VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir                 Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei L. Č.-K.,

atsakovės atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „Raseinių vandenys“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) 2018 m. liepos 16 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 dalį, kuria dėl dvigubai finansuotų darbų netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 161 554 Eur suma ir paskirta 172 613,93 Eur dydžio finansinė pataisa dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo                             (toliau – VPĮ) pažeidimo dėl netinkamai apibrėžto pirkimų objekto.

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nesutinka su sprendime išdėstytais teiginiais, kad vandentiekio ir nuotekų tiesimo darbai buvo atliekami du kartus, nes su skundu pateikiami dokumentai įrodo, kad rangovai AB-f „Viti“ atstovaujama ūkio subjektų grupė (toliau – AB-f „Viti“) ir UAB „KRS“ atstovaujama ūkio subjektų grupė (toliau – UAB „KRS“) iš esmės vykdė skirtingus darbus ir tik kai kuriuose darbų baruose UAB „KRS“ šalino  AB-f „Viti“ atliktų darbų defektus.

Pažymi, kad AB-f „Viti“ pagal rangos sutartį netinkamai ir ne iki galo atliko vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbus (atliko ne visus darbus) Viduklės miestelyje, todėl likusius darbus turėjo atlikti UAB „KRS“. Pareiškėja, siekdama atskirti, kuriuos darbus atliko AB-f „Viti“, o kuriuos UAB „KRS“, kreipėsi į statybos inžinierius UAB „Incorpus“, kad atliktų ekspertizę ir įvertintų                AB-f „Viti“ ir UAB „KRS“ atliktus darbus. Iš 2018 m. balandžio 26 d. išvados matyti, kad UAB „KRS“ už 161 554 Eur atliko naujus darbus, kurie negali būti laikomi dvigubais darbais, todėl sprendimo dalis, kurioje Agentūra pripažįsta 200 859,1 Eur netinkamomis finansuoti išlaidomis, yra nepagrįsta.

Taip pat nesutinka, kad pažeidė VPĮ 3 ir 24 straipsnius, nes teisės aktai nustato teisę perkančiosioms organizacijoms vykdyti viešuosius pirkimus tada, kai nėra tiksliai žinomi perkamų darbų, paslaugų ar prekių kiekiai, jeigu viešojo pirkimo sąlygose yra įtvirtinama fiksuoto įkainio kainodara. Pažymi, kad pareiškėja pateikė aiškius atsakymus į tiekėjų klausimus, buvo paaiškintos pirkimo sąlygos ir tiekėjai turėjo galimybę išsiaiškinti pirkimo sąlygų turinį bei pateikti pasiūlymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkimo objektas buvo neaiškus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip Agentūra palygino atliktų darbų aktus, nes AB-f „Viti“ atliktų darbų aktuose nenurodyti gatvių pavadinimai, nurodyti tik bendri kiekiai. Sutiko, kad Agentūra apmokėjo galimai nekokybiškus AB-f „Viti“ darbus (39 305,10 Eur), dėl kitų „Incorpus“ išvadoje nurodytų darbų už 57 123,2 Eur ir 104 430,8 Eur su Agentūros argumentais nesutiko. Pareiškėjos atstovės teigimu, finansinę pataisą Agentūra pritaikė nepagrįstai, nes rėmėsi tik prielaidomis. 

Atsakovė Agentūra atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, vykdant projektą, Agentūrai buvo teikiami mokėjimų prašymai, su kuriais buvo teikiami ir AB-f „Viti“ atliktų darbų aktai. Visus AB-f „Viti“ atliktų darbų aktuose deklaruotus darbus, atliktus Viduklės miestelyje, Agentūra apmokėjo. Atsižvelgdama į rangos sutartyje nustatytas nuostatas dėl užsakovo ir inžinieriaus pareigų deklaruoti tik faktiškai atliktus darbus, Agentūra neturėjo pagrindo abejoti sutarties atliktų darbų aktuose nurodytų atliktų darbų realumu. AB-f „Viti“ atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo aktuojami kaip atlikti visi, o UAB „KRS“ tam tikrus darbus, už kuriuos AB-f „Viti“ buvo apmokėta, taip pat nurodė atliktų darbų aktuose. UAB „KRS“ pagal sutartį Nr. 2015/09/29-2 atlikti defektų nustatymo iš šalinimo darbai netinkami finansuoti, nes šie darbai buvo deklaruoti AB-f „Viti“ pagal sutartį Nr. 2012/03/12 atliktų darbų aktuose ir apmokėti. Kadangi tam tikri darbai buvo finansuojami tiek pagal sutartį Nr. 2012/03/12, tiek pagal sutartį Nr. 2015/08/29, netinkamomis finansuoti dėl tų pačių darbų dvigubo finansavimo pripažinta 200 859,10 Eur suma.

Agentūra pirminėje pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad vykdant pirkimą, kurio tikslas –ištaisyti rangovės AB-f „VITI“ paliktus defektus bei užbaigti nebaigtus darbus, buvo netinkamai apskaičiuota pirkimo vertė. Perkančioji organizacija UAB „Raseinių vandenys“, negalėjusi nurodyti tikslių perkamų darbų apimčių (nebuvo aišku, kokie defektai bus nustatyti ir kokie darbai turės būti atlikti), pasirinko fiksuoto įkainio kainodaros taisykles. Tai lėmė, kad galutinė sutarties kaina turėjo priklausyti nuo atliktų darbų kiekių. Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjos UAB „KRS“ pasiūlymas (darbų kaina – (duomenys neskelbtini)). Ši suma viršijo tiek perkančiosios organizacijos pirkimui skirtų lėšų sumą, tiek ir pirkimo vykdymo metu galiojusio tarptautinio pirkimo ribas. Pagal su laimėtoju 2015 m. gegužės 28 d. sudarytos preliminarios sutarties nuostatas, perkančioji organizacija apsibrėžė, kad pagrindinės sutartys bus sudaromos pagal turimas lėšas ir neviršys sutartos (duomenys neskelbtini) Eur ribos.

Pareiškėja, konkrečiai neapibūdinusi pirkimo objekto (nenurodžiusi perkamų darbų kiekio), pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, nes neaiškūs pirkimo dokumentai gali atgrasyti potencialius pirkimu susidomėjusius tiekėjus, taip pat pažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimų tikslą – racionaliai naudoti lėšas, nes nežinodami darbų, kuriuos reikės atlikti, apimčių, tiekėjai galimai nurodo didesnes pasiūlymų kainas, taip pat pažeidė VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, 25 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Tai, kad pirkimo objektas nebuvo apibrėžtas pakankamai tiksliai, parodo ir CVPIS priemonėmis pateikti klausimai perkančiajai organizacijai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Agentūros darbuotojas atliko darbų patikrinimą vietoje (Viduklės miestelyje), taip pat tikrino UAB „Raseinių vandenys“ pateiktus dokumentus ir nustatė, kad dalis darbų yra dvigubai finansuoti. Atsakovės atstovės teigimu, UAB „KRS“ turėjo tik užbaigti   AB-f „Viti“ neužbaigtus darbus, bet ne taisyti defektus. Jei AB-f „Viti“ darbus atliko su defektais, tie darbai neturėjo būti aktuojami. Pirkimo objektas turėjo būti apibrėžtas tiksliai, nes nė vienas tiekėjas keliuose miesteliuose negalėjo faktiškai susipažinti su atliktais ar neatliktais darbais, nes darbai buvo vykdyti po žeme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo pripažinti netinkama finansuoti projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone (Betygaloje, Girkalnyje, Viduklėje)“ Nr. 05.3.2-APVA-V-013-01-0029 (toliau – Projektas2) 334 167,93 Eur išlaidų sumą teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl pripažintų netinkamomis finansuoti 39 305,10 Eur išlaidų pareiškėja sutinka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. D1-953 „Dėl finansavimo skyrimo projektams pagal 2017–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę                                               Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ pareiškėjai skyrė 18 854 887 Lt (5 460 752,72 Eur) Europos Sąjungos fondų lėšų ir 2 218 222 Lt                      (642 441,5 Eur) valstybės biudžeto lėšų įgyvendinti projektą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-0072 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone (Šiluvoje, Betygaloje, Kudonyse, Girkalnyje, Dvareliškiuose, Girkalnio k., Viduklėje, Alaviniškiuose)“ (toliau – Projektas1).

Pareiškėja su AB-f „Viti“ 2012 m. kovo 12 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2012/03/12                               (toliau – Rangos sutartis Nr. 2012/03/12) dėl Projekto1 darbų atlikimo, rangos sutarties kaina –                              (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur). Kadangi AB-f „Viti“ netinkamai vykdė minėtą rangos sutartį, pareiškėja 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukė šią sutartį.

Pareiškėja 2014 m. spalio 6 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė supaprastintą ribotą konkursą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose darbams pirkti (toliau – Pirkimas).

2015 m. gegužės 28 d. ji sudarė preliminariąją Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose (defektų šalinimas ir darbų užbaigimas)“ sutartį Nr. 2015/05/28 (toliau – Preliminarioji sutartis) su mažiausią kainą pasiūliusia tiekėja UAB „KRS“.

Vadovaudamasi Preliminariosios sutarties 2.1 punktu, 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Viduklės miestelyje (defektų nustatymas ir statybos darbai) rangos sutartį Nr. 2015/08/07 (toliau – Rangos sutartis Nr. 2015/08/07), kurios kaina                           (duomenys neskelbtini) Eur be PVM ((duomenys neskelbtini) Eur su PVM). Su UAB „KRS“ 2015 m. rugsėjo 29 d. sudarė Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose (defektų nustatymas ir statybos darbai) rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 (toliau – Rangos sutartis Nr. 2015/09/29-2), kurios kaina (duomenys neskelbtini) Eur be PVM ((duomenys neskelbtini) Eur su PVM).

Pareiškėja su Agentūra 2016 m. spalio 3 d. sudarė Projekto2 sutartį (Finansavimo sutartis II), pagal kurią pareiškėjai skirta 3 577 968,77 Eur ES fondų lėšų finansuoti vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimą Betygalos, Girkalnio ir Viduklės miesteliuose.

Agentūra atliko pažeidimo tyrimą dėl Projekto2 apimtyje vykdyto Pirkimo atitikties VPĮ reikalavimams bei šio Pirkimo pagrindu sudarytos Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 vykdymo ir                           2017 m. birželio 14 d. nustatė pažeidimus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms                                                                     (Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-115-856/2017 pripažinus, kad eksperto L. U. išvada nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad           AB-f „Viti“ darbus atliko tinkamai), tyrimą atnaujino.

Agentūra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 307.1, 307.2 papunkčiais, 311 punktu, 314.3.3, 421.11 papunkčiais bei šių Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktu, ginčijamu sprendimu pripažino netinkamomis finansuoti 373 473,03 Eur Projekto2 lėšų, kurios pareiškėjai turėjo būti skirtos pagal Finansavimo sutartį II. Agentūra netinkamomis finansuoti pripažino Projekto2 200 859,10 Eur išlaidų, nustačiusi, kad               UAB „KRS“ pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 atlikti defektų nustatymo ir šalinimo darbai deklaruoti AB-f „Viti“ pagal Rangos sutartį 2012/03/12 atliktų darbų aktuose ir apmokėti, t. y. tie patys darbai apmokėti ir pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12, ir pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2. Taip pat konstatavo, kad, konkrečiai neapibūdinus Pirkimo objekto (nenurodžius perkamų darbų kiekio), buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes neaiškūs Pirkimo dokumentai gali atgrasyti potencialius pirkimu susidomėjusius tiekėjus, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas – racionaliai naudoti lėšas, nes nežinodami darbų, kuriuos reikės atlikti, apimčių, tiekėjai galimai nurodo didesnes pasiūlymų kainas, bei pažeistos VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies nuostatos. Agentūra, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, už netinkamai apibrėžtą Pirkimo objektą pritaikė 5 proc. dydžio finansinę pataisą                                  (172 613,93 Eur), iš viso netinkamomis finansuoti pripažino 373 473,03 Eur išlaidų (200 859,10 Eur + 172 613,93 Eur).

Įgyvendinant projektus, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ES struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir deklaruotos (arba pripažintos deklaruotinomis) EK arba kitai tarptautinei institucijai ir kurioms apmokėti skyrus ES struktūrinių fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos ir deklaruotos EK arba kitai tarptautinei institucijai daugiau nei vieną kartą (Taisyklių 421.11 papunktis).

Taisyklių 307 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį: atitinkantį su pažeidimu susijusią projekto išlaidų sumą, jei ją galima tiesiogiai nustatyti (307.1 papunktis), atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama šių Taisyklių 310 ir 311 punktuose nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti (307.2 papunktis).

Pagal Taisyklių 311 punktą, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

Įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, priima sprendimą pažeidimą nustatyti, su juo susijusias projekto išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti bei šias išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo prašymas bus tvirtinamas) (Taisyklių 314.3.3 papunktis).

Pagal Taisyklių 7 priedo 6 punktą, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement) (toliau – Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.

Pareiškėjos teigimu, AB-f „Viti“ ir UAB „KRS“ iš esmės vykdė skirtingus darbus ir tik kai kuriuose darbų baruose UAB „KRS“ šalino AB-f „Viti“ atliktų darbų defektus, todėl Agentūra nepagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti 200 859,10 Eur išlaidų.

Iš Rangos sutarties Nr. 2012/03/12 matyti, kad UAB „Raseinių vandenys“ priėmė AB-f „Viti“ 2010 m. lapkričio 24 d. pasiūlymą atlikti visus Projekto1 sutarties „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose“ darbo projekto parengimo, statybos darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus.

Vykdant Projektą1, Agentūrai buvo teikiami mokėjimų prašymai, su kuriais teikiami ir                    AB-f „Viti“ atliktų darbų aktai pagal Rangos rangos sutartį Nr. 2012/03/12. Atliktų darbų aktus patvirtino  UAB „Pro Bonus“ FIDIC inžinierius, UAB „Raseinių vandenys“ ir AB-f „Viti“.

Kaip teigia atsakovė, visi AB-f „Viti“ atliktų darbų aktuose deklaruoti darbai, atlikti Viduklės miestelyje, buvo apmokėti, UAB „Raseinių vandenys“ nereiškė pretenzijų AB-f „Viti“ dėl atliktų darbų kokybės, o Agentūrai nebuvo pagrindo abejoti šiuose aktuose nurodytų darbų realumu.

Iš Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 matyti, kad UAB „Raseinių vandenys“ priėmė UAB „KRS“ 2015 m. kovo 30 d. pasiūlymą atlikti Projekto2 sutarties „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose (defektų nustatymas ir statybos darbai)“ darbo projekto rengimo, statybos darbus ir nustatyti atsiradusius defektus.

Atsakovė teigia, kad UAB „KRS“ tam tikrus darbus, už kuriuos AB-f „Viti“ buvo apmokėta, taip pat nurodė atliktų darbų aktuose, todėl Agentūra laikė, kad UAB „KRS“ pagal Rangos sutartį                          Nr. 2015/09/29-2 atlikti defektų nustatymo ir šalinimo darbai yra netinkami finansuoti.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Agentūra, siekdama įvertinti, kiek tų pačių darbų buvo apmokėta pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 ir pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2, analizavo šių sutarčių atliktų darbų aktus ir duomenis pateikė lentelėje. Taip pat vertino pareiškėjos užsakytą ir pateiktą UAB „Incorpus“ Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose atliktų darbų ekspertinę išvadą.

Ekspertinėje išvadoje dėl Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 vykdymo nurodyta, kad                            UAB „KRS“ atliko defektų nustatymo darbų už 57 123,2 Eur, taip pat atliko defektų šalinimo (latakų, lipynių, žymėjimo ženklų įrengimo ir t. t.) darbų už 39 305,1 Eur, šiuos darbus vykdė AB-f „Viti“ pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12, tačiau jie nebuvo užbaigti iki galo. Nurodė, kad UAB „KRS“ atliko naujų (dangų atstatymo, aplinkos sutvarkymo ir t. t.) darbų už 104 430,8 Eur, šių darbų AB-f „Viti“ pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 neaktavo ir už juos atlyginimo negavo.

Susipažinus su Rangos sutarties Nr. 2015/09/29-2 atliktų darbų aktų turiniu ir ginčijamame sprendime lentelėje pateiktais duomenimis, matyti, kad šioje lentelėje nurodyti defektų nustatymo ir šalinimo darbai (gatvės, kurioje atlikti darbai, pavadinimas, darbų kiekis, įkainis, suma), kurie įvardyti minėtuose atliktų darbų aktuose. Teismas pritaria Agentūros pozicijai, kad jei pagal Rangos sutartį                Nr. 2012/03/12 AB-f „Viti“ nebūtų atlikusi darbų Viduklės miestelyje, tai Rangos sutarties                                 Nr. 2015/09/29-2 atliktų darbų aktuose nebūtų nurodyti defektų nustatymo ir šalinimo darbai, t. y. tik atliktiems darbams galima nustatyti defektus ir juos šalinti.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Rangos sutartį Nr. 2012/03/12 atlikti darbai buvo deklaruoti kaip tinkamai atlikti ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai, Agentūra šiuos darbus apmokėjo, todėl nustačiusi, kad pagal Rangos sutartį Nr. 2015/09/29-2 UAB „KRS“ atliko tuos pačius darbus (nustatė AB-f „Viti“ atliktų darbų defektus ir juos šalino), pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti defektų nustatymo ir šalinimo darbų išlaidas (200 859,10 Eur). Priešingu atveju susidarytų situacija, kai rangovui nekokybiškai atlikus darbus, už kuriuos buvo apmokėta, patirtos defektų šalinimo išlaidos būtų kompensuotos iš ES projekto lėšų.

Agentūra ginčijamame sprendime taip pat nustatė, kad, atliekant Pirkimo procedūras, buvo nepakankamai tiksliai apibrėžtas Pirkimo objektas. Agentūra konstatavo, kad konkrečiai neapibūdinus Pirkimo objekto (nenurodžius perkamų darbų kiekio), buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, nes neaiškūs Pirkimo dokumentai gali atgrasyti potencialius pirkimu susidomėjusius tiekėjus, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas – racionaliai naudoti lėšas, nes nežinodami darbų, kuriuos reikės atlikti, apimčių, tiekėjai galimai nurodė didesnes pasiūlymų kainas, bei pažeistos VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies nuostatos. Dėl VPĮ pažeidimų (netinkamai apibrėžto Pirkimo objekto) pritaikė 5 proc. finansinę pataisą (172 613,93 Eur).

VPĮ (redakcija, galiojusi Pirkimo metu) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktuose nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai, techninė specifikacija.

Pagal VPĮ 24 straipsnio 9 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 25 straipsnio 1 dalis). Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis).

Taigi, nurodytos VPĮ nuostatos perkančiajai organizacijai įtvirtina pareigą pirkimo dokumentuose tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo objektą. 

Supaprastinto riboto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros (defektų šalinimo ir darbų užbaigimo) Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose darbų pirkimui konkurso sąlygų 1.4.1 papunktyje Pirkimo objektas apibūdintas kaip vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Šiluvos, Betygalos, Girkalnio, Viduklės miesteliuose (defektų šalinimas ir darbų užbaigimas) darbų pirkimas. 1.4.2 papunktyje nurodyta Pirkimo objekto specifika ir charakteristika, t. y. „darbai turi būti vykdomi pagal parengtus ir su konkurso sąlygomis pateiktus techninius projektus. Dalis techniniuose projektuose nurodytų statybos darbų jau yra atlikti (pradėti, tačiau neužbaigti). Dėl šių priežasčių prieš rengdami ir teikdami pasiūlymus rangovai turi atvykti ir apžiūrėti statybvietes, kad galėtų įvertinti reikalingų atlikti darbų apimtį, riziką bei visas išlaidas, susijusias su tinkamu statybos darbų atlikimu. Apie susitikimo laiką bus pranešta papildomai CVPIS priemonėmis.“

Argumentus, kad atliekant Pirkimo procedūras buvo nepakankamai tiksliai apibrėžtas Pirkimo objektas, Agentūra grindžia tuo, kad tiekėjai buvo pateikę daug klausimų perkančiajai organizacijai (UAB „Raseinių vandenys“) dėl Pirkimo objekto, ir ginčijamame sprendime cituoja tris tiekėjų klausimus. Agentūra nustatė, kad nepakankamai tiksliai apibrėžtą Pirkimo objektą parodo CVPIS priemonėmis pateikti klausimai perkančiajai organizacijai, t. y. tiekėjai klausia: „Nesutampa pateiktų žiniaraščių kiekiai su pateiktomis atliktų/neatliktų darbų suvestinėmis ,,Liko įrengti“. Patikslinkite ar pateikti kiekių žiniaraščiai yra teisingi“. „Žiniaraščiuose pateikti žymiai didesni kiekiai. Vertinant jau atliktus darbus, manoma, kad žiniaraštis yra skirtas visiems darbams (įskaitant jau atliktus). Jei kainą pateiksime pagal realius likusius kiekis, bet išdalinsime pagal jūsų pateiktą žiniaraštį, tuomet vieno metro kaina bus žymiai mažesnė, t. y. netiksli. Jei kaina bus pateikiama kiekiams pagal žiniaraštį, tuomet galutinė kaina išaugs. Jeigu žiniaraščiai keičiami nebus, tuomet prašome <...> Jūsų atsakymai dėl kainos pateikimo yra dviprasmiški. Jeigu jūs vertinsite pasiūlymą pagal atskirus įkainius (kaip minėjote), tuomet turi žiniaraštyje būti įvardinti visi galimi darbai ir kiekis sulygintas 1 vienetui. Jeigu jūs vertinsite visą pasiūlymą bendrai, kaip bendrą pasiūlymo kainą, tuomet mes atitinkamai suskaičiuojame vienam miesteliui kainą ir į jūsų pateiktus žiniaraščius išskaidysime kainą, bet tuomet jau aktuoti pagal atliktą faktą negalėsime, nes bus neteisinga.“ Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad perkančioji organizacija į pateiktus tiekėjų klausimus pateikė atsakymus.

Pareiškėjos įsitikinimu, pirkimo objektas aiškus, nes buvo pateikti aiškūs atsakymai į tiekėjų klausimus, paaiškintos pirkimo sąlygos, tiekėjai turėjo galimybę išsiaiškinti pirkimo sąlygų turinį ir pateikti pasiūlymus. 

Teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad, pagal minėtas VPĮ nuostatas, perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės turi būti apibūdinamos pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju Pirkimo tikslas buvo ištaisyti rangovo AB-f „Viti“ paliktus defektus ir užbaigti darbus, tačiau iš byloje pateiktų pirkimo dokumentų matyti, kad pareiškėja nenurodė perkamų darbų kiekio, t. y. nebuvo aišku, kokie defektai jau nustatyti ir kokie darbai turės būti atlikti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakove, kad neaiškūs pirkimo dokumentai gali atgrasyti pirkimu susidomėjusius tiekėjus, o nežinant darbų, kuriuos reikės atlikti, apimčių, tiekėjai galimai nurodė didesnes pasiūlymų kainas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra suformulavęs taisyklę, kad teisiniu viešųjų pirkimų reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kai perkančioji organizacija turi neribotą diskreciją. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (žr. LAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje                       Nr. A-727-502/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, t. y. pirkimo objekto reikalavimus perkančioji organizacija turi suformuluoti taip, kad visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos bei nebūtų ribojama konkurencija, todėl pareiškėjai konkrečiai neapibūdinus Pirkimo objekto, Agentūra ginčijamame sprendime pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus VPĮ įtvirtintą lygiateisiškumo principą bei atitinkamas VPĮ nuostatas.

Vadovaujantis Gairių 2.1 punkto „Skelbimas apie pirkimą ir konkurso specifikacijos“ 12 dalimi „Nepakankamai apibrėžtas sutarties dalykas“ (aprašymas skelbime apie pirkimą ir (arba) konkurso specifikacijose yra nepakankamas, kad galimi konkurso dalyviai ir (arba) kandidatai galėtų nustatyti sutarties dalyką), kai nepakankamai apibrėžtas sutarties dalykas, taikoma 10 arba 5 proc. finansinė pataisa, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikant Gaires ir sprendžiant dėl netinkamų finansuoti pripažintinų išlaidų yra paliekama diskrecijos teisė. Tačiau nors atsakovas turi tam tikrą laisvę nustatyti korekcijos dydį, išlieka galimybė vertinti, ar parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams. Todėl vien ta aplinkybė, kad nustatant finansinės korekcijos dydį buvo remiamasi Gairėmis, savaime nelemia priimtų sprendimų neteisėtumo, kadangi teismas turi įvertinti, ar remiantis Gairėmis nustatytas finansinės korekcijos dydis yra adekvatus padarytiems pažeidimams                   (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Agentūra pritaikė 5 proc. finansinę pataisą įvertinusi tai, kad nebuvo tarptautinio susidomėjimo Pirkimu, galutinė Pirkimo sutarties kaina neviršijo tarptautinio pirkimo vertės ribų, taip pat vadovavosi proporcingumo principu. Taigi, Agentūra nustatytus pažeidimus vertino kaip nesunkius ir pritaikė mažiausią finansinę pataisą iš Gairėse nurodytų (5 proc.). Įvertinus pažeidimo pobūdį, t. y. tai, kad pirkimo dokumentuose buvo nepakankamai tiksliai apibrėžtas Pirkimo objektas ir tai galėjo atgrasyti Pirkimu susidomėjusius tiekėjus, bei tai, kad tiekėjai galimai nurodė didesnes pasiūlymų kainas, nežinodami darbų, kuriuos reikės atlikti, teismo nuomone, pritaikyta 5 proc. finansinė pataisa yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Bendri reikalavimai individualiam administraciniam aktui nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 dalis).

Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą vadovaudamasis VAĮ 8 straipsniu, konstatuoja, kad sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas ir nors sprendimo motyvai nėra pakankamai išsamūs, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas neatitinka bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Nenustačius ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jai nepriklauso.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                           Egidija Puzinskaitė

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Margarita Stambrauskaitė