Civilinė byla Nr. 2S-630-560/2020

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06124-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.6.                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Danske lizingas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotos atsakovo V. G. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, kurių vertė ar suma neviršija 26 257,39 Lt, o jo nesant pakankamai – nekilnojamasis turtas, kurio vertė ar suma neviršija 26 257,39 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal pateiktą ieškinį.

2.       2020 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo G. L. prašymas panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo reikalavimas, ir vykdomojo rašto išdavimo, ieškovas savo reikalavimą pardavė B2 Kapital SIA, todėl 2019 m. kovo 7 d. vykdymo procese išieškotoju tapo B2 Kapital SIA. B2 Kapital SIA su pareiškėju sudarė 2019 m. spalio 9 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria B2 Kapital SIA perleido savo atsakovo atžvilgiu turimą reikalavimą pareiškėjui G. L.. Pareiškėjas atsiskaitė su B2 Kapital SIA, todėl šiuo metu atsakovo kreditorius yra pareiškėjas. 2019 m. spalio 31 d. antstolio R. B. patvarkymu dėl teisių perėmimo vykdymo procese Nr. S-19-85-12898 vykdomojoje byloje išieškotojas B2 Kapital SIA buvo pakeistas į pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos ieškovo iniciatyva, o ieškovo procesines teises perėmė išieškotojas, prašo jo prašymą tenkinti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas. Įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog išnyko būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, taip pat nepateikė duomenų, kad būtų išnykę CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisiniai pagrindai.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Pareiškėjas G. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovui V. G. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad CPK 149 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ne savo iniciatyva, o pagal dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymus, laikytina, jog paprašiusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalis, pasikeitus šalies valiai dėl teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinumo, gali paprašyti ir jų panaikinimo, o nutarus priešingai, būtų pažeistas civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas. Kadangi pareiškėjas yra perėmęs ieškovo teises ir pareigas byloje, ydinga teigti, kad jis turėtų įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų išnykimą. Pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo faktas yra šalies, prašančios jas taikyti, diskrecijoje, o esant pasikeitusiai šalies, kurios interesus ir siekiama apsaugoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, subjektyviai nuomonei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo, jų paprašiusi šalis gali prašyti jas panaikinti ir neįrodinėdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų išnykimo, nes jos buvo taikytos būtent tos šalies iniciatyva.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu už akių išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9899-821/2009 pagal ieškovo UAB „Danske lizingas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, delspinigių, kitų išlaidų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2009 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotos atsakovo V. G. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, kurių vertė ar suma neviršija 26 257,39 Lt, o jo nesant pakankamai – nekilnojamasis turtas, kurio vertė ar suma neviršija 26 257,39 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal pateiktą ieškinį. 

7.       2019 m. kovo 7 d. antstolio R. B. patvarkymu dėl teisių perleidimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0085/09/02026 išieškotojas UAB „Danske lizingas“ pakeistas išieškotoju B2 Kapital SIA. 2019 m. spalio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi B2 Kapital SIA perleido reikalavimo teisę į atsakovą V. G. pareiškėjui G. L.. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog vykdomojoje byloje išieškotojas yra pakeistas ir vykdomasis dokumentas vykdomas G. L. naudai. Taip pat iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog nuo 2019 m. lapkričio 20 d. vykdomoji byla yra užbaigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka - grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

8.       Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 149 straipsnyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-679-302/2018).

9.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog išnyko būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2305-2011, nurodydamas, jog įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi rėmėsi nepagrįstai, kadangi šioje ir pirmosios instancijos teismo paminėtose bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios, taip pat skiriasi asmenys, kurie pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo cituojamoje byloje prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pateikė atsakovas, todėl tą bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, jog yra būtina analizuoti ar yra pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šioje gi byloje prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pateikė ne atsakovas, o pareiškėjas, iš esmės kurio naudai laikinosios apsaugos priemonės ir buvo pritaikytos. Teismas byloje laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ne savo iniciatyva, tačiau gavęs ieškovo prašymą, kadangi ieškovas manė, kad egzistuoja grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Išieškotojo, perėmusio ieškovo teises ir pareigas, prašydamas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones reiškia, jog išieškotojas nebemano, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja. Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, svarbu atsižvelgti į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 149 straipsnio 1 dalis įtvirtina galimybę panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones šalies prašymu, nustačius, jog tokį prašymą teikia ieškovas, reikalavimas įrodyti egzistuojant aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui yra nepagrįstas, kadangi toks reikalavimas yra nustatytas atsakovui, prašančiam panaikinti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šios aplinkybės, bei tai, kad šiuo metu vykdomoji byla yra užbaigta grąžinus vykdomąjį raštą išieškotojui lemia, kad ieškovas gali reikalauti panaikinti jo reikalavimų užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kas reiškia jog pirmosios instancijos teismas tokį išieškotojo (perėmusio ieškovo teises) prašymą atmetė nepagrįstai.

10.       Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas ir pirmosios instancijos nutartis yra panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –Vilniaus apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo G. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, kurių vertė ar suma neviršija 26 257,39 Lt, areštą, o jų nesant pakankamai - nekilnojamojo turto, kurio vertė ar suma neviršija 26 257,39 Lt areštą.

Teisėjas                                                                      Dainius Rinkevičius