Civilinė byla Nr. 3K-3-3-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01878-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Gubernija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinį atsakovei AB „Gubernija“ dėl prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis ir uždraudimo naudoti žymenį „DVARO“ ir atsakovės AB „Gubernija“ priešieškinį dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl prekių ženklų apsaugą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB ,,Kalnapilio-Tauro grupė“ prašė teismo pripažinti negaliojančiomis atsakovės AB „Gubernija“ prekių ženklų registracijas: „GUBERNIJOS DVARO“ (reg. Nr. 62126, reg. data 2010-05-18); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65351, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65353, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24); uždrausti atsakovei AB ,,Gubernija“ žymeniu ,,DVARO“ (įskaitant atvejus, kai šis žymuo yra sudėtinė kitų žymenų dalis) žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius, turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus (Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
3. Ieškovė nurodė, kad ji yra Lietuvoje gerai žinoma alaus bei gaiviųjų gėrimų gamintoja, nuo 1995 m. ,,DVARO“ alaus reklamai išleido daugiau nei kelis milijonus litų, žymuo „DVARO“ plačiai žinomas tarp vartotojų ir turi reputaciją. Ieškovei priklauso trys prekių ženklai, kuriuose pagrindinis prekę identifikuojantis elementas yra žymuo „DVARO“: „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 30214, reg. data 1998-11-12); „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“ (reg. data 2006-03-24, reg. Nr. 55402); „DVARO“ (reg. Nr. 54464, reg. data 2007-04-16), taip pat grafinis prekių ženklas „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“ (reg. Nr. 62044, reg. data 2010-04-22). Atsakovė yra ieškovės konkurentė, kurios veikla – alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyba bei prekyba. Šalys 2007 m. liepos 9 d. sudarė licencinę sutartį, kuria atsakovė pripažino, kad žymuo „DVARO“ yra registruotas ir platų žinomumą bei reputaciją turintis ieškovės prekių ženklas; kad šis žymuo yra pagrindinis kitų ieškovės registruotų prekių ženklų sudėtinis elementas. Atsakovė, pažeisdama susitarimus, 2010 m. gegužės 18 d. įregistravo žodinį prekių ženklą „GUBERNIJOS DVARO“ (reg. Nr. 62126) 32 klasei; taip pat grafinius prekių ženklus „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65351, reg. data 2011-11-24) 35 klasei; „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-24) 11, 12, 16, 22 ir 35 klasėms; „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 65353, reg. data 2011-11-24) 35 klasei ir „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24) 11, 12, 16, 18, 22 ir 35 klasėms. Ieškovės teigimu, atsakovė AB „Gubernija“ elgiasi nesąžiningai, nesilaiko sutarties. Prekių ženklo savininkės UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ registruoto prekių ženklo „DVARO“ įtraukimas į sudėtinį prekių ženklą „GUBERNIJOS DVARO“ traktuotinas kaip ankstesnio ženklo savininko teisių pažeidimas: visi atsakovės prekių ženklai yra vėlesni už ieškovės prekių ženklus (paraiškos registruoti atsakovės ženklus buvo pateiktos 2010–2011 m., o paraiškos registruoti ieškovės prekių ženklus – 1995–2009 m.). Visuose atsakovės prekių ženkluose pagrindinis prekes ir (ar) paslaugas identifikuojantis elementas yra žodis „DVARO“, vizualiai pavaizduotas gerokai didesniu šriftu, nei žodis „GUBERNIJOS“. Tai, kad ieškovės prekių ženklai ir atsakovės prekių ženklai (reg. Nr. 64351, 64352, 64353, 64354) registruoti skirtingose klasėse, nepaneigia vartotojų klaidinimo tikimybės, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė yra konkuruojantys ūkio subjektai, veikiantys aludarystės srityje, ir atsakovės prekių ženklai su žodžiu „DVARO“ skirti žymėti veiklai, susijusiai su aludaryste.
4. Atsakovė AB „Gubernija“ priešieškiniu prašė teismo pripažinti UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prekių ženklo „DVARO“ registraciją Nr. 54464 negaliojančia 32 klasės prekėms (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai); pripažinti prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 30214) elementą „DVARO“ nesaugomu arba šio prekių ženklo registraciją negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti; prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 55402) elementą „DVARO“ nesaugomu arba šio prekių ženklo registraciją negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti; prekių ženkle „Kalnapilis DVARŲ“ (reg. Nr. 62044) elementą „DVARŲ“ nesaugomu arba pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti.
5. Atsakovė nurodė, kad žymuo „DVARO“ 32 klasės prekėms žymėti neturi skiriamojo požymio ir žymi tik prekių charakteristikas: aprašo, kad alus ir kiti gėrimai pagaminti dvare, rodo alaus ir kitų gėrimų senas gamybos tradicijas. Be to, ieškovė pateikė paraišką registruoti prekių ženklą „DVARO“, turėdama nesąžiningų ketinimų, nes ieškovei, veikiančiai gėrimų rinkoje nuo 1993 m., buvo žinoma apie atsakovės nuo 1992 m. gaminamą alų, žymimą žymeniu „DVARO“. Taigi ieškovė nesukūrė prekių ženklo „DVARO“, o įregistravo atsakovės dar prieš ieškovės paraiškos padavimą naudotą žymenį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: pripažino AB „Gubernija“ prekių ženklus, registruotus Lietuvos Respublikos patentų biure 2010 m. sausio 8 d. „GUBERNIJOS DVARO“ 32 klasei (reg. Nr. 62126, reg. data 2010-05-18); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64351, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-24); GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64353, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24) negaliojančiais; uždraudė AB ,,Gubernija“ žymeniu ,,DVARO“ (įskaitant atvejus, kai šis žymuo yra sudėtinė kitų žymenų dalis) žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus.
7. Teismas nustatė, kad figūrinis prekės ženklas „Kalnapilis DVARO“ Valstybiniame patentų biure registruotas nuo 1995 m. balandžio 14 d. 32 klasei (alus), saugomos spalvos – žalia, ruda, raudona, balta. Šiame ženkle vizualiai dominuoja tiek dydžiu, tiek vieta žodis „Kalnapilis“. Visame ženklo vaizde kitas svaresnis žodis yra „DVARO“, kuris po žodžio „Kalnapilis“ yra labiau matomas už kitus šio prekės ženklo žodžius ir piešinius. Figūrinis prekės ženklas „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“ Valstybiniame patentų biure registruotas nuo 2006 m. kovo 24 d. 32 klasei (alus), saugomos spalvos – šviesiai geltona, tamsiai geltona, juoda, raudona, balta. Šiame ženkle aiškiai dydžiu dominuoja žodis „DVARO“, kitas svaresnis žodis „Kalnapilis“ dydžiu yra kur kas mažiau vizualiai pastebimas negu žodis „DVARO“, kiti prekių ženklo žodžiai, skaičiai ir piešiniai yra dar menkiau matomi. Ženklas „DVARO“ Valstybiniame patentų biure registruotas 2006 m. kovo 24 d. 32 klasei (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai). Figūrinis prekių ženklas „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“ Valstybiniame patentų biure registruotas 2010 m. balandžio 22 d. 32 klasei, saugomos spalvos – žalia, balta, pilka, raudona, juoda. Šiame ženkle vizualiai dominuoja tiek dydžiu, tiek vieta žodis „Kalnapilis“. Visame ženklo vaizde kitas svaresnis žodis yra „DVARŲ“, kuris po žodžio „Kalnapilis“ yra labiau matomas už kitus šio prekės ženklo žodžius ir piešinius, išskyrus raudoną trikampį su balta žvaigždute, kuris labiau atkreipia dėmesį už žodį „DVARŲ“.
8. 2007 m. liepos 9 d. šalys sudarė licencinę sutartį, pagal kurią ieškovė AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ atsakovei AB „Gubernija“ suteikė neišimtinę teisę naudoti žymenį „DVARO“ AB „Gubernija“ gaminamam alaus ir giros gėrimui (kokteiliui) žymėti. Sutartimi nustatytos žymėjimo sąlygos: žymuo „DVARO“ turi būti naudojamas tiktai žodžių junginyje „DVARO MIŠAS“, AB „Gubernija“ atsiima paraišką registruoti prekių ženklą „DVARO MIŠAS“ (paraiškos padavimo diena 2007 m. vasario 1 d.), AB „Gubernija“ neturi teisės skelbti, jog ji yra prekės ženklo „DVARO MIŠAS“ savininkė ir neturi teisės suteikti sublicenciją tretiesiems asmenims naudoti prekių ženklą „DVARO MIŠAS“, sutartis galioja penkerius metus ir gali būti nutraukta vienašališkai, jei AB „Gubernija“ nesilaikys jos sąlygų. Ši licencinė sutartis sudaryta pažymint, kad šalys bylą dėl ieškovės naudoto žymens „LEDO“ išsprendė taikos sutartimi, byla, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, nėra baigta nagrinėti. 2007 m. sausio 29 d. Valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos įregistruoti žodinį prekių ženklą „DVARO MIŠAS“ 2007 m. liepos 13 d. AB „Gubernija“ atsisakė.
9. AB „Gubernija“ 2010 m. sausio 8 d. Valstybiniam patentų biurui pateikė paraišką registruoti prekių ženklą „GUBERNIJOS DVARO“ 32 klasei (alus ir kt. gėrimai) (reg. Nr. 62126, reg. data 2010-05-18). UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ 2010 m. liepos 14 d. Valstybiniam patentų biurui dėl šio ženklo registravimo pateikė protestą. AB „Gubernija“ 2011 m. sausio 10 d. padavė paraiškas registruoti figūrinius prekių ženklus „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64351, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64352, reg. data 2011-11-21); GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei (reg. Nr. 64353, reg. data 2011-11-24); „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ 11, 12, 16, 18, 22, 35 klasei (reg. Nr. 64354, reg. data 2011-11-24). Figūriniuose ženkluose aiškiai dominuoja žodžiai „DVARO“ ir „DVARO GĖRIMAI“, smarkiai išsiskiriantys savo dydžiu nuo kitų žodžių ir piešinių. Teismas sprendė, kad šiuose prekių ženkluose pagrindinį akcentą siekta suteikti žodžiui „DVARO“, kiti žodžiai tik papildo figūrinį prekių ženklą, ne taip aiškiai išreikšdami prekių ženklų savininko duomenis.
10. Su žodžiu „DVARO“ yra registruoti ir kiti prekių ženklai, priklausantys UAB „Glorieta“, AB „Pieno žvaigždės“, UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Dvi šalys“, VĮ „Musicus ictus“ ir kt., skirti kitokiai produkcijai žymėti, taip pat „Virkštininkų dvaro alus“ ir „Butautų dvaro alus“, skirti alaus produkcijai žymėti.
11. Teismo nuomone, aplinkybė, kad žodis „DVARO“ naudojamas ir kitų asmenų prekėms ir paslaugoms žymėti, nedaro šio žodžio bendrinio ir nesaugomo, nes byloje neįrodyta, kad šis žymuo turėtų savybių, išvardytų PŽĮ 5, 6 straipsniuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvusi Gubernijos dvaro alaus darykla yra išlikusi, kad šios daryklos alaus gamybos tradicijas būtų perėmusi AB „Gubernija“. Ta aplinkybė, kad anksčiau yra buvęs Gubernijos dvaras ar kad anksčiau dvaruose buvo gaminamas alus, žodžio „DVARAS“ bendrinio nedaro, nes žodis „DVARAS“ nežymi išskirtinai tam tikros rūšies alaus (alaus stiprumo, spalvos ar kitų visuotinai žinomų savybių prasme, kurios neturi sąryšio su konkrečiu gamintoju). Teismas sprendė, kad žodžio „DVARO“ pripažinti nesaugomu elementu ieškovės figūriniuose ženkluose ar pripažinti negaliojančia prekės ženklo „DVARO“ registraciją pagrindo nėra.
12. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji naudojo žodį „DVARO“ dar iki 1995 m., kai ieškovė įregistravo prekių ženklą su žodžiu „DVARO“, todėl registruodama prekių ženklą „Kalnapilis DVARO“ ieškovė turėjo nesąžiningų ketinimų – pasinaudoti ženklu, kuris, nors ir neregistruotas, buvo naudojamas AB „Gubernija“ dar iki ieškovės ženklo „Kalnapilis DVARO“ registracijos. Teismas nurodė, kad atsakovė, 1993 m. spalio 1 d. įsigaliojus Prekių ir paslaugų įstatymui, jei laikė, kad žodis „DVARO“ jai reikalingas pagamintai produkcijai žymėti, turėjo teisę šį žodį įregistruoti kaip prekių ženklą ar kaip sudėtinio prekių ženklo dalį, tačiau iki 2010 m. tokio prekių ženklo neįregistravo. Atsakovė 2007 m. liepos 9 d. sudaryta licencine sutartimi pripažino, kad žodis „DVARO“ yra ieškovės prekių ženklas. Atsakovė, žinodama apie ieškovės prekių ženklo registravimą, sudarydama su ieškove licencinę sutartį, 15 metų toleravo ieškovės prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ naudojimą ir sutiko su tuo, kad prekių ženklo sudėtinė dalis – žodis „DVARO“ – 32 klasės prekėms žymėti priklauso ieškovei.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad žodis „DVARO“ savo reikšme ir skambesiu lietuvių kalboje gerai žinomas ir įsimenamas, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženkluose yra ryškus ne tik savo grafiniu pavaizdavimu, bet ir įsimintinu skambesiu, teismas laikė, kad prekių ženklai dėl šio žodžio naudojimo yra panašūs. Iš prekių ženklo „DVARO“, reg. Nr. 54464, prekių ženklo „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“, reg. Nr. 55402, figūrinio vaizdo matyti, kad žodis „DVARO“ šiuose ženkluose yra išskirtinai dominuojantis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės prekių ženklai, kuriuose dominuojantis žodis yra taip pat „DVARO“, be abejonės yra klaidinamai panašūs į ieškovės anksčiau įregistruotus prekės ženklus. Šalių pateiktos visuomenės narių apklausos tokios išvados visiškai nepatvirtina, tačiau ir nepaneigia. Tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženkluose žodis „DVARO“ yra rašomas didžiosiomis raidėmis, užima aiškią, atkreipiančią dėmesį vietą figūriniuose ženkluose tiek savo dydžiu, tiek užimama erdve, taip pat savo reikšme bei skambesiu. Teismas sprendė, kad šis prekių ženklų elementas yra stiprus ir kartojant šį elementą atsakovės registruotuose prekių ženkluose prekių ženklai tampa klaidinamai panašūs.
14. Teismas nustatė, kad ieškovės prekių ženklai yra registruoti 32 klasei, o atsakovės tik prekių ženklas „GUBERNIJOS DVARO“ registruotas 32 klasei. Atsakovės figūriniai ženklai „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ ir „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ registruoti 35 klasei – reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla, figūriniai ženklai „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ ir „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ 35 klasei ir papildomai kitoms klasėms – apšvietimo, transporto priemonės, popierius, odos, lynai, virvės ir kt. Teismo nuomone, šie prekių ženklai yra aiškiai skirti tokių pat prekių, kaip ir ieškovės, reklamai ir rinkoje sudaro tokią situaciją, kad pagal prekių ženklus su žodžiu „DVARAS“ ar „DVARO“ negalima atskirti ieškovės ir atsakovės gaminamos produkcijos.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės AB „Gubernija“ apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą.
16. Kolegija nurodė, kad žymuo „DVARO“ šalių buvo pradėtas naudoti beveik vienu metu (1993–1995 m.), kad 2007 m. liepos 9 d. licencine sutartimi šalys geranoriškai susitarė tarpusavyje dėl šio žymens priklausymo ieškovei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, nors minėta sutartis ir nutraukta ieškovės iniciatyva nuo 2011 m. gegužės 30 d. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė nesąžiningai padavė paraišką dėl prekių ženklo „Kalnapilis DVARO“ įregistravimo. Kolegijos nuomone, šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti apie nesąžiningus atsakovės ketinimus įregistruojant ginčo prekių ženklus ir pripažinti negaliojančiomis atsakovės prekių ženklų su žymeniu „DVARO“, skirtų 35 ir kitų klasių prekėms, registracijas pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovė AB „Gubernija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai, spręsdami, kad žymuo „DVARO“ gali būti saugomu elementu 32 klasės prekėms žymėti, netinkamai taikė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus bei 1993 m. birželio 3 d. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl skiriamojo požymio neturėjimo ir prekių charakteristikų žymėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Corpus Medica“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012; kt.). Sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Corpus Medica“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; kt.). Teismai nustatė, kad 32 klasės prekėms žymėti yra registruota ir naudojama nemažai prekių ženklų, kuriuose naudojamas žodinis elementas „DVARO“ (pvz., Butautų dvaro alus, Gubernijos dvaro alus, Virkštininkų dvaro alus ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad žymenį „DVARO“ yra registravę ir naudoja kiti gamintojai, ir byloje nesant jokių įrodymų, kad vartotojai šį žymenį sieja išimtinai su ieškove, žymuo „DVARO“ negali būti prekių ženklu ir turi likti „laisvas“. Teismai neatsižvelgė į visas aplinkybes: anksčiau dvaruose buvo gaminamas alus; kiti gamintojai naudoja žymenį „DVARO“; yra buvęs Gubernijos dvaras, kuriame šiuo metu ir vykdo veiklą atsakovė. Žymuo „DVARO“ būtent aprašo, kad alus ir kiti gėrimai yra pagaminti dvare, t. y. nurodo pagaminimo vietą.
2. Teismai, nustatę, kad ieškovė ir atsakovė yra konkurentės; atsakovė pirmoji nuo 1992 metų pradėjo gaminti alų, žymimą žymeniu „DVARO“; tarp šalių buvusi sudaryta 2007 m. liepos 9 d. licencinė sutartis tik dėl žymens „DVARO MIŠAS“, kuri vėliau nutraukta ieškovės ir yra negaliojanti; ieškovė siekia uždrausti atsakovei naudoti žymenį „DVARO“ visoms prekėms žymėti, turėjo spręsti dėl ieškovės prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Boslita“ ir Ko v. Latvijos bendrovė AS „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-485/2012). Teismai, konstatuodami ieškovės sąžiningumą registruojant prekių ženklus su žymeniu „DVARO“, „DVARŲ“, neįvertino visų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad licencinė sutartis buvo sudaryta tik dėl junginio „DVARO MIŠAS“ naudojimo ir tik dėl alaus ir giros gėrimų (kokteilių), jau yra negaliojanti, nes pati ieškovė ją nutraukė ir siekia uždrausti atsakovei naudoti žymenį „DVARO“ visoms prekėms žymėti.
3. Teismų išvados dėl prekių ženklų panašumo padarytos tik dėl vieno žodžio „DVARO“ sutapimo, nors prekių ženklų panašumo vertinimas turi būti atliekamas analizuojant kiekvieną prekių ženklą atskirai, įvertinant juos sudarančius elementus, sutampančių ir nesutampančių elementų santykį, jų svarbą ženklų kompozicijoje ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Somera“ v. AB „Pieno žvaigždės“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2004). Ieškovės prekių ženklus sudaro visuma žodinių ir vaizdinių elementų ir nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad žodis „DVARO“ šiuose prekių ženkluose yra pagrindinis. Priešingai, šiuose prekių ženkluose įsimintinas yra ir žodis „Kalnapilis“ bei kiti vaizdiniai elementai, pats grafinis šių prekių ženklų apipavidalinimas (etiketės elementų išdėstymas, spalvos ir kt.). O atsakovės prekių ženkluose dominuojančiu ir pagrindiniu elementu laikytinas žodinis elementas „GUBERNIJOS“, kurio nėra ieškovės prekių ženkluose. Be to, žodis „DVARO“, net teismui nepripažinus, kad jis yra nesaugomas prekių ženklo elementas, neabejotinai yra laikytinas silpnu elementu 32 klasės prekėms žymėti, nes yra registruota bei naudojama žymenų alui žymėti, kuriuose taip pat naudojamas žodinis elementas „DVARO“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB ,,Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009).
4. Teismai konstatavo visuomenės suklaidinimo tikimybę, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų – prekių (paslaugų) tapatumo ar panašumo. Ieškovės prekių ženklai registruoti tik 32 klasės prekėms žymėti. Ginčijami atsakovės prekių ženklai „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“, kurių registracijų Nr. 64351, 64352, 64353, 64354, nėra registruoti 32 klasės prekėms žymėti, o registruojami visai nepanašioms prekėms ir paslaugoms 11, 12, 16, 18, 22 ir 35 klasėms, kurioms ieškovės prekių ženklai „DVARO“ net neturi registracijos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, pristatydama ir apibūdindama produkciją, kuriai žymėti naudojami prekių ženklai „DVARO“, visada naudoja ir nurodo žodį „Kalnapilis“, o tai taip pat neabejotinai mažina vartotojų suklaidinimo tikimybę. Be to, atsakovės prekių ženkluose naudojamas žodinis elementas „GUBERNIJOS“ yra ne tik simbolinis pavadinimas, gerai žinomas Lietuvos vartotojui, turintis reputaciją, jis nurodo ir prekių ženklo savininko pavadinimą, o tai dar labiau sumažina vartotojų suklaidinimo dėl prekių ženklų savininko tikimybę. Prekių ženklai registruojami konkrečioms prekėms žymėti ir jų savininkai remiantis PŽĮ 38 straipsniu turi konkrečių prekių apsaugą, todėl žymens naudojimo uždraudimas galimas tik dėl konkrečių prekių.
5. Apeliacinės instancijos teismas priėmė dėl atsakovės blogesnį sprendimą, nes pripažino, kad atsakovės prekių ženklai yra registruoti turint nesąžiningų ketinimų, nors pirmosios instancijos teismas to nebuvo nustatęs. Teismas netinkamai taikė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes konstatavo esant atsakovės nesąžiningus ketinimus, registruojant ginčijamus prekių ženklus, vien tik dėl paties prekių ženklų registracijos fakto, nenustatęs jokių atsakovės nesąžiningų ketinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė ROLEX SA v. Indonezijos įmonė P. T. PERMONA, bylos Nr. 3K-3-507/2009).
6. Teismai netinkamai vertino įrodymus. Tai, kad žymuo „DVARO“ tik aprašo 32 klasės prekes bei nurodo jų charakteristikas, patvirtina atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl žymens „DVARO“ registracijos ir naudojimo kitų gamintojų vardu, taip pat Šiaulių universiteto docentės išvada, asociacijos ALAUS BROLIJA 2013 m. lapkričio 27 d. paaiškinimas. Teismai nevertino rašytinių įrodymų, kurie patvirtina atsakovės ryšį su Gubernijos dvaru. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. lapkričio 26 d. raštą, kuriuo nėra paneigiama, kad žymuo „DVARO“ žymi prekių gamybos vietą bei aprašo, kad alus ir kiti gėrimai pagaminti dvare. Teismai netinkamai įvertino 2010 m. rugsėjo 3–12 d. UAB „VILMORUS“ reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus ir ieškovės užsakymu atliktą UAB „RAIT“ apklausą.
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ženklas yra neregistruojamas kaip aprašomasis ir neturintis skiriamojo pobūdžio, kai suteikia informaciją apie prekės kiekį, kokybę, charakteristikas, paskirtį, rūšį, dydį ir kt. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad žymuo „DVARO“ negali būti traktuojamas kaip alaus charakteristika. Alus gali būti gaminamas ne tik dvaruose; nėra specifinio dvaro alaus gamybos būdo; istoriškai alus yra tik vienas iš dvaruose gamintų gausybės produktų (įskaitant visus maisto produktus bei daugelį namų apyvokos reikmenų). Tinkamai įvertinę šias aplinkybes, bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad žymuo „DVARO“ turi skiriamąjį požymį ir nenusako prekės charakteristikų. Be to, ieškovės ir atsakovės užsakymu atliktų vartotojų apklausų duomenys rodo, kad žymenį „DVARO“ vartotojai suvokia kaip žymenį, atliekantį prekių ženklo funkciją, t. y. atskiriantį vienos įmonės gaminamas prekes nuo kitos įmonės prekių, o ne kaip alaus charakteristiką; žymuo „DVARO“ taip pat yra sudėtinė atsakovės prekių ženklų dalis, tačiau elementas „DVARO“ nėra išskirtas kaip nesaugomas atsakovės prekių ženklų elementas; byloje pateiktos 2007 m. liepos 9 d. Licencinės sutarties preambulėje atsakovė pripažino, kad žymuo „DVARO“ (reg. Nr. 54464) yra registruotas ir platų žinomumą bei reputaciją turintis ieškovės prekių ženklas; taip pat kad žymuo „DVARO“ yra pagrindinis kitų ieškovės registruotų prekių ženklų (įskaitant reg. Nr. 30214, Nr. 55402) elementas. Tai, kad egzistuoja daugiau registruotų prekių ženklų (įskaitant registruotus pieno, mėsos, duonos produktams ženklinti), kurių sudėtyje yra žymuo „DVARO“, nereiškia, kad šis žymuo neturi skiriamojo požymio alui žymėti. Priešingai, tai paneigia aplinkybę, kad žymuo „DVARO“ yra alaus gamybos vietą nurodanti charakteristika.
2. Ieškovė elgėsi sąžiningai registruodama prekių ženklus. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, jog ieškovė žinojo apie tai, kad pateikiant paraiškas atsakovė naudojo žymenį „DVARO“, kad pateikiant paraiškas registruoti ieškovės prekių ženklus buvo siekiama užkirsti kelią atsakovei naudoti žymenį „DVARO“, kad atsakovė 1993–1994 metais ir vėliau būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekdama suteikti apsaugą tariamai jai priklausančiam žymeniui „DVARO“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Boslita“ ir Ko v. Latvijos bendrovė AS „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-485/2012). Ieškovė „DVARO“ šeimai priklausančius prekių ženklus intensyviai naudojo ir populiarino, tam išleisdama daugiau kaip 1 mln. Lt, atsakovė pripažino ieškovės teises, sudarydama licencinę sutartį.
3. Teismai prekių ženklų panašumą pagrįstai konstatavo orientuodamiesi į pagrindinį ginčo prekių ženklų elementą „DVARO“. Nagrinėjant, ar yra galimybė suklaidinti vartotojus dėl prekių ženklų, dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu; palyginimą būtina naudoti, vertinant kiekvieno ženklo visumą, tačiau tai nereiškia, kad bendro įspūdžio, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko sudėtinis prekių ženklas, negali labiau lemti vienas ar keli jo elementai; panašumas gali būti vertinamas, remiantis vien dominuojančiu elementu, tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklų sudedamosios dalys yra nesvarbios (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2007 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Nr. C-334/05 P). Akivaizdu, kad pagrindinis prekę identifikuojantis elementas ieškovės prekių ženkluose yra žodis „DVARO“. Žodis „DVARO“ ieškovės grafiniuose prekių ženkluose yra dominuojantis elementas, pavaizduotas gerokai didesniu ir išsiskiriančiu šriftu. Ženklu „DVARO“ žymimas lengvas (iki 4,8 tūrio proc.) šviesusis alus. Žodis „Kalnapilis“ ženklais registruojamose etiketėse tėra alaus daryklos pavadinimas. Neabejotina, kad vartotojas, ieškantis lengvo šviesiojo alaus, jį įsimins ir ateityje identifikuos pagal simbolinį pavadinimą „DVARO“, o ne pagal alaus daryklos pavadinimą „Kalnapilis“, kuris figūruoja ir ant daugybės kitų ir kitokios rūšies ieškovės alaus produktų. Visi atsakovės prekių ženklai yra vėlesni už ieškovės prekių ženklus (paraiškos registruoti atsakovės ženklus buvo pateiktos 2010–2011 m., o paraiškos registruoti ieškovės prekių ženklus – 1995–2009 m.). Visuose atsakovės prekių ženkluose pagrindinis prekes ir (ar) paslaugas identifikuojantis elementas yra žodis „DVARO“, vizualiai pavaizduotas gerokai didesniu šriftu, nei žodis „Gubernijos“. Kadangi žodis „Gubernijos“ sutampa su atsakovės pavadinimu, neabejotina, kad vartotojas, pasirinkdamas konkrečias alaus daryklos AB „Gubernija“ prekes ar paslaugas, jas identifikuos pagal simbolinį pavadinimą ženkle – žodį „DVARO“. Net ir tariamas elemento „DVARO“ silpnumas (kurio nepripažino teismai, bet kurį deklaruoja atsakovė) negalėtų būti priežastimi pripažinti, kad šis elementas negali dominuoti prekių ženkluose. Silpnas sudėtinio ženklo elemento skiriamasis požymis savaime nereiškia, kad toks elementas negali būti dominuojančiu prekių ženklo elementu, nes dėl savo pozicijos ženkle arba savo dydžio jis gali atkreipti vartotojo dėmesį ir išlikti jo atmintyje (žr. ESTT 2006 m. birželio 13 d. sprendimą byloje Nr. T-153/03). Žodinis figūrinio prekių ženklo komponentas turi ypatingą reikšmę analizuojant ženklą kaip visumą, nes, norėdamas pasirinkti tą pačią prekę ateityje, vartotojas dažnai prisimena būtent pagrindinį žodinį prekių ženklo elementą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, vartotojai įsidėmi būtent simbolinį prekių ženklų elementą „DVARO“, o ne į prekių ženklus įtrauktą gamintojo pavadinimą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad visuomenės klaidinimo gali būti išvengta naudojant kito ūkio subjekto prekių ženklą, tačiau prie jo pridėjus savo, kaip gamintojo, pavadinimą. Viso ankstesnio prekių ženklo įtraukimas į sudėtinį vėlesnį ženklą traktuotinas kaip ankstesnio ženklo savininko teisių pažeidimas (žr., pvz., ESTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Nr. C-120/04).
4. Teismai pagrįstai konstatavo visuomenės suklaidinimo tikimybę, nors ieškovės prekių ženklai ir atsakovės prekių ženklai (reg. Nr. 64351, 64352, 64353, 64354) registruoti skirtingose klasėse, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė yra konkuruojantys ūkio subjektai, veikiantys aludarystės srityje, ir atsakovės prekių ženklai su žodžiu „DVARO“ skirti veiklai, susijusiai su aludaryste, žymėti. Atsakovės prekių ženklais „GUBERNIJOS DVARO GĖRIMAI“ yra žymimi alaus šaldytuvai, įrengti prekybos centruose (duomenys pateikti byloje). Toks žymens „DVARO“ naudojimas gali sukelti tarp vartotojų klaidingą asociaciją, kad šis žymuo yra naudojamas to paties gamintojo arba susijusių įmonių.
5. Teismai tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, spręsdami, kad atsakovė prekių ženklus registravo turėdama nesąžiningų ketinimų. Apeliacinės instancijos teismas nepriėmė dėl atsakovės blogesnio sprendimo, nes paliko visa apimtimi galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pasisakė ir dėl atsakovės prekių ženklų registracijos turint nesąžiningų ketinimų (tą tyrė ir pirmosios instancijos teismas), negalima pripažinti blogesnio sprendimo dėl atsakovės priėmimu.
6. Teismai tinkamai vertino įrodymus. Kasacinis teismas netiria faktų, o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų, 8 straipsnio aiškinimo ir taikymo (dėl žodinių elementų „DVARO“, „DVARŲ“ apsaugos apimties ieškovei UAB „Kalnapilis-Tauro grupė“ priklausančiuose prekių ženkluose)

20. Atsakovė AB „Gubernija“ priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prekių ženklo „DVARO“ (reg. Nr. 54464) registraciją negaliojančia 32 klasės prekėms (alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai); pripažinti prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 30214) elementą „DVARO“ nesaugomu arba šio prekių ženklo registraciją negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti; prekių ženkle „Kalnapilis DVARO“ (reg. Nr. 55402) elementą „DVARO“ nesaugomu arba šio prekių ženklo registraciją negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti; prekių ženkle „Kalnapilis DVARŲ“ (reg. Nr. 62044) elementą „DVARŲ“ nesaugomu arba pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia 32 klasės prekei – alui žymėti (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 8 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai priešieškinį atmetė. Tenkindami ieškinį, bylą nagrinėję teismai, inter alia, nurodė, kad žodis „Dvaro“ savo reikšme ir skambesiu lietuvių kalboje gerai žinomas ir įsimenamas ir, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės prekių ženkluose yra ryškus ne tik savo grafiniu pavaizdavimu, bet ir įsimintinu skambesiu, laikytina, kad jis lyginamuosius prekių ženklus daro panašius.
21. Kaip matyti iš bylos duomenų bei Valstybinio patentų biuro administruojamo Prekių ženklų registro (http://www.vpb.gov.lt/index.php?&l=lt&n=180&kas=rez), yra ir kitų subjektų (taip pat ir pati kasatorė (atsakovė AB „Gubernija“), kurie yra pareiškę registruoti ir (arba) registravę prekių ženklus su elementu „Dvaro“ įvairioms prekėms (tarp jų ir alui) ir (ar) paslaugoms. Pavyzdžiui, „BUTAUTŲ DVARO“ (w.) (reg. Nr. 72213) 32 klasės prekėms „alus“: „Butautų dvaro“ (w. fig.) (paraiškos Nr. 2015 0235, priimtas teigiamas Valstybinio patentų biuro sprendimas dėl registracijos) 32 klasės prekėms „alus; mineralinis ir gazuotas vanduo ir kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai“; „BUTAUTŲ DVARO“ (w.) (reg. Nr. 55017) (32 klasės prekėms „gaivieji gėrimai; geriamas vanduo (buteliuose); mineralinis vanduo (gėrimas); sodos vanduo; gazuotas vanduo“); „DVARO“ (reg. Nr. 68776) (33 klasės prekėms „svaigieji gėrimai (išskyrus alų), anyžių degtinė, anyžių likeris ir kt.“) ir kiti.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl keleto gamintojų naudojamų žymenų analogiškoms prekėms žymėti atitikties prekių ženklų teisės keliamiems reikalavimams (kad ženklas galėtų būti saugomas išimtinių teisių pagrindu), pažymėta, kad prekių ženklai (kaip ir intelektinė nuosavybė apskritai) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Prekių ženklų teisė turi, viena vertus, užtikrinti ūkio subjektams galimybę išimtinių teisių pagrindu saugoti savo prekių ženklus ir veiksmingą gynybą, jeigu išimtinės teisės yra pažeidžiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/201; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012; kt.). Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“, bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2011; kt.).
23. Teismų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priimtą byloje BioID AG v. OHIM, byla C-37/03 P, Rink., 2005, p. I-07975; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą byloje Deutsche SiSi- Werke GmbH & Co. Betriebs KG v. OHIM, byla C-173/04 P, Rink., 2006, p. I-00551; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2010; kt.). Ženklo gebėjimas atlikti pagrindinę – skiriamąją – ženklo funkciją, yra pagrindinis rodiklis, siekiant atsakyti į klausimą dėl ženklo registracijos teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012; kt.).
24. Savaime elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose nebūtinai reiškia, kad jis turėtų būti pripažintas nesaugomu. Jis tokiu atveju galėtų būti laikomas „silpnu“ ženklų elementu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Belgijos bendrovė „Wolf Oil Corporation N. V.“ v. UAB „SCT Lubricants“, bylos Nr. 3K-3-663/2015). Ši aplinkybė, inter alia, turi įtakos vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintais pagrindais.
25. Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami priešieškinį procesiniuose sprendimuose nurodytais argumentais, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias absoliučius reikalavimus prekių ženklams (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 8 straipsnis); netinkamai įvertino žodinių elementų „DVARO“, „DVARŲ“ apsaugos ribas ieškovei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ priklausančiuose prekių ženkluose. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismui perduotinas iš naujo nagrinėti klausimas dėl žodinių elementų „DVARO“, „DVARŲ“ apsaugos ribų ieškovei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ priklausančiuose (priklaususiuose) prekių ženkluose. Priešieškinio reikalavimų išsprendimas (žodinių elementų „DVARO“, „DVARŲ“ apsaugos apimties lyginamuosiuose ženkluose įvertinimas) daro tiesioginę įtaką ieškinio reikalavimų išsprendimui, todėl byla visa apimtimi grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į toliau išdėstytus išaiškinimus.

Dėl PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo

26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 5 d. sprendimu panaikino dėl nenaudojimo šias UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prekių ženklų registracijas: 1) „Kalnapilis DVARO“ (w. fig.) (reg. Nr. 30214); ženklas registruotas žymėti 32 klasės prekėms „alus“; prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimo data – 1999 m. gegužės 12 d.; 2) „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“ (w. fig.) (reg. Nr. 55402); ženklas registruotas žymėti 32 klasės prekėms „alus“; prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimo data – 2008 m. sausio 8 d.; 3) „DVARO“ (w.) (reg. Nr. 54464); ženklas registruotas žymėti 32 klasės prekėms „alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai“; prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimo data – 2007 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600-687/2015). Pažymėtina, kad ženklo registracijos panaikinimas dėl nenaudojimo nereiškia ženklo registracijos negaliojimo ab initio (ženklo registracija laikoma panaikinta nuo teismo sprendimo panaikinti registraciją įsiteisėjimo datos, konkrečiu atveju – nuo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 5 d. sprendimo priėmimo, CPK 339 straipsnis).
27. PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. PŽĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad kyla konfliktas tarp jo ir ankstesnio ženklo, neatitinkančio šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, ieškovei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ priklausantys prekių ženklai „Kalnapilis DVARO“ (w. fig.) (reg. Nr. 30214); ženklas registruotas žymėti 32 klasės prekėms „alus“; prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimo data – 1999 m. gegužės 12 d.; 2) „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“ (w. fig.) (reg. Nr. 55402); ženklas registruotas žymėti 32 klasės prekėms „alus“; prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimo data – 2008 m. sausio 8 d.; 3) „DVARO“ (w.) (reg. Nr. 54464); ženklas registruotas žymėti 32 klasės prekėms „alus; mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai ir vaisių sultys; sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai“; prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimo data – 2007 m. rugsėjo 4 d. – buvo panaikinti dėl nenaudojimo (PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad šių prekių ženklų, kurių registracija panaikinta dėl nenaudojimo, pagrindu atsakovės AB „Gubernija“ prekių ženklai PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais negali būti ginčijami. Pagal byloje apibrėžtą ginčo dalyką atsakovės prekių ženklai PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais gali būti vertinami tik ieškovės prekių ženklo „Kalnapilis DVARŲ“ (w. fig.) (reg. Nr. 62044) atžvilgiu.
28. Atsižvelgiant į tai, kad bus iš naujo sprendžiamas žodinio elemento „DVARŲ“ apsaugos apimties klausimas ieškovei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ priklausančiame prekės ženkle „Kalnapilis DVARŲ“ (w. fig.) (reg. Nr. 62044), ieškovės prekių ženklo „Kalnapilis DVARŲ“ (w. fig.) (reg. Nr. 62044) ir atsakovės prekių ženklų panašumo klausimas taip pat turi būti įvertintas iš naujo (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Tiek PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, tiek 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymas yra nulemtas ne tik ženklų tapatumo ar klaidinamo panašumo, bet ir prekių ir (ar) paslaugų tapatumo ar panašumo ir dėl to esančios galimybės suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu (įregistruotu) ženklu (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Siemens AG“ v. UAB „Simatika“, bylos Nr. 3K-3-57-611/2016, ir joje nurodytą ankstesnę teismų praktiką). Atkreiptinas dėmesys, kad PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma (nesąžiningų ketinimų pagrindas) tokių sąlygų, kokios numatytos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neįtvirtina.

Dėl PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

30. PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų. Dėl nesąžiningų ketinimų, kaip pagrindo pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, ESTT yra pasisakęs 2009 m. birželio 11 d. prejudiciniame sprendime, priimtame  byloje Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG v. Franz Hauswirth GmbH., C-529/07 (Rink., 2009, p. I-04893). Nurodytame sprendime ESTT išaiškino, kad, vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 51 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar galiojančio 2009 m. vasario 26 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) 52 straipsnio 1 dalies b punktas) prasme, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį.
31. ESTT 2013 m. birželio 27 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Malaysia Dairy Industries Pte. Ltd v. Ankenaevnet for Patenter og Varemaerker, byla C-320/12, ECLI:EU:C:2013:435, toliau plėtodamas nesąžiningų ketinimų sampratą, inter alia, išaiškino, kad 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) 4 straipsnio 4 dalies g punktas aiškintinas taip, kad, norint įrodyti prekių ženklo registracijos paraišką pateikusio asmens nesąžiningumą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, reikia atsižvelgti į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu. Aplinkybės, kad šią paraišką pateikęs asmuo žino arba turi žinoti, jog paraiškos pateikimo momentu trečiasis asmuo užsienyje naudoja prekių ženklą, kurį galima supainioti su prašomu įregistruoti prekių ženklu, savaime nepakanka paraišką pateikusio asmens nesąžiningumui, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą, įrodyti.
32. Pažymėtina, jog, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamojo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai. Priešinga situacija reikštų tai, kad įstatyme nustatytas prekių ženklų registracijos negaliojimo pagrindų sąrašas iš baigtinio faktiškai taptų nebaigtinis, ir asmenys, registruodami prekių ženklus, negalėtų prognozuoti teisinių savo veiksmų pasekmių, t. y. kokiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių jo ženklo registracija galėtų būti ginčijama kitų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Boslita“ ir Ko v. Latvijos bendrovė AS „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-485/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą būtent paraiškos pateikimo momentu. Tai, inter alia, susiję su aplinkybe, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, skirtingai nuo ženklo registracijos panaikinimo, reiškia negaliojimą ab initio. Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis. Kaip yra pažymėjęs ESTT, vertinant nesąžiningus ketinimus, svarbu užtikrinti tinkamą subjektyvaus ir objektyvaus elementų simbiozę (žr., pvz., ESTT prejudicinį sprendimą Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG byloje; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė ROLEX SA v. Indonezijos įmonė P. T. Permona, bylos Nr. 3K-3-507/2009; kt.).
34. Atsižvelgiant į tai, kad ženklo registracijos panaikinimas dėl nenaudojimo nereiškia ženklo registracijos negaliojimo ab initio (ženklo registracija laikoma panaikinta nuo teismo sprendimo panaikinti registraciją įsiteisėjimo datos), taip pat atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką bei priešieškinio pagrindą ir dalyką, nagrinėjant bylą iš naujo PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies aspektu, turi būti vertinami tiek ieškovės, tiek atsakovės veiksmai registruojant visus ieškiniu ir priešieškiniu ginčijamus prekės ženklus. Vertinant ginčo šalių veiksmų, pareiškiant registruoti atitinkamus prekių ženklus, sąžiningumą, inter alia, reikšminga ginčo šalių 2007 m. sudaryta licencinė sutartis ir jos sąlygos. Paminėtina, kad nei dėl ženklo plataus žinomumo, nei dėl ženklo reputacijos prekių ženklų teisės (lex specialis) prasme šalys negali susitarti, bet dėl to sprendžia teismas, nagrinėdamas konkretų ginčą (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3, 7, 8 punktai, 9 straipsnis). Tačiau sutartiniai šalių santykiai ir įsipareigojimai yra reikšmingi, vertinant šalių veiksmus sąžiningumo požiūriu ginčo prekių ženklų paraiškų padavimo dieną (ab initio). Tinkamam PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies taikymui būtina nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant šią sutartį, šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo, sutarties nutraukimo priežastis.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Kasacinis teismas patyrė 5,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. pažyma). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                       Virgilijus Grabinskas

                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                      Egidijus Laužikas