Civilinė
byla Nr. 3K-3-394/2006
Procesinio
sprendimo kategorijos:
44.2.4.2; 44.5.2.12; 44.5.2.16 „(S)“

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio
Norkūno (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D.
kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d.
sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovams R. V., A. V.,
T. V., T. V., M. G., I. V., A. V. dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu,
atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė : I.
Ginčo esmė
Ieškovas
nurodė, kad 2004 m. kovo 6 d., jam einant Kauno m. Salomėjos Neries vidurinės
mokyklos sargo pareigas, į mokyklą įsibrovė atsakovai R. V., T. V., M. G. ir I.
V. Jie užpuolė jį, žiauriai sumušė ir pagrobė mokyklos turtą. Atsakovai Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 7 d.
nuosprendžiu nuteisti dėl šio nusikaltimo. Užpuolimo metu ieškovas buvo
sunkiai sužalotas: stipriai sumušta galva ir kitos kūno dalys, padarytos kraujosruvos
po akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos
akių vokuose, žanduose, sulaužyti kaukolės pamato kaulai, skruostikauliai, viršutinis
žandikaulis, sukrėstos galvos smegenys, pažeisti ašarų kanalai, iškreipta nosies
pertvara. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius
išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, tapo
trečios grupės invalidu. Fizinį skausmą jis patyrė užpuolimo metu, skausmą jis
jaučia ir dabar. Jam skauda galva, viena akis nuolat ašaroja, dėl to negali
ilgiau vairuoti automobilio. Ieškovas ištvėrė kelias operacijas ir jo laukia
dar dvi operacijos. Jis taip pat jaučia depresiją ir baimės jausmą, negali be
vaistų užmigti. Ieškovas patyrė nepatogumų, nes buvo kviečiamas į policijos apklausą,
patyrė stresą. Jam padarytą neturtinę žalą ieškovas įvertina 40 000 Lt.
Neturtinė žala atlyginama visaus atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo,
asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais
atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovai R. V., T. V. ir I. V.
yra nepilnamečiai, neturintys savarankiškų pajamų ar turto, tai už jų padarytą
žalą atsako jų tėvai.
Ieškovas prašė
priteisti jam iš visų atsakovų solidariai 40 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės
teismas 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė
ieškovui iš atsakovų R. V., T. V., M. G., I. V. solidariai 15 000 Lt neturtinės
žalos atlyginimą; R. V., T. V. ir I. V. neturint turto ar uždarbio, kurio
pakaktų žalai atlyginti, priteisė iš A. V. ir T. V. po 4200 Lt, o iš A. V. 2400
Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismas
nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas nusikaltimo atveju nustatytas CK 6.250
straipsnio 2 dalyje. Šios žalos buvimo fakto ieškovui įrodinėti nereikia, jis
yra preziumuojamas. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos
atlyginimo principas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju šis principas negali
būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais
neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją,
vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: t. y.
atsižvelgti į dėl nusikaltimo padarymo atsiradusias pasekmes, žalą padariusių
asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas
reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
kriterijus.
Teismas nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį –
15 000 Lt. Nustatydamas tokį žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į tai,
kad ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, smarkiai sužalota
galva, jis skausmą kentė visą naktį, nes sunkios sveikatos būklės paliktas
surištas mokyklos persirengimo kambaryje ir tik ryte nuvežtas į ligoninę,
ieškovas buvo nuolat gydomas vaistais, iškentė ne vieną operaciją, dėl padarytų
sužalojimų nuolat ašaroja dešinioji akis, kairioji akis liko nejudri, po
operacijos jam atsirado nekritiška elgsena, dėl to konsultuotas psichiatro,
buvo ilgą laiką gydomas stacionariai, ambulatoriškai bei reabilitacijos ligoninėje,
iškreipta nosis apsunkino kvėpavimą, tapo trečios grupės invalidas, dėl
ašarojančios akies neteko galimybės vairuoti automobilį. Esant šioms
aplinkybėms, teismas laikė, kad ieškovas patyrė ne tik didelį fizinį skausmą,
bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją.
Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra pensininkas, iki sužalojimo
dirbo sargu, nors ir tapo trečios grupės invalidu, tačiau darbingumo visiškai
neprarado, dėl to profesinių ir kitokių galimybių ateityje praradimai
vertintini kaip nedideli. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad
atsakovai teismo nuosprendžiu nuteisti už savanaudišką, apysunkį ir sunkų
nusikaltimą, padarytą tyčia, esant kvalifikuojančioms aplinkybėms; iš jų
Valstybinei ligonių kasai buvo priteista 4702,80 Lt išlaidų, turėtų dėl ieškovo
gydymo; atsakovai gera valia sumokėjo ieškovui 6000 Lt turtinei žalai
atlyginti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovai, išskyrus M. G.,
yra nepilnamečiai, savarankiškų pajamų ir turto neturi, M. G. niekur nedirba,
nekilnojamojo turto neturi, nepilnamečių atsakovų tėvų turtinė padėtis bloga,
dėl to labai didelės neturtinės žalos priteisimas gali sukelti jiems sunkių
turtinių pasekmių.
Kadangi žala ieškovui padaryta bendrais atsakovų R.
V., T. V., M. G. ir I. V. nusikalstamais veiksmais, neturtinė žala iš jų
priteistina solidariai. R. V., T. V. ir I. V. yra nepilnamečiai, jie
savarankiškų pajamų ir turto neturi, tai neturtinė žala priteistina iš jų tėvų.
Tėvų kaltė šiuo atveju pasireiškė netinkamu pareigos auklėti ir prižiūrėti savo
nepilnamečius vaikus vykdymu. Nors visi atsakovai baudžiamojoje byloje buvo
pripažinti bendravykdytojais, tačiau ieškovo atžvilgiu buvo ypač žiaurūs R. V.,
T. V. ir M. G., jų panaudotas smurtas sukėlė sunkias pasekmes ieškovo
sveikatai. Atsižvelgiant į tai, R. V., T. V. ir M. G. kaltės yra po 28
procentų, I. V. – 16 procentų. Proporcingai jų kaltei nustatytina ir
nepilnamečių tėvų kaltė bei priteisiamas iš jų neturtinės žalos atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo bei atsakovų R. V., A. V., T. V., T. V.
ir M. G. apeliacinius skundus, 2005 m. gruodžio 1 d. nutartimi pirmosios
instancijos teismo sprendimą pakeitė: sumažino ieškovui priteistino neturtinės
žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Lt, atitinkamai sumažino priteistinas
neturtinės žalos atlyginimo sumas iš atsakovių A. V. ir T. V. – iki 2800 Lt, iš
atsakovės A. V. – iki 1600 Lt.
Teisėjų
kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės
žalos atlyginimo dydis – 15 000 Lt – yra teisingas ir pagrįstas. Tačiau
teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje esančio 2004 m. spalio 23 d. raštelio
matyti, jog atsakovai R. V., T. V. ir M. G. atlygino ieškovui turtinę žalą –
6000 Lt. Atsakovai teigia, kad šiuo rašteliu buvo sutarta, jog tai yra visa
ieškovo patirta žala ir jie jam ją atlygina. Ieškovas tai neigia ir nurodo, kad
tai yra tik jo patirta turtinė žala. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo
pareiškęs tik 265 Lt civilinį ieškinį, kuris nėra detalizuotas. Ieškovas
teismui pateikė tik pažymą apie tai, kad gydėsi nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki
2004 m. gegužės 17 d. bei pažymą apie jam atliktas operacijas, kitų įrodymų dėl
padarytos turtinės žalos nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias
aplinkybes, padarė išvadą, kad iš ieškovui sumokėtų 6000 Lt turtinei žalai
atlyginti skirta 1000 Lt, o likusi suma – 5000 Lt –neturtinei žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo
sumos nepagrįstai nesumažino 5000 Lt.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų
sprendimą bei nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti
visiškai, t. y. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 40 000 Lt. Kasatorius
nurodė šiuos argumentus:
1. Teismai
netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį, neatsižvelgė į Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką civilinėse
bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-9/2006, Nr. 3K-3-371/2003.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi
atsižvelgti į jos pasekmes, asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, turtinės žalos
dydį, į kitas svarbias aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.
Vertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas privalo vadovautis CK 6.250
straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo
kriterijais.
Iš teismų procesinių sprendimų nėra aišku, kodėl
dėl padaryto nusikaltimo ieškovo patirti išgyvenimai, sužalojimai ir jų
pasekmės įvertinti tik 10 000 Lt, t. y. kelių vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių? Iki nusikaltimo padarymo jis gyveno visavertį gyvenimą, po
nusikaltimo – jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Jis kiekvieną dieną turi
lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, negali dirbti fizinio darbo, ilgai
vairuoti automobilio, dėl blogos sveikatos negali dirbti ankstesnio darbo
mokykloje. Teismai taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas yra
nusikaltimo auka, kuriuo metu jis buvo nežmoniškai kankinamas, iš jo buvo
tyčiojamasi, atsakovai siekė ne tik pašalinti ieškovą, kad galėtų užvaldyti
svetimą turtą, bet ir sukelti jam fizinį skausmą bei pažeminti.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 135
straipsnį ir išėjo už ieškinio ribų.
Ieškovas į teismą kreipėsi tik dėl neturtinės žalos
atlyginimo priteisimo, nes su atsakovais dėl turtinės žalos atlyginimo jau yra
susitaręs atskirai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
išnagrinėjo ir turtinės žalos atlyginimo klausimą, konstatavęs, kad ieškovui
yra padaryta 1000 Lt turtinė žala. Šalys 2004 m. spalio 23 d. rašte užfiksavo
turtinės žalos dydį. Šis raštas prilygsta sandoriui, o pakeisti sandorį galima
tik šalių susitarimu. Tuo atveju, jei sandoris keičiamas teisme ginčo teisenos
tvarka, tai atsakovai turi pareikšti priešieškinį. Tokio priešieškinio
atsakovai nėra pareiškę.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai R. V., A. V.,
T. V., T. V., M. G. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti
nepakeistą. Jie nurodė, kad teismai tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies
nuostatas ir, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus būtinus
kriterijus bei faktines bylos aplinkybes, dėl to pagrįstai patenkino ieškinį iš
dalies. Skundo argumentą, kad ieškovas nusikaltimo metu buvo kankinamas,
paneigia baudžiamosios bylos medžiaga ir joje priimtas 2004 m. gruodžio 7 d.
teismo nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad
ieškovui jau yra atlyginta 5000 Lt neturtinė žala. Atsakovai 2004 m. spalio 23
d. susitarė su ieškovu, kad jam bus atlyginta bendra 6000 Lt žala, kad jis
jokių pretenzijų ateityje dėl atlygintos žalos nereikš. Atsakovai buvo
įsitikinę, kad 2004 m. spalio 23 d. ieškovo rašytinis pakvitavimas patvirtina
visišką žalos atlyginimą. Atsakovai mano, kad jokio priešieškinio šioje byloje
nereikėjo reikšti, nes dėl pareikšto ieškinio jie pateikė atsiliepimą, kuriame
išdėstė savo atsikirtimus į ieškinį bei pateikė rašytinius įrodymus.
Atsakovai taip pat nurodė, kad, peržiūrint bylą
kasacine tvarka, būtina ištaisyti klaidą ir ieškinį atsakovėms A. V. ir T. V.
atmesti, nes R. V. ir T. V. yra pilnamečiai ir dėl to patys privalo atlyginti
žalą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo
argumentai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų ir jų taikymo
pagrįsti.
Neturtinės žalos
priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta
nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien
nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio
ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo
ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turime
atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta
ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis
sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,
bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų
nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo
faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo
atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Ta aplinkybė, kad
neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo
padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia
įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos,
kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio
nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo
kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja
principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada
atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės
žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250
straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra
pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų
sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu,
yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities
intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo
(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės
žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pagal CK 6.250
straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra
neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio
pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį,
sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines
ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu
pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.
Jeigu neturtinė žala
padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos
vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais
smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo
kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip
kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio
asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija
daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai nesivadovavo tokiu neturtinės žalos
dydžio kriterijų reikšmės vertinimu ir nustatė neturtinės žalos dydį,
neužtikrinantį teisingumo. Atsižvelgdama į šiuos ir kitus teismų nurodytus iš
esmės tinkamus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus ir kiekvieno jų lyginamąją
vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo vertinimu nustatytas ir ieškiniu
prašytas priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra pernelyg didelis,
atitinka įstatymo reikalavimus, taip pat atsižvelgia į žalą padariusių asmenų
galimybes, nes tai jauni ir darbingi asmenys; neturtinės žalos dydis įvertina
jų dabartinę turtinę padėtį, todėl teisingumo, sąžiningumo ir protingumo
požiūriu yra pakankamai pasvertas. Teisėjų kolegija konstatuoja CK 6.250
straipsnio pažeidimą, tai yra pagrindas pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimą ir nutartį pakeisti, padidinti priteistą neturtinę žalą iš
nusikaltimą ir neturtinę žalą padariusių asmenų (CPK 359 straipsnio 3 dalis)
bei už nepilnametės atsakovės I. V. padarytą žalą subsidiariai atsakančios
A. V. dalį.
Atitinkamai
padidinamos bylinėjimosi išlaidos ir jos paskirstomos lygiomis dalimis tarp
atsakovų R. V., T. V. ir M. G., o I. V. nustatytina mažesnė
dalis (apie 17 proc.) dėl jos mažesnio individualaus prisidėjimo prie
neturtinės žalos padarymo.
Apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo iš
subsidiarių atsakovių A. V. ir T. V., turėjo įvertinti, kad
apeliacinės nutarties priėmimo metu jų prievolė atsakyti už nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų amžiaus nepilnamečių vaikų padarytą žalą pasibaigė pagal CK
6.276 straipsnio 3 dalį. Kadangi šios instancijos teismas šią teismo sprendimo
dalį nusprendė keisti, tai buvo logiška taikyti ir kitas šių atsakovių teisinę
padėtį lemiančias nuostatas, t y. galimybę taikyti CK 6.276 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintą prievolės pasibaigimo pagrindą - iš viso iš teismo sprendimo ir
nutarties pašalinti nuorodą apie atsakovių atsakomybės dydį. Priešingai darant,
atsiranda neaiškumų. Jeigu tokios nuostatos liktų, tai neturėtų būti vertinama
kaip pagrindas išieškojimui iš tėvų ar kitų asmenų turto vykdyti, nes visi
asmenys privalo vykdyti įstatymus, taip pat ir veikiantys vykdymo procese.
Neaiškumas atsiranda todėl, kad priteisiant subsidiariai iš tėvų nėra visiškai
atskleistos subsidiaraus priteisimo sąlygos, jog tėvų ir kitų asmenų prievolė
yra laikina, iki nepilnamečiui sukaks aštuonioliką metų ar jis prieš
pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti. Jeigu teismas
subsidiariosios prievolės, kaip laikinos, nesuformuluoja, tai tikslinga būtų
apeliacinei instancijai pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies
nuorodą apie tėvų subsidiariąją prievolę, taikant CK 6.276 straipsnio 3 dalį
savo iniciatyva, jei iki apeliacinio nagrinėjimo nepilnamečiui atsakovui suėjo aštuoniolika
metų ir yra pagrindas taikyti CK 6.276 straipsnio 3 dalį. Taip būtų
užtikrinamas teismo priimtų dokumentų aiškumas ir sklandesnis jų vykdymas.
Bylinėjimosi išlaidas
sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis).
Atsakovai nėra atleisti nei nuo bylinėjimosi išlaidų, nei nuo žyminio mokesčio,
nei nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 83 straipsnis), nes nuo
nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo atleisti ieškovai (CPK
83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
valstybei, kai ieškovas atleistas nuo jų mokėjimo, turi būti taikoma CPK 96 straipsnio
1 dalis. Jos išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio
reikalavimų daliai. Teismai savo iniciatyva (ex officio) turi priteisti
bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą, nuo kurių mokėjimo ieškovas
atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
pirmosios instancijos teismas netaikė CPK 96 straipsnio ir bylinėjimosi išlaidų
valstybei iš viso nepriteisė. Tai yra pagrindas teismų sprendimui ir nutarčiai pakeisti
ir apie bylinėjimosi išlaidų priteisimą nurodyti teismo nutartyje (CPK 359 straipsnio
3 dalis).
Bylose dėl
neturtinės žalos atlyginimo ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamą
priteisti sumą (CPK 85 straipsnio 8 punktas), o žyminio mokesčio dydis yra 3
procentai ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi žyminio
mokesčio dydis, nagrinėjant bylą pirmosios, apeliacinės instancijos ir
kasaciniame teisme yra po 1200 Lt, iš viso – 3600 Lt. Dėl 450 Lt teismo
klausimas yra išspręstas, nes 120 Lt yra sumokėta, o dėl 330 Lt yra nutartis
atleisti nuo žyminio mokesčio. Valstybei neatlygintas žyminio mokesčio dydis,
atsižvelgiant į dabartinį neturtinės žalos dydį, yra 3150 Lt. Iš jų 17 proc. yra
atsakovės I. V. dalis (535,50 Lt), o likusi 2614,50 Lt dalijama kitiems
trims atsakovams (po 871,50 Lt).
Ieškovas turėjo 1500
Lt išlaidų advokato pagalbai. Atsakovės I. .V. dalis yra 17 proc.,
t. y. 255 Lt, o kitų atsakovų – po 415 Lt. Šios sumos turi būti atlygintos
pagal CPK 79, 98 straipsnius.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m gruodžio 1 d.
nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimą
pakeisti:
priteistą
ieškovui P. D. solidariai iš atsakovų R. V., T. V., M. G. ir I. V. neturtinės
žalos atlyginimą padidinti iki 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų;
priteistą
subsidiariai iš atsakovės A. V. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 7000
(septynių tūkstančių) litų;
panaikinti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m gruodžio 1 d.
nutarties dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovių A. V. ir T. V.;
priteistas
ieškovui P. D. iš atsakovų R. V., T. V. ir M. G. išlaidas už advokato pagalbą
nustatyti po 415 Lt iš kiekvieno;
priteisti iš
atsakovų R. V., T. V. ir M. G. po 871,50 Lt žyminio mokesčio valstybei;
priteistas
ieškovui P. D. iš atsakovės I. V. išlaidas už advokato pagalbą nustatyti 255
Lt;
priteisti iš
atsakovės I. V. 535,50 Lt žyminio mokesčio valstybei;
atsakovei I. V.
neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteistas iš jos
ieškovui 255 Lt išlaidas už advokato pagalbą ir 535,50 Lt žyminio mokesčio
valstybei priteisti subsidiariai iš atsakovės A. V.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Zigmas Levickis
Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas