Administracinė byla Nr. I-532-583/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00237-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 38; 63.2; 73 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymu ir patikslintu prašymu atsakovui Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl nutarimo panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas prašymo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą,

n u s t a t ė:

2012 m. birželio 13 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi perduotas pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 17.9.-951 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimą, kuriuo nutarta įspėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę nedaryti teisės pažeidimų.

Skunde pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2011 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. CB2-80 atsisakė ginti viešąjį interesą ir 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimu įspėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę nedaryti teisės pažeidimų vykdant Vietos  savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatytą reglamentavimą.

2012 m. birželio 15 d. teismo nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumų pašalinimui. 2012 m. birželio 26 d. teismui pateiktas patikslintas prašymas, kuriuo pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo teismą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 17.9.-951 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimą, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė įspėta nedaryti teisės pažeidimų.

2011 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas įspėti savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 8 punktu, atlikus tyrimą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2010 m. spalio 18 d. pareiškimą, kas reiškia, jog prokuratūra šiuo atveju veikė kaip institucija, ginanti viešąjį interesą. Prokuroro teisės priimti nutarimus minėtu pagrindu bei tokių nutarimų apskundimo tvarkos proceso įstatymai (LR BPK) nereguliuoja. Tačiau Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Pagal Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui, vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra – apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Patikslintu prašymu pareiškėja teismui pateikė duomenis, kad 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimas buvo apskųstas aukštesniam prokurorui ir 2012 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu Nr. 17.9-951 atsisakyta naikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimą įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų. 

Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, numatyti ABTĮ 16 straipsnyje. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiria tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Skunde keliami reikalavimai dėl prokuratūros priimtų nutarimų įspėti valstybės tarnautoją, kad jis nedarytų teisės aktų pažeidimų. Šiuo atveju prokuratūra nutarimą priėmė vykdydama vieną iš savo funkcijų – padedant užtikrinti teisėtumą. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. lapkričio 8 d. nutartyje, o taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-257/2010 nurodė, kad prokuroras, spręsdamas klausimus dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas), vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) – atlikdamas atitinkamus procesinius veiksmus, numatytus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje.

Taigi pareiškėja ginčija prokuroro procesinius veiksmus ir jų pagrįstumą, kurie susiję su teisėtumo kontrole ir teisingumo vykdymu, t.y. priimant 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimą „Įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų“. Teismo nuomone, pareiškėjos reikalavimas dėl ginčijamų nutarimų panaikinimo pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas nepriskirtinas tai ginčų kategorijai, kuri pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles turi būti nagrinėjama administraciniame teisme. Šias aplinkybes patvirtina ir 2012 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarime Nr. 17.9-951 nurodyta nutarimo apskundimo tvarka – nutarimas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau pareiškėjai kreipusis skundu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą skundą atsisakyta priimti, nurodant, kad skundas turi būti teikiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Kreipusis skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, pastarais 2012 m. birželio 6 d. nutartimi skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja prokuratūros priimtų nutarimų teisėtumo klausimą viešojo intereso gynimo srityje ir formuojama atitinkama teisminė praktika dėl tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo (žr.: 2011 m. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-525-56/2011; 2011 m. balandžio 12 d. Viliaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-559-345/2011). Tai savo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje akcentavo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nurodydamas pareiškėjai kokia tvarka ji turi realizuoti teisę ginčyti priimtą nutarimą. Todėl, kilus pagrįstų abejonių dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 2 – 3 dalimis, tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 105-106 straipsniais,

n u t a r ė :

kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo, prašymą paduodant per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjas                                                                                                                  Remigijus Arminas