Civilinė byla Nr. e2A-611-302/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00836-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D i m A s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2455-657/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inlinen“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis skelbiamų derybų būdu vykdė supaprastintą Rodmenų surinkimo paslaugų viešąjį pirkimą.
- 2017 m. kovo 28 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Inlinen“ dėl jos pasiūlyme nurodytos kainos pagrindimo. 2017 m. kovo 29 d. atsakovė raštu pateikė kainos pagrindimą. 2017 m. kovo 29 d. ieškovė, nustačiusi konkursui pateiktų tiekėjų pasiūlymų eilę, konkurso laimėtoja paskelbė mažiausią kainą pasiūliusią tiekėją UAB „Inlinen“.
- 2017 m. balandžio 3 d. atsakovė UAB „Inlinen“ raštu informavo ieškovę, jog negalės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. 2017 m. balandžio 14 d. atsakovė raštu patikslino 2017 m. kovo 29 d. pateiktą kainos pagrindimą ir informavo, jog atsisako 2017 m. balandžio 3 d. rašto.
- 2017 m. balandžio 19 d. ieškovė raštu pareikalavo, jog atsakovė ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 20 d. patvirtintų, kad atsakovė atsisako pasirašyti paslaugų teikimo sutartį. Atsakovė 2017 m. balandžio 19 d. pranešė, kad 2017 m. balandžio 3 d. raštas yra atšauktas.
- 2017 m. balandžio 20 d. ieškovė pakvietė atsakovę iki 2017 m. balandžio 21 d. 16.00 val. atvykti sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. raštu paprašė atidėti sutarties pasirašymo terminą ne trumpesniam kaip 5 darbo dienų terminui. 2017 m. gegužės 8 d. ieškovė informavo tiekėjus, jog atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nuspręsta sudaryti sutartį su antrojoje pasiūlymų eilės vietoje esančia UAB „Mano būstas“.
- Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ kreipėsi į teismą pradiniame ieškinyje prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Inlinen“ ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ naudai 103 320,00 Eur nuostolių atlyginimo. 2017 m. lapkričio 13 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, kuriame prašė iš atsakovės priteisti 13 029,94 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovei atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, ji pagal pirkimo sąlygų 11.4 punktą buvo sudaryta su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę buvo pirmas po atsakovės. Dėl UAB „Inlinen“ neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro pirmos ir antros vietos laimėtojų kainos skirtumas.
- Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė nevykdė realių derybų su atsakove iki pirkimo laimėtojo paskelbimo, derybos buvo vykdomos tik po to, kai atsakovė buvo paskelbta pirkimo laimėtoja. Norint pasinaudoti prievolės sudaryti viešojo pirkimo sutartį įvykdymo užtikrinimu bei, esant nuostolių, reikalauti juos atlyginti, turi būti nustatytas aiškus tiekėjo atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį ir turi būti nustatyti realūs tiesioginiai nuostoliai. Atsakovė neatsisakė sudaryti sutartį, tiesioginių nuostolių taip pat nėra patirta, todėl taikyti atsakovei pirkimo sąlygose numatytas sankcijas ir reikalauti nuostolių nėra jokio pagrindo. Ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, netenkino ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo.
- Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė atšaukė savo 2017 m. balandžio 3 d. raštą dėl atsisakymo sudaryti sutartį, o šalys 2017 m. balandžio 14 d. tarėsi dėl sutarties pasirašymo, sąlygų ir kainų. Tačiau teismas, įvertinęs atsakovės 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 19 d. raštų turinį, sprendė, kad atsakovė po laimėtojo paskelbimo nusprendė dar kartą patikslinti mažos kainos pagrindimą, nurodydama, jog darbuotojui skirto darbo užmokesčio dydis sutartyje bus didesnis. Atsakovės teiginiai, jog šiuo atveju nebūtų keičiama galutinė pasiūlymo kaina ir ji neatsisakė pasirašyti sutarties nėra teisiškai reikšmingi, nes Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 2 dalyje apibrėžta sąlyga, kai tiekėjas sutarties nepasirašo iki perkančiosios organizacijos pranešime nurodyto termino, tiek ir sąlyga, kai tiekėjas atsisako sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis, nelaikytinos sutarties nesudarymą (nepasirašymą) pateisinančiomis aplinkybėmis.
- Teismas sprendė, kad perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Taigi atsakovė, galiojant jos pasiūlymui, gavo ieškovės kvietimą sudaryti sutartį. Atsakovės veiksmai pateko į VPĮ 18 straipsnio 2 dalies taikymo apimtį ir, akcepto atveju, yra oferento įsipareigojimo būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Atsakovė turėjo teisę apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Nepasirašydama sutarties pirkimo dokumentuose nurodytomis, atitinkančiomis atsakovės pateiktą pasiūlymą, sąlygomis, UAB „Inlinen“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl jai taikytina civilinė atsakomybė.
- Teismas nurodė, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, o VPĮ perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų. Pagal bylos aplinkybes, perkančioji organizacija kviesdama laimėtoją susitikimui (deryboms) po pasiūlymų eilės sudarymo su atskirais perkančiosios organizacijos atstovais (ne visa viešojo pirkimo komisija), susitikimo nefiksuodama, neatsakydama į atsakovės perkančiajai organizacijai pateiktus raštus, ir taip leidžiant atsakovei tikėtis, jog raštuose keliami klausimai yra sprendžiami, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir pažeidė viešųjų pirkimų principus, kurių privalu laikytis visose viešojo pirkimo procedūrose nuo pradžios iki pabaigos. Teismas vertino, kad ieškovės elgesys, vykdant viešąjį pirkimą, imperatyvių VPĮ principų pažeidimas yra pakankamas konstatuoti ir pačios ieškovės kaltę bei sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.
- Teismas pažymėjo, kad ieškovė sumažindama savo reikalavimus, atsisakymo nuo šios reikalavimo dalies nepateikė, todėl nėra pagrindo šioje dalyje bylą nutraukti. Ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo sumažinimo, teismas konstatavo ieškinio reikalavimo sumažinimo faktą ir toliau bylą nagrinėjo pagal sumažintą ieškinio reikalavimą. Sumažinus ieškinio reikalavimą, ieškinio elementai nesikeičia, todėl ieškovei neatsisakius dalies ieškinio reikalavimų, ir ieškinį atmetus (bylos rezultatas materialiąja teisine prasme nepalankus ieškovei), žyminis mokestis ieškovei negrąžintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir grąžinti 1 457,00 Eur žyminį mokestį. Apeliacinio skundo esminiai argumentai:
- Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalos faktą, tačiau nepagrįstai atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir tik įrodžius visas šio instituto taikymo sąlygas (sąmoningus nukentėjusiojo veiksmus, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai), kitaip būtų pažeistas visiškas nuostolių atlyginimo principas.
- UAB „VILNIAUS VANDENYS“ neprisiėmė ir negalėjo prisiimti rizikos dėl to, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas atsisakys pasirašyti sutartį ir dėl to UAB „VILNIAUS VANDENYS“ patirs žalos. Nė viena iš teismo sprendime nurodytų aplinkybių nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Susitikimas su tiekėju aptarti atsisakymo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį priežastis ir pasekmes yra sąžiningas ir teisėtas UAB „VILNIAUS VANDENYS“ elgesys, reaguojant į atsakovo atsisakymą sudaryti sutartį.
- Susitikimas, kuriame dalyvavo atsakingi UAB „VILNIAUS VANDENYS“ asmenys, nebuvo viešojo pirkimo procedūros dalis, kadangi susitikimas buvo skirtas aptarti atsisakymo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį priežastis ir pasekmes. Viešojo pirkimo komisija dalyvauja tik vykdant viešojo pirkimo procedūras. Ieškovė neprivalėjo protokoluoti susitikimo, kadangi susitikimas nebuvo viešojo pirkimo procedūros dalis ir teisės aktai to nenumato. Be to, ieškovė neprivalo atsakinėti į visus atsakovės raštus, kadangi perkančioji organizacija turi pareigą atsakyti tik į VPĮ nurodytus raštus. Praktika, kad perkančioji organizacija privalo atsakyti į kiekvieną raštą apsunkintų perkančiąją organizaciją ir sudarytų galimybę tiekėjui piktnaudžiauti raštais, vilkinti procesą.
- UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pozicija visada buvo aiški, nuosekli ir žinoma atsakovei – sutartis gali būti sudaroma tik pagal nepadidintą atsakovės pasiūlymą, kuris pripažintas geriausiu pirkime. Atsakovė priėmė verslo sprendimą atsisakyti pirkimo sutarties su perkančiąja organizacija pasirašymo, siekiant vykdyti kitas didelės apimties pelningas sutartis. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesąžiningai siekia išvengti savo verslo sprendimo pasekmių. Be to, net ir nepatyrusiems pirkimų dalyviams yra žinoma esminė viešųjų pirkimų taisyklė, kad pasiūlymo kainos negalima keisti po to, kai baigėsi terminas pasiūlymams pateikti, ypatingai keisti pasiūlymo kainą po to, kai paskelbtas laimėtojas.
- Nesuprantama, kodėl ieškovė privalėjo kviesti atsakovę pasirašyti sutartį, jeigu atsakovė 2017 m. balandžio 3 d. pateikė rašytinį atsisakymą tą padaryti. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ veikė sąžiningai, pakvietė atsakovę susitikti 2017 m. balandžio 14 d. Susitikimo metu paaiškėjo, kad atsakovė nenori sudaryti sutarties pagal savo pasiūlytą kainą ir tuo pačiu nenori atlyginti ieškovės nuostolių dėl atsisakymo pasirašyti sutartį.
- Visi nurodyti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ veiksmai nebuvo pagrindas atsirasti ar padidėti jos nuostoliams, kas yra būtina atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovė galbūt būtų sutikusi sudaryti pirkimo sutartį pagal savo, po pirkimų laimėtojo paskelbimo, gerokai padidintą kainą, tačiau nenorėjo pasirašyti sutarties pagal savo pasiūlymą, kuris pripažintas geriausiu (mažiausia kaina) pirkime. Atsakovė niekada neketino sudaryti pirkimo sutarties pagal savo pasiūlymą, pateiktą iki konkurso laimėtojo nustatymo. Atsakovė 2017 m. balandžio 3 d. raštu atsisakė sudaryti sutartį, kuriame buvo aiškiai nurodyti tikrieji atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį motyvai.
- Aplinkybė, kad iki laimėtojo paskelbimo perkančiajai organizacijai pareikalavus 2017 m. kovo 29 d. atsakovė pateikė raštą dėl kainos pagrindimo, kuriuo patvirtino, kad suteiks paslaugas už pasiūlyme nurodytą kainą, UAB „Inlinen“ 2017 m. balandžio 3 d. atsisakymas sudaryti sutartį, vėliau šio atsisakymo atsiėmimas, pavėluotas atsakovės raštas dėl neįprastai žemos kainos pagrindimo papildymo, kuris realiai yra neleistinas kainos padidinimas ir pavėluotas 2017 m. balandžio 21 d. prašymas nustatyti kitą sutarčių pasirašymo laiką nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.
- Ieškovė pateikė pagrįstą ir teisėtą 2017 m. lapkričio 10 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad sumažėjo ieškinio turtinis reikalavimas, o ieškovė yra sumokėjusi daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, ieškovei grąžintina sumokėto žyminio mokesčio dalis – 1 457,00 Eur.
- Atsakovė UAB „Inlinen“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti esminiai argumentai:
- Atsakovė sudaryti pirkimo sutarties su ieškove neatsisakė, kadangi tiek žodžiu derybų metu, tiek du kartus raštu atsakovė patvirtino, jog ji yra pasirengusi sudaryti pirkimo sutartį, t. y. jog ji pirkimo sutarčių sudaryti neatsisako, nes 2017 m. balandžio 3 d. raštas yra atšauktas ir negaliojantis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė padarė išvadą, jog atsakovė atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Dėl to, kad pirkimo sutartis yra sudaryta ne su atsakove, o su UAB „Mano būstas“, yra kalta pati ieškovė. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės.
- Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. raštu sudaryti pirkimo sutartį ne atsisakė, o prašė pratęsti terminą pirkimo sutarčiai sudaryti. Be to, atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. raštu ne siekė sudaryti pirkimo sutartį kitomis sąlygomis, o paprašė ieškovės paaiškinti susidariusią situaciją, ar atsakovės kainos pagrindimas yra tinkamas ir kokiu įkainiu po 2017 m. balandžio 14 d. įvykusių derybų bus pasirašoma sutartis. Nurodyta aplinkybė visiškai pagrindžia faktą, kad atsakovė siekė sudaryti pirkimo sutartį ir įeiti į šių paslaugų rinką, kurią yra užėmęs UAB „Mano būstas“. Būtent ieškovė į atsakovės 2017 m. balandžio 21 d. raštu iškeltus klausimus ir prašymus neatsakė bei vienašališkai nusprendė, jog atsakovė, nurodytu laiku neatvykusi pasirašyti pirkimo sutarties, ją sudaryti atsisakė.
- Ieškovė 2017 m. balandžio 20 d. raštu nustatė pernelyg trumpą – 1 dienos terminą atsakovei atvykti pasirašyti pirkimo sutartį bei neatsakė į atsakovės 2017 m. balandžio 21 d. prašymą. Pirkimo sutartis su UAB „Mano būstas“ buvo sudaryta tik 2017 m. gegužės 8 d., todėl visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė, viena vertus, 2017 m. balandžio 20 d. raštu, suprasdama, kad atsakovė nori sudaryti pirkimo sutartį, kvietė atsakovę atvykti sudaryti pirkimo sutartį, tačiau, kita vertus, neatsakė į atsakovės 2017 m. balandžio 21 d. prašymą ir neatidėjo pirkimo sutarties pasirašymo termino, nors poreikis sudaryti pirkimo sutartį buvo tik 2017 m. gegužės 8 d. Jei ieškovė 2017 m. balandžio 20 d. raštu būtų nustačiusi protingą terminą atsakovei atvykti pasirašyti pirkimo sutartį, pirkimo sutartis būtų sudaryta su atsakove, o ieškovė nebūtų patyrusi reikalaujamos atlyginti žalos.
- Priešingai nei teigia ieškovė, VPĮ nenustatytas baigtinis sąrašas tiekėjų raštų, į kuriuos perkančiosios organizacijos privalo atsakyti. Perkančiosios organizacijos pareiga atsakyti į visus atsakovės raštus kyla ne tik iš viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, tačiau ir iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės, ieškovės naudai priteistinos žalos dydis vis vien turėtų būti proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į pačios ieškovės kaltę ir neteisėtus veiksmus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
- Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2018 m. vasario 19 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui paaiškinimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kuriame nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2455-657/2017 nėra 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo.
- Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2455-657/2017 yra visi teismo posėdžių garso įrašai, įskaitant ir 2017 m. spalio 16 d. Pažymėtina, kad ieškovės prašymo pateikimo dieną (2018 m. vasario 19 d.) buvo sutrikusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO veikla, todėl visose bylose nebuvo galimybės perklausyti garso įrašų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas.
- Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje taip pat nenustatyta. Byloje viršyti pareikštus reikalavimus, remiantis CPK 4238 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo.
- Ginčo viešojo pirkimo procedūra pradėta 2017 m. vasario 24 d., todėl šalių ginčui spręsti aktuali VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.
Dėl tiekėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės
- Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo atsakovės UAB „Inlinen“ civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalos faktą. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau apie tai pasisakyti.
- Apeliaciniame skunde apeliantė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atlesti atsakovę UAB „Inlinen“ nuo civilinės atsakomybės. Apeliantės nuomone, jos veiksmai nebuvo pagrindas atsirasti ar padidėti jos pačios nuostoliams, kas yra būtina atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlyga. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ teigimu, ji neprisiėmė ir negalėjo prisiimti rizikos dėl to, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas atsisakys pasirašyti sutartį ir dėl to patirs žalos.
- CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusio asmens veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusio asmens veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Taigi, atleidimą nuo civilinės atsakomybės įstatymas sieja su kaltais nukentėjusio asmens veiksmais, kuriuos su atsiradusia žala ar jos padidėjimu siejo priežastinis ryšys.
- Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tiekėjo UAB „Inlinen“ atleidimo nuo civilinės atsakomybės, nurodė, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“, kaip perkančioji organizacija kviesdama laimėtoją susitikimui (deryboms) po pasiūlymų eilės sudarymo su atskirais perkančiosios organizacijos atstovais (ne visa viešojo pirkimo komisija), susitikimo nefiksuodama (neprotokoluodama), neatsakydama į atsakovės perkančiajai organizacijai pateiktus raštus, ir taip leidžiant atsakovei tikėtis, jog raštuose keliami klausimai yra sprendžiami, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir pažeidė viešųjų pirkimų principus, kurių privalu laikytis visose viešojo pirkimo procedūrose nuo jų pradžios iki pabaigos.
- Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas dėl atsakingo už žalą asmens atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CPK 185 straipsnis, CK 6.253 straipsnio 5 dalis).
- Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantė savo veiksmais pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, ir kad šie pažeidimai iš esmės turėjo įtakos žalos atsiradimui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, žala perkančiajai organizacijai atsirado dėl to, kad nebuvo sudaryta sutartis su laimėtoja paskelbta, mažiausią kainą pasiūliusia, UAB „Inlinen“, kadangi pastaroji neatvyko pasirašyti tiekimo sutarties. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija turėjo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę likusia UAB „Mano būstas“, todėl tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas buvo laikomas perkančiosios organizacijos patirta žala.
- Pagal bylos faktines aplinkybes, sprendimas dėl laimėtojo paskelbimo buvo priimtas 2017 m. kovo 28 d., o 2017 m. kovo 31 d. laimėtojai UAB „Inlinen“ buvo išsiųsti tiekimo sutarčių projektai. 2017 m. balandžio 3 d. atsakovė UAB „Inlinen“ raštu informavo ieškovę, jog negalės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi laimėjo kitą konkursą ir sudarė sutartis su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, todėl įmonės veikla bus koncentruota į jau pasirašytų sutarčių įgyvendinimą. 2017 m. balandžio 14 d. atsakovė pateikė raštą dėl neįprastai žemos kainos pagrindimo papildymo, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 29 d. pateiktame pagrindime liko netikslumų dėl darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio dydžio, taip pat informavo, kad atsisako 2017 m. balandžio 3 d. rašto. 2017 m. balandžio 19 d. ieškovė raštu pareikalavo, jog atsakovė ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 20 d. patvirtintų, kad atsakovė atsisako pasirašyti paslaugų teikimo sutartį, tačiau atsakovė 2017 m. balandžio 19 d. pranešė, kad 2017 m. balandžio 3 d. raštas yra atšauktas. 2017 m. balandžio 20 d. raštu ieškovė pakvietė atsakovę iki 2017 m. balandžio 21 d. 16.00 val. atvykti sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. paprašė atidėti sutarties pasirašymo terminą ne trumpesniam kaip 5 darbo dienų terminui. 2017 m. gegužės 8 d. ieškovė informavo tiekėjus, jog atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nuspręsta sudaryti sutartį su antrojoje pasiūlymų eilės vietoje esančia tiekėja.
- Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Šioje įstatymo nuostatoje yra nurodytas baigtinis sąrašas alternatyvių sąlygų, kurioms esant tiekėjas laikomas atsisakiusiu sudaryti sutartį.
- Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Taigi, ši nuostata draudžia, sudarant pirkimo sutartį, joje keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas.
- Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sprendimas dėl laimėtojo paskelbimo buvo priimtas 2017 m. kovo 28 d., todėl po šios datos jokios derybos dėl pirkimo sąlygų nebuvo galimos. Tai, kad atsakovė atsiuntė ieškovei neįprastai žemos kainos pagrindimo papildymą, neturi jokios reikšmės sutarties (ne)sudarymo faktui. Perkančioji organizacija, paskelbusi laimėtoją, iš esmės galėjo tik nustatyti sutarties pasirašymo datą ir išsiųsti sutarties projektą susipažinimui. Savo ruožtu, laimėjusi tiekėja UAB „Inlinen“ galėjo raštu atsisakyti sudaryti sutartį arba laukti perkančiosios organizacijos nustatyto termino ir atvykti pasirašyti sutartį. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kaip minėta, atsakovė UAB „Inlinen“ 2017 m. balandžio 3 d. atsisakė sudaryti sutartį, tačiau savo raštą (atsisakymą sudaryti sutartį) 2017 m. balandžio 14 d. atšaukė. Nors VPĮ nenumato atvejo, kai tiekėjas raštu pateikęs atsisakymą sudaryti sutartį, gali jį atšaukti, tačiau perkančioji organizacija šioje byloje su rašto atšaukimu (atsisakymu) sutiko, kadangi 2017 m. balandžio 20 d. pranešimu pakvietė ją 2017 m. balandžio 21 d. 16.00 val. atvykti pasirašyti sutarties.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas dėl laimėtojo paskelbimo buvo priimtas 2017 m. kovo 29 d., pirkimo sutarčių projektai atsakovei buvo išsiųsti 2017 m. kovo 31 d., o sutarčių pasirašymo data buvo nustatyta 2017 m. balandžio 21 d. 16.00 val. Darytina išvada, kad atsakovė iki minėtos datos turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarčių sąlygomis ir galutinai apsispręsti dėl jų (ne)pasirašymo. Atsakovės nurodytas argumentas, kad per vieną dieną nuo pranešimo apie pakvietimą atvykti pasirašyti sutarties gavimo (2017 m. balandžio 20 d.), ji negalėjo atvykti iš Kauno į Vilnių, todėl perkančioji organizacija turėjo atidėti sutarčių pasirašymo laiką, nelaikytini pagrįstu, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie buvusias kokias nors objektyvias priežastis, kurios nebūtų leidusios įgaliotiems asmenims atvykti ir pasirašyti sutartį, juolab kelionės trukmė tarp nurodytų miestų yra pakankamai trumpa.
- Siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, įstatymų leidėjas viešųjų pirkimų procedūroms yra nustatęs itin trumpus terminus, o tai įpareigoja tiek perkančiąją organizaciją, tiek tiekėjus viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir rūpestingai, nevilkinti sprendimų priėmimo. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė iš esmės dvejojo dėl sutarčių pasirašymo – raštu atsisakė sudaryti sutartį, atšaukė atsisakymą, pateikė neleistiną kainos pagrindimo papildymą, prašė atidėti sutarties pasirašymo terminą. Taigi, dėl atsakovės kaltės nebuvo sudarytos tiekimo sutartys. Perkančiosios organizacijos (nukentėjusiojo asmens) veiksmai (neveikimas) šiuo atveju neturėjo priežastinio ryšio su atsiradusia žala ar jos padidėjimu, todėl nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti jos dydį. Pažymėtina ir tai, kad perkančiajai organizacijai pasireiškusi žala šiuo atveju buvo konkrečiai apibrėžta – pirmoje ir antroje vietoje esančių tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas, todėl žalos padidėjimas (atitinkamai priteistinos žalos sumažinimas) šiuo atveju apskritai negalėjo priklausyti nuo perkančiosios organizacijos veiksmų (neveikimo).
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir dėl jos priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, iš atsakovės UAB „Inlinen“ priteistinas 13 029,94 Eur nuostolių atlyginimas ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
- Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“, bylos nagrinėjimo metu sumažinusi ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismo prašė grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio (1 457,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo ir nurodė, kad ieškovė sumažindama savo reikalavimus, atsisakymo nuo šios reikalavimo dalies nepateikė, todėl nėra pagrindo šioje dalyje bylą nutraukti. Teismas pažymėjo, kad sumažinus ieškinio reikalavimą, ieškinio elementai nesikeičia, todėl ieškovei neatsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir ieškinį atmetus (bylos rezultatas materialiąja teisine prasme nepalankus ieškovei), žyminis mokestis negali būti grąžintas.
- Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, prašo grąžinti sumokėto žyminio mokesčio dalį – 1 457,00 Eur.
- Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu – 2017 m. lapkričio 13 d. - ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Pareiškime nurodė, kad po ieškinio pateikimo buvo gauti duomenys, susiję su 2017 m. gegužės 11 d. pirkimo sutarties, sudarytos su tiekėju UAB „Mano būstas“, vykdymu, kurių pagrindu nustatyta, jog pirkimo sutartis vykdoma mažesne apimtimi, todėl faktiškai patirti nuostoliai (kainų skirtumas) žymiai mažesni negu buvo planuota.
- CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas būtinųjų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu (kartu – įrodyta apimtimi) apginti pažeistas teises.
- Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012). Ieškinio reikalavimo visas ar dalinis tenkinimas CPK 93 straipsnio prasme turi reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui tarp šalių, bet nesąlygoja valstybės pareigos grąžinti į jos biudžetą sumokėtų bylinėjimosi išlaidų atitinkamą dydį šaliai dėl šios pakeistų reikalavimų apimties. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei nėra pagrindo grąžinti sumokėtą žyminio mokesčio dalį proporcingai jos sumažinto reikalavimo dydžiui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
- Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus bylą ir tenkinant pagrindinį ieškinio reikalavimą priteisti 13 029,94 Eur nuostolių atlyginimą, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės naudai priteisė 3 593,70 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tenkina ieškovės ieškinį, naikintina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovei priteista 3 593,70 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.
- Pirmosios instancijos teisme ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ patyrė bylinėjimosi išlaidų: 700,00 Eur už ieškinio parengimą, 210,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 293,00 Eur (1 750,00 - 1 457,00 Eur) žyminio mokesčio, viso 1 203,00 Eur.
- Atsakovė UAB „Inlinen“ patyrė bylinėjimosi išlaidų: 2 105,40 Eur už ieškinio parengimą, 1 488,30 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.
- CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo įstatymo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
- Kaip minėta, ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimo sumą, laikytina, kad ieškinys yra faktiškai patenkinamas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos pagal tenkintų ir atmestų pradinio ieškinio reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo sumą – 103 320,00 Eur ir faktiškai priteistiną sumą – 13 029,94 Eur, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 13 procentų, o atmestų – 87 procentus.
- Kadangi ieškinio reikalavimas buvo mažinamas dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktinis pirkimo sutarties išlaidų dydis, o ieškovė bylos nagrinėjimo metu savo teisėmis nepiktnaudžiavo ir iš esmės bylą laimėjo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovei iš atsakovės priteisti visas (išskyrus 1 457,00 Eur žyminio mokesčio dalį) jos faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, t. y. 1 203,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
- Ieškovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
- Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą ir į tai, kad nurodytos ieškovės turėtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9 punktą, ieškovei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ iš atsakovės UAB „Inlinen“ priteistinos jos patirtos 350,00 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir iš ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei UAB „Inlinen“, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:
priteisti ieškovei UAB „VILNIAUS VANDENYS“, j. a. k. 120545849, iš atsakovės UAB „Inlinen“, j. a. k. 302712871, 13 029,94 Eur (trylikos tūkstančių dvidešimt devynių eurų 94 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 203,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „VILNIAUS VANDENYS“, j. a. k. 120545849, iš atsakovės UAB „Inlinen“, j. a. k. 302712871, 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Alvydas Poškus
Vigintas Višinskis