo motyvus, atskirojo skundo argumentus, nors sutinka, kad vadovaujantis LR CPK 111 straipsniu ieškovas be kitų aplinkybių turi nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes ir pateikti įrodymus, patvirtinančius  ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą, tačiau konkrečiu atveju pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo ir trūkumų šalinimo taisykles, ir dėl tos priežasties nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Pažymėtina, kad LR CPK 225 straipsnis numato, kad teismas priėmęs ieškinį prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti; nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas; nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes; prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama; atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (LR CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Paminėtina, kad teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas LR CPK 160 straipsnyje - teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus LR CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (LR CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (LR CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (LRCPK 4238 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (LR CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Tačiau dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų, susijusių su įrodymų pateikimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo neatitinka tokia praktika, kai teismas nutartimi pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu, perima atsakovo funkciją bei netiesiogiai jam padeda suformuluoti savo gynybos poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo reikalavimus atsakovui, nurodė faktinio pobūdžio aplinkybes, su kuriomis jis sieja galimybę patenkinti pareikštus reikalavimus atsakovui, nors ir nepateikė jas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Kaip jau minėta, ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vadovaudamasis išdėstytu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ieškovo įpareigojimo pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar kitus įrodymus, neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, neproporcingai apriboja ieškovo teisę kreiptis į teismą, prieštarauja ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirčiai.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų nustatymo, įrodymų išreikalavimo klausimus, todėl priimta Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, teismas vertina, kad jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį ir Ž. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Teisėja                                                                                                                   Vilija Valantienė