Baudžiamoji byla Nr. 1-145-1028/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00184-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13;

1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:

1. 2012-05-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 80 parų arešto bausme. 2012-10-25 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2012-05-02 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė, ir G. P. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dyje, padarymą paskirtas laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;
2. 2016-08-03 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinus 1/3, galutine 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

G. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. J., būtent: 2017 m. sausio 1 d., apie 18 val. 50 min., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu, kuriame laikė raktų ryšulį, sudavė vieną kartą nukentėjusiajai V. J. į dešinę ausį ir vieną kartą į dešinės rankos dilbio apatinę dalį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

G. P. kaltė įrodyta:

kaltinamojo G. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su V. J. kartu gyvena apie ketverius metus, nėra susituokę, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Ankščiau taip pat yra smurtavęs prieš sugyventinę, tačiau jie susitaikė, V. jam atleido. 2017 m. sausio 1 d. buvo namuose, dviese, ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Apie pietus jie kartu nuėjo pas kaimynę švęsti Naujųjų metų. Kadangi iš vakaro buvo vartojęs alkoholio ir gerai neišsiblaivęs, pas kaimynę jam dar išgėrus degtinės, jautėsi girtas. Kas toliau su juo vyko negali pasakyti, nieko neprisimena, tikriausiai dėl didelio girtumo. Atsipeikėjo, kai jau buvo atvežtas į policiją, jį apieškojo, paėmė raktus, kitus daiktus ir uždarė į kamerą. Nesuprato, kas atsitiko ir dėl ko yra sulaikytas. Buvo supažindintas, kad sumušė savo sugyventinę, tačiau paties įvykio jis visiškai nieko neprisimena. Mano, kad galėjo suduoti smūgius kumščiu sugyventinei ir taip ją sužaloti. Suduodant smūgius, galėjo rankoje laikyti raktų ryšulį, nes po sulaikymo raktai buvo iš jo paimti. Šiam įvykiui įtakos turėjo alkoholis, supranta, kad padarė nusikaltimą ir savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei, dėl tokio savo elgesio gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, sutiko, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 50-51);

nukentėjusiosios V. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad su G. kartu gyvena trejus metus, oficialiai nėra susituokę, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. 2017 m. sausio 1 d. jie buvo namuose. Dienos metu ji išgėrė truputį šampano, o G. - degtinės. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Vakarop pastebėjo, kad G. girtas. Apie 18 val. 30 min. jie sėdėjo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Kažkuriuo metu G. paklausė, ar ji nematė jo buto raktų. Parodė jam, kad jos raktai yra sukabinti ant virvelės, kurią tuo metu buvo užsikabinusi ant kaklo. G. pradėjo ieškoti buto raktų, atsikėlė nuo sofos, išėjo į prieškambarį. Po kelių minučių jis grįžo, ant kairės rankos mažojo piršto užsimovęs grandinėlę, ant kurios buvo užkabinti buto raktai. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos, kai jis priėjo ir pasakė: "tai ko tu čia sėdi". Ji nesuprato, kas su juo vyksta, jam nieko nesakė ir nieko blogo nedarė. G. atsisėdo ant sofos šalia jos. Apie 18 val. 50 min. jis be jokios priežasties, sėdėdamas tyčia kairės rankos kumščiu, kurioje buvo raktų ryšulys, trenkė jai vieną kartą į dešinę veido pusę. Smūgis kumščiu ir raktais kliuvo į dešinį skruostą bei dešinę ausį. Tikriausiai su raktais įbrėžė ties ausimi, nes pradėjo bėgti kraujas, ta vieta patino, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po suduoto smūgio ji dešine ranka užsiėmė ausį. Tuo metu G. kairės rankos kumščiu, kurioje buvo raktų ryšulys, trenkė antrą kartą jai į dešinę ranką. Smūgis kliuvo į dešinės rankos dilbio apatinę dalį, atsirado įbrėžimai, bėgo kraujas, ta vieta patino, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Pradėjo verkti, atsikėlė nuo sofos ir išėjo iš buto. Sutiko  kaimynę V., kuri iš karto suprato, kas atsitiko, matė, kad kruvinas skruostas, padavė servetėlę, iškvietė pareigūnus. Į gydytojus dėl patirto skausmo nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškė. Atleido G., pretenzijų neturi. Sutiko, kad procesas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 31-32);

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog gavus iškvietimą ir nustačius, kad 2017-01-01, apie 18.50 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,68 prom.) G. P. sumušė neblaivią (1,45 prom.) savo sugyventinę V. J., ko pasekoje pastaroji jautė ir patyrė fizinį skausmą, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. (b. l. 7);

tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, ROIK Nr. 0117000002481, kuriame nurodyta, kad policiją iškvietė kaimynė V. T., pranešimas gautas 2017-01-01, apie 18.59 val., apie tai, jog (duomenys neskelbtini), sugyventinis mušasi rankomis, konfliktuoja. Įvykio vietoje nustatyta, jog neblaivus G. P. konflikto su sugyventine V. J. metu, rankose laikydamas raktų ryšulį, du kartus sudavė sugyventinei į veidą ir į dešinę ranką, ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, ant V. J. kūno užfiksuoti matomi įdrėskimai po dešine ausimi ir dešinėje rankoje. G. P. sulaikytas namuose (b. l. 11-12);

BIRT ataskaitų žiūryklėje užregistruotais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad gautas pranešimas apie smurtą, pranešėja V. T. (kaimynė) iškvietė policijos pagalbą dėl neblaivaus kaimyno smurto sugyventinės atžvilgiu, muša rankomis, konfliktuoja namuose, pranešimas užregistruotas 2017-01-01, 18.59 val., į įvykio vietą nedelsiant išsiųstos Šiaulių apskrities VPK (b. l. 16-19).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia rankos kumščiu, su raktų ryšuliu jame, suduodamas vieną kartą nukentėjusiajai – savo sugyventinei V. J. į dešinę ausį ir vieną kartą jai į dešinės rankos dilbio apatinę dalį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, o abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio taisyklėmis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-08-03 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos trukmei (dydžiui).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teistas (b. l. 57-72), administracine tvarka baustas, už viešosios tvarkos pažeidimus, dėl neblaivaus pasirodymo ar girtavimo viešoje vietoje, chuliganizmo, esant neblaiviam (b. l. 82-86), be oficialių įsipareigojimų, darbo biržoje registruotas, tačiau jo darbinė motyvacija žema, nesuinteresuotas dirbti ir turėti teisėtą bei pastovų pragyvenimo šaltinį (b. l. 81).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, nežymius veikos padarinius, dėl kurių nukentėjusioji į gydytojus ar teismo medicinos ekspertus nesikreipė, kaltinamajam atleido, kvalifikuoti sužalojimai nebuvo padaryti, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (teistas, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, jie susitaikė, šis įvykis įtakotas alkoholio, ko pasekoje būdami apsvaigę sukonfliktavo, kaltinamasis savo kaltę pripažino, suprato netinkamai pasielgęs, nurodė būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, žadėjo pasitaisyti, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis jau buvo teistas 2 kartus, taip pat už analogiškas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bausmės neatlikęs ir teistumui neišnykus pagal ankstesnius teismo sprendimus jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į kito žmogaus sveikatą, kas rodo, kad iš ankstesnių švelnesnių bausmių, nesusijusių su realiu asmens laisvės atėmimu, kaltinamasis išvadų nedarė ir tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jam ne kartą buvo suteikta proga išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaltinamasis nesitaiso, nesilaiko įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, toliau linkęs daryti analogiškus nusikaltimus ir jo pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjusi), teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnis).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio taisyklėmis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2016-08-03 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi (b. l. 75).

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 66 str.) (b. l. 43).

Pradėjus bausmės vykdymą naikintina kardomoji priemonė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir G. P. skirti arešto bausmę 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo subendrinti su 2016-08-03 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi bei skirti G. P. galutinę subendrintą 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. P. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę G. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-01, 19.15 val., iki 2017-01-02, 16.10 val. (1 parą) ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – 1 (vieną) arešto parą.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti G. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas                                                                                                       Silvijus Balčytis