Civilinė byla Nr. e2-2962-998/2018

  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14962-2017-3

  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                          2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6;

  3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,

sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, 

dalyvaujant atsakovui E. M., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ ieškinį atsakovams A. S., E. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Danės būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo E. M. 885,58 Eur skolos, iš atsakovės A. S. 1 205,34 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolos laikotarpiu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiuo metu veikdama 2005 m. balandžio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-613 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Mūsų namų valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. AD1-613 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų namų valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ priedo papildymo 166-139 eilutėmis, Nr. AD1-1555, pagrindu. Papildomai paaiškino, kad 2012 m. vasario 6 d. sprendimu pavadinimas iš UAB „Mūsų namų valdos“ buvo pakeistas į UAB „Danės būstas“, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 2.43 straipsniu.

Ieškovė nurodė, jog A. S. ir E. M. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, kuriems asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto. UAB „Danės būstas“ suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovai turi nuosavybės teise butą ir jiems dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

Atsakovų skola už per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 2090,92 Eur. Pažymi, kad pagal 2017 m. birželio mėn. gautą prašymą iš bendrasavininkų buvo atskirtos kiekvienam skolininkui priklausančios skolos dalys, jas priskiriant kiekvienam skolininkui pagal asmeninės nuosavybės teise tenkančią skolos dalį, t. y. po ½, iki to laiko atsakovams mokesčiai buvo skaičiuojami bendrai. Ataskaitos 2017 m. gegužės mėn. pozicijoje – likutis pabaigai matoma – 1 954,43 Eur skola yra abiejų savininkų, tačiau 2017 m. birželio mėn. gavus prašymą dėl skolų atskyrimo, 2017 m. birželio mėn. pozicijoje – sumokėta buvo atskirta pusė skolos sumos, t. y. 977,22 Eur skola ir ši skolos dalis perkelta 2017 m. birželio mėn. atsakovui.

Atsakovas E. M. atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad faktiškai iki 2017 m. birželio mėn. mokesčiai buvo skaičiuojami ne bendrai jam ir A. S., jie buvo skaičiuojami buvusios buto savininkės – jų motinos J. M. vardu. 2017 m. birželio mėn. jam perkelta 977,22 Eur skola už laikotarpį nuo 2015 m. sausio l d. iki 2017 m. gegužės 31 d., tame skaičiuje ir už laikotarpį, kada buto savininkė buvo J. M.. Pastaroji mirė (duomenys neskelbtini), todėl įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio l d. iki 2015 m. spalio 19 d. yra palikėjos J. M. įsiskolinimas.

Atsakovas pažymi, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ieškovė UAB „Danės būstas“ nurodytų veiksmų per tris mėnesius neatliko, todėl, atsakovo teigimu, praėjus daugiau kaip 2 metams nuo palikimo atsiradimo dienos neteko teisės reikalauti iš įpėdinių priteisti palikėjo įsiskolinimą. Todėl atsakovas nurodo, jog jis nesutinku su įsiskolinimo dalimi, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2015 m. sausio l d. iki 2015 m. spalio 19 d., t. y. su 251,39 Eur įsiskolinimu.

Atsakovas taip pat nurodo, kad jam kelia abejonių palūkanų už pradelstą mokėjimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. skaičiavimo pagrįstumas. Neaišku kuo remiantis šios palūkanos priskaičiuotos, nuo kokios sumos ir pan.  Be to, ieškinyje yra nurodyta, kad „ieškovas minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę administruoja ne sutarčių su butų ir kitų patalpų savininkais, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu“. Atsakovui nesuprantama, kodėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu yra administruojamas Klaipėdoje esantis daugiabutis namas.

Pažymi, jog nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius. Ieškovė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo fakto įregistravimo viešame registre nepateikė. Iš to atsakovas daro išvadą, jog ieškovė tokio dokumento neturi, nes šio namo administravimo fakto nėra įregistravusi viešame registre. Šia prasme ieškovė UAB „Danės būstas“ nėra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, todėl mano, kad ieškovė UAB „Danės būstas“ apskritai neturi reikalavimo teisės. Todėl su jos ieškiniu nesutinka visa apimtimi.

Atsakovė A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė paaiškinimus, jog ji palaiko atsakovo E. M. poziciją, nurodytą jo atsiliepime į ieškinį, dalyje, kurioje jis nepripažįsta ieškinio tuo pagrindu, kad ieškovas pažeidė CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl ieškinio paveldėtojams pareiškimo terminų, todėl šioje dalyje turi būti taikomos CK 131 straipsnio 1 dalyje nurodytos termino praleidimo pasekmės. Papildomai informavo apie kitas dvi svarbias faktines aplinkybes, t. y. kad ji priėmė palikimą po savo mamos J. M. mirties (duomenys neskelbtini) pagal apyrašą. Tai reiškia, kad jos atsakomybė už palikėjos skolas yra ribota. Ieškovei ši aplinkybė yra žinoma ir ji ją nuo teismo nuslėpė. Taip pat nurodė, kad ji bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir komunaliniais patarnavimais, už kuriuos prašoma priteisti ieškinyje nurodytą piniginę sumą, nesinaudoja. Ši aplinkybė žinoma tiek ieškovei, tiek kitam atsakovui – E. M.. Atsakovas E. M., kuris gyvena šiame bute, jos į butą neįleidžia, raktų nuo buto neduoda ir yra užėmęs jį visą. Į raginimus pasidalinti butą natūra ar jį perleisti tretiesiems asmenims, o gautus pinigus pasidalinti arba išpirkti iš jos buto dalį ar jai parduoti savo buto dalį – nesutinka. Atsakovas E. M. yra užėmęs poziciją vienas pats naudotis butu ir nepripažįsta jos teisių naudotis nors dalimi šio buto. Todėl, atsakovės teigimu, E. M. yra atsakingas vienas pats už komunalines paslaugas, susijusias su jo gyvenimu bute.

Šalys apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotos tinkamai.

Ieškovė pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė A. S. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė.

Byla nagrinėtina nedalyvaujant ieškovės atstovui bei atsakovei.

Teismo posėdžio metu atsakovas E. M. nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. nesutinka su 251,39 Eur skola, kuri susidarė, kai dar buvo gyva jo motina. Nurodė, kad su motina bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu ir iki šiol ten gyvena, tačiau mokesčių nemoka, nes neturi pakankamai lėšų. Su seserimi atsakove A. S. nebendrauja. Ji be jo žinios išsivežė motiną iš ligoninės. Tuo metu jis iki motinos mirties taip pat gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie gaunamas iš ieškovės sąskaitas žinojo, jas matė, bet neturėjo iš ko sumokėti.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Akcentavo, jog nors atsakovas iš dalies sutinka su ieškiniu, tačiau ieškinys turėtų būti atmestas visiškai, kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes nėra duomenų, ar skolos susidarymo laikotarpiu ji buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Pagal pateiktus papildomus duomenis UAB „Danės būstas“ namo administratorius yra nuo 2018 m. sausio 1 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovams A. S. ir E. M. nuo 2017 m. balandžio 4 d. nuosavybės teise priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini).

CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Byloje nustatyta, jog UAB „Danės būstas“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovo atstovas nurodė, jog ieškovė galimai iš viso neturi reikalavimo teisės, kadangi nėra išviešintas ieškovės namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimas skolos susidarymo laikotarpiu, tačiau byloje nepateikta ieškovės, kaip namo administratorės, paneigiantys faktai. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų tokius duomenis. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad namo administratorius yra ne ieškovė, o kitas subjektas, kad administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiame name teikė ne UAB „Danės būstas“. Tai, kad namo administravimo paslaugas teikė UAB „Danės būstas“ patvirtina ir byloje pateiktos sąskaitos. Esant tokioms aplinkybės, nėra pagrindo abejoti ieškovę turint reikalavimo teisę (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).    

Iš ieškovės UAB „Danės būstas“ suvestinės už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. matyti, jog skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 2090,92 Eur.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. balandžio 3 d. priklausė atsakovų motinai J. M., nuo 2017 m. balandžio 4 d. butas pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po ½ dalį priklauso atsakovams A. S. ir E. M..

Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Taigi butų ir kitų patalpų savininkai kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir eksploatavimu. Prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovai proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Atsakovas E. M. nurodė, jog iš dalies sutinka su skola ieškovei, t. y. jis nesutinka su 251,39 Eur skola, kuri susidarė esant gyvai jo motinai, nes ieškovė per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį nepareiškė reikalavimų priėmusiems palikimą įpėdiniams. Tokią atsakovo poziciją nurodė palaikanti ir atsakovė A. S..

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas, o tai reiškia, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Taigi, šiuo atveju kreditorei – ieškovei, tenka pareiga įrodyti, kad įpėdiniai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo buvo informuoti apie turimus skolinius įsipareigojimus.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovų motina J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Vadinasi, trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turėjo teisę pareikšti savo reikalavimus įpėdiniams suėjo 2016 m. sausio 19 d. Iš byloje pateikto 2016 m. sausio 19 d. atsakovo E. M. pranešimo UAB „Danės būstas“ nustatyta, jog šiuo pranešimu E. M. nurodė, kad yra informuotas apie 2015 m. lapkričio 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. M. 333,88 Eur įsiskolinimo UAB „Danės būstas“ už abonentą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš skolų suvestinės matyti, jog įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. sudarė 333,88 Eur. Iš 2015 m. lapkričio 30 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog už lapkričio mėn. suteiktas paslaugas priskaičiuota 82,49 Eur, skola 251,39 Eur. Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Šiuo atveju atsakovas E. M. 2016 m. sausio 19 d. pranešimu dėl įsiskolinimo padengimo ieškovei patvirtino, jog žino apie 251,39 Eur skolą, susidariusią esant gyvai jo motinai. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas E. M. per įstatymo nustatytą terminą buvo informuotas apie palikėjos skolas ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad iki palikimo priėmimo atsakovas buvo informuotas apie palikėjos skolas atsakovas patvirtino ir teismo posėdyje, nurodydamas, kad jis gyveno kartu su motina, visą laiką gaudavo sąskaitas bei tiek iki motinos mirties, tiek vėliau žinojo apie skolas UAB „Danės būstas“, tačiau jų nemokėjo, kadangi neturėjo lėšų. Taigi iš tokių aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neįvykdė pareigos informuoti vieną iš įpėdinių (E. M.) apie palikėjos skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2017, CK 5.63 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Iš byloje pateikto ieškovės paaiškinimo nustatyta, jog, ieškovės nuomone, abu atsakovai buvo tinkamai informuoti apie J. M. skolą bei jos dydį. Tokius teiginius ieškovė grindžia tuo, kad 2017 m. birželio 6 d. ji gavo atsakovo E. M. prašymą pateikti pažymą apie įsiskolinimą ir siųsti sąskaitas A. S. bei E. M. gyvenamosios vietos adresais. Gaudami sąskaitas ne skolos susidarymo adresais, ieškovės nuomone, atsakovai neturi pagrindo teigti, kad nežinojo apie įsiskolinimą po J. M. mirties ir nėra pagrindo sutikti, kad yra praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis dėl skolos priteisimo.

Dėl tokių ieškovės teiginių visų pirma pažymėtina, jog terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turėjo teisę pareikšti savo reikalavimus įpėdiniams suėjo 2016 m. sausio 19 d., tuo tarpu pati ieškovė nurodo, kad abu atsakovai apie skolą žinojo nuo 2017 m. birželio 6 d., kai kreipėsi dėl atskirų sąskaitų teikimo. Iš to pagrįstai būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė A. S. apie ieškovės kreditorinius reikalavimus nebuvo informuota per 3 mėnesių laikotarpį. Kita vertas, pastebėtina ir tai, kad 2017 m. birželio 6 d. prašymas dėl informacijos pateikimo yra surašytas ir pasirašytas tik vieno iš atsakovų, t. y. E. M., todėl negalima kategoriškai teigti, jog tuo metu atsakovė buvo informuota apie palikėjos skolą. Be to, nors ieškovė teigia, kad atsakovai sąskaitas gaudavo ne skolos susidarymo adresais, o jų gyvenamosios vietos adresai, tačiau iš ieškovės 2017 m. birželio 28 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. apie palikėjos skolą dėl (duomenys neskelbtini) buto įsiskolinimo matyti, kad šis pranešimas atsakovei buvo siųstas ne 2017 m. birželio 6 d. prašyme nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šio pranešimo išsiuntimą bei įteikimą atsakovei A. S.. Taip pat byloje nepateikta duomenų, kad įpėdinei iki 2017 m. birželio 6 d. buvo įteiktos sąskaitos. Pastebėtina, jog vien tik sąskaitų siuntimo palikėjai priklaususio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorė tinkamai pranešė įpėdinei A. S. apie palikėjos skolas. Taigi iš esmės nėra informacijos, kada atsakovė A. S. buvo informuota apie palikėjos skolas ieškovei, todėl ieškovės minimi faktai kaip tinkamas pranešimas įpėdiniui apie palikėjos skolas per nustatytą trijų mėnesių terminą, yra niekuo nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovo E. M. paaiškinimų teismo posėdyje, jog su seserimi atsakove A. S. jie nebendrauja, iš atsakovės A. S. pateikto atsiliepimo bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovų santykiai yra įtempti bei konfliktiški, todėl negalima daryti išvados, kad tuo metu, kai E. M. buvo informuotas apie palikėjos skolas ieškovei, buvo informuota ir A. S..

Teismas pastebi ir tai, jog Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Šiuo atveju iš byloje pateikto 2016 m. sausio 19 d. atsakovo E. M. pranešimo UAB „Danės būstas“ nustatyta, jog pranešimu E. M. ne tik pranešė, kad J. M. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau ir nurodė, jog Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure (notarė A. K.) yra pradėta J. M. turto paveldėjimo byla, jis yra vienas iš galimų mirusiosios J. M. teisių perėmėjų. Duomenų, jog ieškovė per nurodytą notarą išviešino palikėjos įsipereigojimus, nėra. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovė, turėdama pakankamai informacijos, elgėsi pasyviai per įstatymo nustatytą terminą pareikšti savo reikalavimus.       

Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio (pagal pareigas), t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Kaip matyti, šiuo atveju ieškovė neprašo atnaujinti termino, nenurodo, dėl kokių priežasčių šį terminą praleido ir tokiu būdu nėra pagrindo vertinti termino praleidimo priežasčių svarbos. Tačiau, kita vertus, teismas pažymi, jog kompleksiškai vertinant ieškovės elgesį, ieškovė, įgyvendindama savo teises, elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai ir pasyviai.

Pagal kasacinio teismo praktiką skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kas mėnesį teikė paslaugas, skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn., tačiau per ilgą laiko tarpą ieškovė nesidomėjo, kodėl nemokama skola, nesiėmė priemonių skolai išviešinti, kad visi galimi palikėjos įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą būtų informuoti apie palikėjos skolas, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą reikalavimams pareikšti į palikėjos 251,39 Eur skolą atsakovei A. S. ir konstatuotina, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti skolos priteisimo iš A. S. nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo teisės į palikimą atsiradimo momento (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.63 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

Kaip minėta, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnis 3 dalis), taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.83 straipsnius 4 dalis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jiems kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti (CK 4.83 straipsnis).

Atsakovas E. M. sutinka su jam priskaičiuotomis išlaidomis už namo išlaikymą, tuo tarpu atsakovė A. S. nurodė, jog ieškinys jai pareikštas nepagrįstai, kadangi ji bute negyvena, nes atsakovas E. M. jos į butą neįsileidžia, neduoda buto raktų ir komunaliniais patarnavimais, už kuriuos prašoma priteisti, ji nesinaudoja. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendraturčio pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, nepriklauso nuo to, dėl kurių objektų daromos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007), todėl atsakovės A. S. teiginiai, kad dėl to, kad ji nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jai nekyla pareiga jo išlaikyti atmestini kaip niekuo nepagrįsti (CK 4.83 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog šiuo atveju bendraturčių santykiai neturi įtakos prieš trečiuosius asmenis, o jei atsakovė mano, kad atsakovas E. M. pažeidžia, jos, kaip bendraturtės teises, ji gali šias teises ginti įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys atsakovui E. M. tenkintinas visiškai. Dėl atsakovo atstovo išsakytų abejonių, jog neaiškus skolos paskaičiavimas pastebėtina, kad Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė detalų skolų paskaičiavimą, tuo tarpu atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad neaišku iš ko susidaro skola. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė ieškovės prašomo priteisti skolos dydžio (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovės ieškinys atsakovei A. S. tenkintinas iš dalies, priteisiant skolą iš atsakovės už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn., kas sudaro 1079,64 Eur (1205,34 Eur – 125,70 Eur (251,39 Eur :2). Dėl atsakovės teiginių, kad ji turtą priėmė pagal apyrašą pažymėtina, kad šios atsakovės nurodomos aplinkybės niekaip nepaneigia jos pareigos mokėti administravimo, eksploatavimo ir komunalinius mokesčius už paveldėtą turtą (CK 4.83 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog butą atsakovė priėmė pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. 

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju nors ieškovė po teismo įsakymo išdavimo pateikdama ieškinį nurodė, jog prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu ir atmestini atsakovo   E. M. teiginiai, jog tai yra pagrindas nepriteisti įstatymines palūkanas. Todėl, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patyrė 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,68 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 30,00 Eur išlaidas už advokatų teisines paslaugas rengiant ieškinį, iš viso 32,55 Eur bei sumokėjo 47,00 Eur žyminio mokesčio.

Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį atsakovui E. M., iš atsakovo E. M. priteistina ieškovei 36,27 Eur (16,27 Eur (32,55 Eur : 2) + 20,00 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 88, 93 98 straipsniai). 

Iš dalies tenkinus (89,57 proc.) ieškovės ieškinį atsakovei A. S., ieškovei iš atsakovės A. S. priteistina 38,75 Eur (14,57 Eur (16,27 Eur (32,55 Eur : 2)/ 89,57 proc. + 24,18 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 88, 93 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“ iš atsakovo E. M. 885,58 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų penkiasdešimt aštuonių centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 885,58 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų penkiasdešimt aštuonių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 36,27 Eur (trisdešimt šešis eurus dvidešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danės būstas“ iš atsakovės A. S. 1079,64 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt devynių eurų šešiasdešimt keturių centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1079,64 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt devynių eurų šešiasdešimt keturių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 38,75 Eur (trisdešimt aštuonis eurų septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                          Diana Bučienė