Civilinė byla Nr. 3K-3-394/2006

                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                44.2.4.2; 44.5.2.12; 44.5.2.16 „(S)“               

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovams R. V., A. V., T. V., T. V., M. G., I. V., A. V. dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo.

 

 Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                          I. Ginčo esmė

 

Ieškovas nurodė, kad 2004 m. kovo 6 d., jam einant Kauno m. Salomėjos Neries vidurinės mokyklos sargo pareigas, į mokyklą įsibrovė atsakovai R. V., T. V., M. G. ir I. V. Jie užpuolė jį, žiauriai sumušė ir pagrobė mokyklos turtą. Atsakovai Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu nuteisti dėl šio nusikaltimo. Užpuolimo metu ieškovas buvo sunkiai sužalotas: stipriai sumušta galva ir kitos kūno dalys, padarytos kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos akių vokuose, žanduose, sulaužyti kaukolės pamato kaulai, skruostikauliai, viršutinis žandikaulis, sukrėstos galvos smegenys, pažeisti ašarų kanalai, iškreipta nosies pertvara. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, tapo trečios grupės invalidu. Fizinį skausmą jis patyrė užpuolimo metu, skausmą jis jaučia ir dabar. Jam skauda galva, viena akis nuolat ašaroja, dėl to negali ilgiau vairuoti automobilio. Ieškovas ištvėrė kelias operacijas ir jo laukia dar dvi operacijos. Jis taip pat jaučia depresiją ir baimės jausmą, negali be vaistų užmigti. Ieškovas patyrė nepatogumų, nes buvo kviečiamas į policijos apklausą, patyrė stresą. Jam padarytą neturtinę žalą ieškovas įvertina 40 000 Lt. Neturtinė žala atlyginama visaus atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovai R. V., T. V. ir I. V. yra nepilnamečiai, neturintys savarankiškų pajamų ar turto, tai už jų padarytą žalą atsako jų tėvai.

Ieškovas prašė priteisti jam iš visų atsakovų solidariai 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

                 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovų R. V., T. V., M. G., I. V. solidariai 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; R. V., T. V. ir I. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, priteisė iš A. V. ir T. V. po 4200 Lt, o iš A. V. 2400 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas nusikaltimo atveju nustatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šios žalos buvimo fakto ieškovui įrodinėti nereikia, jis yra preziumuojamas. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju šis principas negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: t. y. atsižvelgti į dėl nusikaltimo padarymo atsiradusias pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį – 15 000 Lt. Nustatydamas tokį žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, smarkiai sužalota galva, jis skausmą kentė visą naktį, nes sunkios sveikatos būklės paliktas surištas mokyklos persirengimo kambaryje ir tik ryte nuvežtas į ligoninę, ieškovas buvo nuolat gydomas vaistais, iškentė ne vieną operaciją, dėl padarytų sužalojimų nuolat ašaroja dešinioji akis, kairioji akis liko nejudri, po operacijos jam atsirado nekritiška elgsena, dėl to konsultuotas psichiatro, buvo ilgą laiką gydomas stacionariai, ambulatoriškai bei reabilitacijos ligoninėje, iškreipta nosis apsunkino kvėpavimą, tapo trečios grupės invalidas, dėl ašarojančios akies neteko galimybės vairuoti automobilį. Esant šioms aplinkybėms, teismas laikė, kad ieškovas  patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra pensininkas, iki sužalojimo dirbo sargu, nors ir tapo trečios grupės invalidu, tačiau darbingumo visiškai neprarado, dėl to profesinių ir kitokių galimybių ateityje praradimai vertintini kaip nedideli. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atsakovai teismo nuosprendžiu nuteisti už savanaudišką, apysunkį ir sunkų nusikaltimą, padarytą tyčia, esant kvalifikuojančioms aplinkybėms; iš jų Valstybinei ligonių kasai buvo priteista 4702,80 Lt išlaidų, turėtų dėl ieškovo gydymo; atsakovai gera valia sumokėjo ieškovui 6000 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovai, išskyrus M. G., yra nepilnamečiai, savarankiškų pajamų ir turto neturi, M. G. niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, nepilnamečių atsakovų tėvų turtinė padėtis bloga, dėl to labai didelės neturtinės žalos priteisimas gali sukelti jiems sunkių turtinių pasekmių.

Kadangi žala ieškovui padaryta bendrais atsakovų R. V., T. V., M. G. ir I. V. nusikalstamais veiksmais, neturtinė žala iš jų priteistina solidariai. R. V., T. V. ir I. V. yra nepilnamečiai, jie savarankiškų pajamų ir turto neturi, tai neturtinė žala priteistina iš jų tėvų. Tėvų kaltė šiuo atveju pasireiškė netinkamu pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus vykdymu. Nors visi atsakovai baudžiamojoje byloje buvo pripažinti bendravykdytojais, tačiau ieškovo atžvilgiu buvo ypač žiaurūs R. V., T. V. ir M. G., jų panaudotas smurtas sukėlė sunkias pasekmes ieškovo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, R. V., T. V. ir M. G. kaltės yra po 28 procentų, I. V. – 16 procentų. Proporcingai jų kaltei nustatytina ir nepilnamečių tėvų kaltė bei priteisiamas iš jų neturtinės žalos atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo bei atsakovų R. V., A. V., T. V., T. V. ir M. G.  apeliacinius skundus, 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sumažino ieškovui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Lt, atitinkamai sumažino priteistinas neturtinės žalos atlyginimo sumas iš atsakovių A. V. ir T. V. – iki 2800 Lt, iš atsakovės A. V. – iki 1600 Lt. 

 Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 15 000 Lt  – yra teisingas ir pagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje esančio 2004 m. spalio 23 d. raštelio matyti, jog atsakovai R. V., T. V. ir M. G. atlygino ieškovui turtinę žalą – 6000 Lt. Atsakovai teigia, kad šiuo rašteliu buvo sutarta, jog tai yra visa ieškovo patirta žala ir jie jam ją atlygina. Ieškovas tai neigia ir nurodo, kad tai yra tik jo patirta turtinė žala. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pareiškęs tik 265 Lt civilinį ieškinį, kuris nėra detalizuotas. Ieškovas teismui pateikė tik pažymą apie tai, kad gydėsi nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2004 m. gegužės 17 d. bei pažymą apie jam atliktas operacijas, kitų įrodymų dėl padarytos turtinės žalos nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, padarė išvadą, kad iš ieškovui sumokėtų 6000 Lt turtinei žalai atlyginti skirta 1000 Lt, o likusi suma – 5000 Lt –neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos nepagrįstai nesumažino 5000 Lt.  

 

                         III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą bei nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai, t. y. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 40 000 Lt. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-9/2006, Nr. 3K-3-371/2003.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, į kitas svarbias aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. Vertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Iš teismų procesinių sprendimų nėra aišku, kodėl dėl padaryto nusikaltimo ieškovo patirti išgyvenimai, sužalojimai ir jų pasekmės įvertinti tik 10 000 Lt, t. y. kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių? Iki nusikaltimo padarymo jis gyveno visavertį gyvenimą, po nusikaltimo – jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Jis kiekvieną dieną turi lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, negali dirbti fizinio darbo, ilgai vairuoti automobilio, dėl blogos sveikatos negali dirbti ankstesnio darbo mokykloje. Teismai taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas yra nusikaltimo auka, kuriuo metu jis buvo nežmoniškai kankinamas, iš jo buvo tyčiojamasi, atsakovai siekė ne tik pašalinti ieškovą, kad galėtų užvaldyti svetimą turtą, bet ir sukelti jam fizinį skausmą bei pažeminti.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 135 straipsnį ir išėjo už ieškinio ribų.

Ieškovas į teismą kreipėsi tik dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes su atsakovais dėl turtinės žalos atlyginimo jau yra susitaręs atskirai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ir turtinės žalos atlyginimo klausimą, konstatavęs, kad ieškovui yra padaryta 1000 Lt turtinė žala. Šalys 2004 m. spalio 23 d. rašte užfiksavo turtinės žalos dydį. Šis raštas prilygsta sandoriui, o pakeisti sandorį galima tik šalių susitarimu. Tuo atveju, jei sandoris keičiamas teisme ginčo teisenos tvarka, tai atsakovai turi pareikšti priešieškinį. Tokio priešieškinio atsakovai nėra  pareiškę.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai R. V., A. V., T. V., T. V., M. G. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jie nurodė, kad teismai tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus būtinus kriterijus bei faktines bylos aplinkybes, dėl to pagrįstai patenkino ieškinį iš dalies. Skundo argumentą, kad ieškovas nusikaltimo metu buvo kankinamas, paneigia baudžiamosios bylos medžiaga ir joje priimtas 2004 m. gruodžio 7 d. teismo nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui jau yra atlyginta 5000 Lt neturtinė žala. Atsakovai 2004 m. spalio 23 d. susitarė su ieškovu, kad jam bus atlyginta bendra 6000 Lt žala, kad jis jokių pretenzijų ateityje dėl atlygintos žalos nereikš. Atsakovai buvo įsitikinę, kad 2004 m. spalio 23 d. ieškovo rašytinis pakvitavimas patvirtina visišką žalos atlyginimą. Atsakovai mano, kad jokio priešieškinio šioje byloje nereikėjo reikšti, nes dėl pareikšto ieškinio jie pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo atsikirtimus į ieškinį bei pateikė rašytinius įrodymus.

Atsakovai taip pat nurodė, kad, peržiūrint bylą kasacine tvarka, būtina ištaisyti klaidą ir ieškinį atsakovėms A. V. ir T. V. atmesti, nes R. V. ir T. V. yra pilnamečiai ir dėl to patys privalo atlyginti žalą.        

 

  Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

                                      IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir jų taikymo pagrįsti.

            Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

            Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

            Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.

            Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai nesivadovavo tokiu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu ir nustatė neturtinės žalos dydį, neužtikrinantį teisingumo. Atsižvelgdama į šiuos ir kitus teismų nurodytus iš esmės tinkamus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus ir kiekvieno jų lyginamąją vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo vertinimu nustatytas ir ieškiniu prašytas priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra pernelyg didelis, atitinka įstatymo reikalavimus, taip pat atsižvelgia į žalą padariusių asmenų galimybes, nes tai jauni ir darbingi asmenys; neturtinės žalos dydis įvertina jų dabartinę turtinę padėtį, todėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo požiūriu yra pakankamai pasvertas. Teisėjų kolegija konstatuoja CK 6.250 straipsnio pažeidimą, tai yra pagrindas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį pakeisti, padidinti priteistą neturtinę žalą iš nusikaltimą ir neturtinę žalą padariusių asmenų (CPK 359 straipsnio 3 dalis) bei už nepilnametės atsakovės I. V. padarytą žalą subsidiariai atsakančios A. V. dalį.

            Atitinkamai padidinamos bylinėjimosi išlaidos ir jos paskirstomos lygiomis dalimis tarp atsakovų R. V., T. V. ir M. G., o I. V. nustatytina mažesnė dalis (apie 17 proc.) dėl jos mažesnio individualaus prisidėjimo prie neturtinės žalos padarymo.

            Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo iš subsidiarių atsakovių A. V. ir T. V., turėjo įvertinti, kad apeliacinės nutarties priėmimo metu jų prievolė atsakyti už nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus nepilnamečių vaikų padarytą žalą pasibaigė pagal CK 6.276 straipsnio 3 dalį. Kadangi šios instancijos teismas šią teismo sprendimo dalį nusprendė keisti, tai buvo logiška taikyti ir kitas šių atsakovių teisinę padėtį lemiančias nuostatas, t y. galimybę taikyti CK 6.276 straipsnio 3 dalyje  įtvirtintą prievolės pasibaigimo pagrindą - iš viso iš teismo sprendimo ir nutarties pašalinti nuorodą apie atsakovių atsakomybės dydį. Priešingai darant, atsiranda neaiškumų. Jeigu tokios nuostatos liktų, tai neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išieškojimui iš tėvų ar kitų asmenų turto vykdyti, nes visi asmenys privalo vykdyti įstatymus, taip pat ir veikiantys vykdymo procese. Neaiškumas atsiranda todėl, kad priteisiant subsidiariai iš tėvų nėra visiškai atskleistos subsidiaraus priteisimo sąlygos, jog tėvų ir kitų asmenų prievolė yra laikina, iki nepilnamečiui sukaks aštuonioliką metų ar jis prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti. Jeigu teismas subsidiariosios prievolės, kaip laikinos, nesuformuluoja, tai tikslinga būtų apeliacinei instancijai pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą apie tėvų subsidiariąją prievolę, taikant CK 6.276 straipsnio 3 dalį savo iniciatyva, jei iki apeliacinio nagrinėjimo nepilnamečiui atsakovui suėjo aštuoniolika metų ir yra pagrindas taikyti CK 6.276 straipsnio 3 dalį. Taip būtų užtikrinamas teismo priimtų dokumentų aiškumas ir sklandesnis jų vykdymas.

            Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Atsakovai nėra atleisti nei nuo bylinėjimosi išlaidų, nei nuo žyminio mokesčio, nei nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 83 straipsnis), nes nuo nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo atleisti ieškovai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai ieškovas atleistas nuo jų mokėjimo, turi būti taikoma CPK 96 straipsnio 1 dalis. Jos išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismai savo iniciatyva (ex officio) turi priteisti bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CPK 96 straipsnio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei iš viso nepriteisė. Tai yra pagrindas teismų sprendimui ir nutarčiai pakeisti ir apie bylinėjimosi išlaidų priteisimą nurodyti teismo nutartyje (CPK 359 straipsnio 3 dalis). 

Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamą priteisti sumą (CPK 85 straipsnio 8 punktas), o žyminio mokesčio dydis yra 3 procentai ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi žyminio mokesčio dydis, nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme yra po 1200 Lt, iš viso – 3600 Lt. Dėl 450 Lt teismo klausimas yra išspręstas, nes 120 Lt yra sumokėta, o dėl 330 Lt yra nutartis atleisti nuo žyminio mokesčio. Valstybei neatlygintas žyminio mokesčio dydis, atsižvelgiant į dabartinį neturtinės žalos dydį, yra 3150 Lt. Iš jų 17 proc. yra atsakovės I. V. dalis (535,50 Lt), o likusi 2614,50 Lt dalijama kitiems trims atsakovams (po 871,50 Lt).

            Ieškovas turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai. Atsakovės I. .V. dalis yra 17 proc., t. y. 255 Lt, o kitų atsakovų – po 415 Lt. Šios sumos turi būti atlygintos pagal CPK 79, 98 straipsnius.

             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

           

             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m gruodžio 1 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti:

priteistą ieškovui P. D. solidariai iš atsakovų R. V., T. V., M. G. ir I. V. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų;

priteistą subsidiariai iš atsakovės A. V. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 7000 (septynių tūkstančių) litų;

panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m gruodžio 1 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovių A. V. ir T. V.;

priteistas ieškovui P. D. iš atsakovų R. V., T. V. ir M. G. išlaidas už advokato pagalbą nustatyti po 415 Lt iš kiekvieno;

priteisti iš atsakovų R. V., T. V. ir M. G. po 871,50 Lt žyminio mokesčio valstybei;

priteistas ieškovui P. D. iš atsakovės I. V. išlaidas už advokato pagalbą nustatyti 255 Lt;

priteisti iš atsakovės I. V. 535,50 Lt žyminio mokesčio valstybei;

atsakovei I. V. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteistas iš jos ieškovui 255 Lt išlaidas už advokato pagalbą ir 535,50 Lt žyminio mokesčio valstybei priteisti subsidiariai iš atsakovės A. V.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                      Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                   Egidijus Laužikas

 

 

                                                                                                       Algis Norkūnas