Civilinė byla Nr. e2A-523-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00175-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.10, 3.2.4.11. (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės ir trečiojo asmens M. K. (M. K.) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei dėl aukciono pripažinimo neįvykusiu, trečiasis asmuo – M. K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2022 m. gruodžio 1 d. aukcioną Nr. 233754 neįvykusiu ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę skelbti naują aukcioną, tinkamai aprašant parduodamą turtą – patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybė pateikė pardavimui administracinės paskirties patalpas, skelbime buvo nurodyta, kad bendras parduodamų patalpų plotas – 80,10 kv. m. Ieškovė registravosi ir dalyvavo viešame aukcione, tačiau buvo suklaidinta dėl netikslios ir neišsamios aukciono skelbime nurodytos informacijos apie parduodamą nekilnojamojo turto objektą, dėl to negalėjo tinkamai įgyvendinti aukciono dalyvės ir pirkėjos teisių. Akcentavo, kad skelbime buvo nurodytas parduodamų patalpų plotas – 80,10 kv. m, taigi iš tokio skelbimo turinio galima suprasti, jog bendro naudojimo patalpos (patalpų plotas, tenkantis ginčo objektui – 2,39 kv. m), nebuvo parduodamos, o tik per šias patalpas buvo galima pateikti į parduodamas patalpas iš Vasario 16-osios gatvės pusės. Pirkėja, matydama skelbiamą informaciją, nesant duomenų apie parduodamas bendro naudojimo patalpas su patekimu iš Vasario 16-osios gatvės pusės, siūlė kainą, kuri atitiko patalpų vertę, atitinkamai, be bendro naudojimo patalpų bei galimybės patekti iš Vasario 16-osios gatvės pusės, t. y. be papildomų 2,39 kv. m.
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 26 punktu, skelbime apie organizuojamą aukcioną pateikiama aukciono organizatoriaus apibendrinta informacija apie parduodamą turtą ir nuoroda į viešai paskelbtas aukciono sąlygas. Aukciono organizatorius neprivalo skelbime apie rengiamą aukcioną nurodyti detalios informacijos apie parduodamą turtą.
4. Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovei visa informacija apie ginčo turtą buvo prieinama. Be to, informacija apie ginčo patalpoms priskirtas 2,39 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas yra tik papildoma informacija apie ginčo patalpų naudojimo sąlygas ir negalėjo turėti įtakos nei apsisprendimui dalyvauti aukcione, nei siūlyti vienokią ar kitokią kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2022 m. gruodžio 1 d. aukcioną Nr. 233754 dėl nekilnojamųjų daiktų, unikalūs (duomenys neskelbtini), pardavimo neįvykusiu ir įpareigojo atsakovę Panevėžio miesto savivaldybę skelbti naują aukcioną, tinkamai aprašant parduodamą turtą, t. y. nurodant, kad patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduodamos kartu su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 3-1 (23/100 iš 8.11 m) – 1,86 kv. m.; 3-26 (25/100 iš 2.08 kv. m) – 0,53 kv. m, bendro naudojimo patalpų plotas – 2.39 kv. m.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė tinkamai neįgyvendino teisės aktų nuostatų, o būtent, skelbime apie aukcioną nepaskelbė visos informacijos apie parduodamą turtą, kurią privalėjo paskelbti, siekdama aiškiai atskleisti visas parduodamo turto savybes ir taip tinkamai įgyvendinti disponavimo turtu visuomeninės naudos, racionalumo ir efektyvumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 9 straipsnyje.
7. Teismo vertinimu, aplinkybės, ar į administracinės paskirties patalpas galima patekti iš gatvės pusės (centrinė Panevėžio miesto gatvė – Vasario 16-osios g.), yra esminės apsisprendžiant dėl turto kainos. Todėl atsakovė aukciono dalyviams turėjo aiškiai nurodyti, kad ginčo turtas parduodamas kartu su bendro naudojimo patalpomis.
8. Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus dėl civilinės bylos nutraukimo. Teismas nurodė, kad ieškovė neturėjo galimybės siūlyti patalpų vertę atitinkančią kainą ir galimai laimėti konkursą. Tenkinus ieškinį, tokia galimybė ieškovei atsirastų, taigi ieškovė teisinį suinteresuotumą turi, teisinės pasekmės jai kiltų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas vienpusiškai, lakoniškai ir pernelyg siaurai aiškino Aprašo nuostatas bei visiškai ignoravo atsakovės išdėstytas reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kad informacija apie parduodamą turtą su jam priskirtomis bendrojo naudojimo patalpomis buvo paskelbta www.evarzytines.lt bei tai, kad ieškovė žinojo apie kartu su turtu parduodamas bendro naudojimo patalpas.
9.2. Aprašo 22 punktas nustato informaciją, kuri nurodoma aukciono sąlygose. Tą iš esmės ir atliko administracijos direktorius 2022 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. A-927 ,,Dėl nekilnojamojo turto viešų aukcionų sąlygų patvirtinimo“, patvirtindamas parduodamo turto aukciono sąlygas. Skelbime apie aukcioną pateikiama tik organizatoriaus apibendrinta informacija apie parduodamą turtą. Vadinasi, aukciono organizatorius neprivalo skelbime apie rengiamą aukcioną nurodyti detalios informacijos apie parduodamą turtą.
9.3. Kiekvienas potencialus pirkėjas, prisijungęs prie elektroninių aukcionų portalo www.evarzytynes.lt turėjo galimybę peržiūrėti visą informaciją, susijusią su aukcione parduodamu turtu, taigi galėjo matyti ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame aiškiai nurodoma, kad turtas parduodamas kartu su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtos indeksais 3-1 ir 3-26.
9.4. Aplinkybę, kad ieškovė akivaizdžiai žinojo apie turto su bendrojo naudojimo patalpomis pardavimą pagrindžia pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas teismui parduodamo turto kadastro duomenų bylos brėžinys. Taip pat pati ieškovė neneigė, kad ji turėjo visą informaciją apie aukcione parduodamą turtą.
9.5. Visiems papildomiems klausimams atsakyti apie aukcione parduodamą turtą buvo nurodomi kontaktiniai asmenys. Skelbime buvo nurodytas turto apžiūros laikas ir sąlygos. Būdami atidūs, atsakingi ir rūpestingi potencialūs pirkėjai turėjo ilgesnį nei 30 dienų laikotarpį gauti juos dominančią informaciją apie parduodamą turtą, taip pat tą turtą apžiūrėti.
9.6. Ieškovė dėl atsakovės paskelbtų aukciono sąlygų pretenzijų nereiškė, ieškovė su jomis sutiko, kai užsiregistravo dalyvauti viešajame aukcione pagal atsakovės pateiktas sąlygas. Vadinasi, ieškovė aiškiai išreiškė savo valią dalyvauti organizuojamame viešame aukcione jame paskelbtomis sąlygomis. Ieškovė neatvyko apžiūrėti patalpų, telefonu ar elektroniniu paštu dėl papildomos informacijos suteikimo apie parduodamą turtą nesikreipė.
9.7. Vien faktas, jog ieškovė dalyvavo aukcione, savaime nereiškia, kad ji gali reikšti reikalavimą pripažinti aukcioną neįvykusiu ir taip trukdyti atsakovei parduoti aukciono laimėtojui turtą. Ieškovė teikdama ieškinį turėjo pagrįsti konkretų savo teisių pažeidimą ir įrodyti, kad jos reiškiamas reikalavimas jai sukels kokias nors materialines teisines pasekmes, nes kitu atveju akivaizdu, jog ieškovė gina ne savo, o viešąjį interesą. Teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti ir bylą nutraukti, nes ieškovės pareikštas reikalavimas jai nesukelia jokių materialinių teisinių padarinių.
9.8. Atsakovė, būdama turto savininke, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka savo nuožiūra ir savarankiškai valdyti, naudoti ginčo objektu tapusį turtą ir juo disponuoti. Niekas neturi teisės įpareigoti savivaldybę skelbti naują aukcioną, tinkamai aprašant parduodamą turtą, netgi ir teismui pripažinus 2022 m. gruodžio 1 d. aukcioną Nr. 233754 neįvykusiu.
10. Trečiasis asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo pozicija yra išdėstyta jo pateiktame apeliaciniame skunde. Trečiojo asmens ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų turinys ir reikalavimai iš esmės sutampa.
11. Trečiasis asmuo M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Byloje nebuvo įrodytas ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas. Teismo posėdžio metu ieškovė kaip suinteresuotumą nurodė teorinę galimybę dalyvauti aukcione dar kartą. Tačiau teismo posėdyje ieškovės atstovė niekaip negalėjo patvirtinti, kad ieškovė tikrai dalyvautų naujame aukcione bei teigė, jog ieškinio patenkinimas apgintų daugelio miestiečių teises, miestas gautų didesnę sumą pinigų. Taigi teismas de facto (faktiškai) tiesiog išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir nusprendė ginti viešąjį interesą.
11.2. Sprendime konstatuota, kad atsakovė padarė pažeidimą – netinkamai (nepilnai) paskelbė informaciją apie ginčo patalpas (Aprašo 26.7 papunktis). Tačiau ginčo situaciją teismas išsprendė pritaikydamas ieškovės teismo posėdžio metu nurodytą Aprašo 46.6 papunktį, kuris numato vieną iš atvejų, kai aukcionas laikomas neįvykusiu – neįvykdytos kitos aukciono sąlygos. Tai yra du vienas su kitu nederantys dalykai. Teismo nurodytas pažeidimas nepatenka į tą pagrindų sąrašą, kuriems esant aukcionas gali būti pripažįstamas neįvykusiu.
11.3. Aprašo 26.7 papunktis atsakovei nenustato jokios pareigos skelbime nurodyti visą detalią ar konkrečią informaciją, juo labiau tokią, kuri galimai potencialiam pirkėjui gali pasirodyti esminė. Aukciono organizatorius negali spėlioti, kokia informacija kuriam potencialiam pirkėjui gali būti reikšminga. Skelbimo paskirtis yra informuoti apie aukcioną. Potencialūs pirkėjai, dalyvaudami aukcionuose, vadovaujasi ne tik skelbime pateikta informacija. Jiems pateikiama informacija apie aukciono sąlygas, duomenys apie turtą (jo savybes), taip pat sudaroma galimybė apžiūrėti parduodamą turtą, teirautis dėl jo.
11.4. Aukcione dalyvavo 9 asmenys, dėl parduodamo turto buvo varžomasi, o laimėjo didžiausią sumą pasiūlęs trečiasis asmuo, su juo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta.
11.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovei buvo žinoma ir suprantama, jog ginčo patalpos yra parduodamos su joms priskirtomis bendrojo naudojimo patalpomis ir jokio ieškovės deklaruojamo trukdymo jai tinkamai dalyvauti aukcione nebuvo. Be to, ieškovė taip pat niekaip nepaaiškino, kaip konkrečiai būtų pasikeitusi jos aukcione siūlyta kaina, jei ji ją būtų teikusi laikydama, kad ginčo patalpos yra parduodamos su joms priskirtomis bendrojo naudojimo patalpomis. Ieškovė apskritai nepaaiškino, kaip ji nustatė ir aukcione siūlė savo kainą.
11.6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nesugebėjo teismui atsakyti, kodėl pralaimėjusi aukcioną ieškovė dar papildomai domėjosi apie aukcione parduotas patalpas, kaip ir negalėjo patvirtinti, kada tiksliai sužinojo apie įėjimą į ginčo patalpas iš gatvės pusės. Ieškovės atstovė negalėjo atsakyti ir į tai, ar vertino pridėtą nekilnojamojo turto registro išrašą apie aukcione parduodamas ginčo patalpas. Kita vertus, vėliau teigė, kad, vis dėlto matė visą pateiktą informaciją apie aukcione parduodamą turtą. Taigi ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo.
12. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovės apeliacinis skundas, taip pat iš esmės pritariama trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentams.
13. Ieškovė E. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės ir trečiojo asmens M. K. apeliacinius skundus, prašo juos atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
13.1. Atsakovė nepaskelbė išsamios informacijos apie parduodamą turtą, nors turėjo tai padaryti, atskleidžiant parduodamo turto sudėtį, savybes, teisingą plotą. Apibendrintos informacijos skelbimas nereiškia, kad gali būti skelbiama nepilna, neišsami ar netiksli informacija apie parduodamą turtą. Nepaskelbus informacijos apie parduodamas bendro naudojimo patalpas, šios nėra aukciono dalyku, nors priklauso parduodamai administracinei patalpai.
13.2. Atsakovė galėjo parduoti administracinę patalpą, unikalus Nr. 2788-0001-6013:0002, bet neparduoti bendrojo naudojimo patalpų, kaip nurodyta skelbime. Ieškovės teismui pateiktas turto kadastro duomenų brėžinys (kadastrinių matavimų bylos išrašas), nepatvirtina aplinkybės, kad aukciono metu ieškovei ši informacija buvo žinoma ir prieinama.
13.3. Iš skelbimo nėra aišku, ar bendro naudojimo patalpos parduodamos kartu su ginčo patalpomis. Priešingai, nenurodžius aiškiai skelbime apie kartu parduodamas bendro naudojimo patalpas, o, tuo labiau, nurodžius parduodamų patalpų plotą tik 80,10 kv. m, t. y. be bendro naudojimo patalpų (2,39 kv. m), potencialiam pirkėjui galima būtų daryti išvadą, kad bendro naudojimo patalpos kartu neparduodamos.
13.4. Pažeidus aukciono organizavimo tvarką, iš esmės buvo pažeistos ieškovės, aukciono dalyvės teisės ir pareigos, teisėtas lūkestis siūlyti proporcingą parduodamam daiktui kainą, laimėti aukcioną ir įsigyti ginčo patalpas su bendrojo naudojimo patalpomis.
13.5. Neteisėtas aukciono organizavimas pažeidė tiek ieškovės, tiek visuomenės interesus ir teisėtus lūkesčius efektyviai, racionaliai, viešosios teisės normų pagrindu disponuoti savivaldybei priklausančiu turtu. Ieškovės ieškinys nėra ieškinys dėl viešo intereso gynimo, tačiau teismas nustatęs konkrečius pažeidimus privalo ginti pažeistą viešą interesą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacijos objektas yra Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas ir viešasis aukcionas dėl nekilnojamojo turto pardavimo pripažintas neįvykusiu.
Dėl ieškovės materialiojo teisinio suinteresuotumo
17. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė turėjo pagrįsti konkretų savo teisių pažeidimą ir įrodyti, kad jos reiškiamas reikalavimas jai sukels kokias nors materialines teisines pasekmes, nes kitu atveju laikytina, kad ieškovė gina ne savo, o viešąjį interesą. Teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti ir bylą nutraukti, nes ieškovės pareikštas reikalavimas jai nesukelia jokių materialinių teisinių padarinių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.
18. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra ieškovo teisinis suinteresuotumas, nes CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-381/2023 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida yra aiškinamas kaip materialusis teisinis suinteresuotumas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-381/2023 38, 39 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 34 punktas). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi turi būti siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas turi nustatyti besikreipusio į teismą asmens teisinio suinteresuotumo egzistavimą.
21. Apibendrinant pažymėtina, kad materialusis teisinis suinteresuotumas kyla iš materialiuosius teisinius santykius reguliuojančių teisės normų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Turto valdymo įstatymo ir kt.), t. y. asmens, turinčio materialinį teisinį suinteresuotumą, teises ir pareigas nustato konkretus teisės aktas. Tačiau procesinį teisinį suinteresuotumą asmuo įgyja tik gindamas savo teisę ir teisėtą interesą, kai jo teisė, kylanti iš materialiųjų teisinių santykių, yra pažeidžiama. Atitinkamai, galutinis procesinis sprendimas yra nukreiptas į materialiųjų teisinių santykių sureguliavimą bei suinteresuoto asmens teisių ir pareigų modifikavimą, taigi sukelia materialines teisines pasekmes.
22. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo iš Turto valdymo įstatymu reguliuojamų teisės normų ir jį detalizuojančio Aprašo nuostatų, dėl viešo elektroninio aukciono, kurio metu buvo parduodamas savivaldybei priklausantis turtas, teisėtumo. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad aukcione gali dalyvauti neapibrėžtas ratas subjektų, todėl kiekvienas potencialus aukciono dalyvis gali įgyti materialinį teisinį suinteresuotumą, kylantį iš teisinių santykių, susiklosčiusių viešo elektroninio aukciono vykdymo metu. Tačiau ne kiekvienas potencialus aukciono dalyvis, turintis (galintis įgyti) materialinį teisinį suinteresuotumą, turės (įgys) procesinį teisinį suinteresuotumą.
23. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė dalyvavo aukcione, savo reikalavimą kildina iš ginčo teisinius santykius reguliuojančių materialiųjų teisės normų, taigi turi aiškų materialinį teisinį suinteresuotumą šioje civilinėje byloje. Iš byloje esančios aukciono suvestinės ataskaitos (1 t., b. l. 118) matyti, jog ieškovė E. K. ne kartą kėlė parduodamo turto kainą, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad ji buvo aiškiai suinteresuota įgyti nekilnojamąjį turtą, todėl ji civilinėje byloje turi ir procesinį teisinį suinteresuotumą, o būtent, ieškovė gina ne kažkieno kito, o savo teises, kurių, jos teigimu, negalėjo tinkamai įgyvendinti dėl to, kad buvo pažeistos materialiuosius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos. Ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, bus atsakoma bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
24. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nebuvo teisinio pagrindo nei atsisakyti priimti ieškinį, nei nutraukti civilinę bylą. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad teismo procesinio sprendimo materialinės teisinės pasekmės pasireiškia tuo aspektu, jog, tenkinus ieškinį, ieškovei potencialiai atsirastų galimybė iš naujo dalyvauti aukcione ir galimai jį laimėti. Dėl teisinių santykių specifiškumo ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje neprivalo įrodyti, kad aukcione tikrai dalyvautų ir turėtų realias galimybes jį laimėti, kadangi, sprendžiant dėl šalies teisinio suinteresuotumo, svarbu, kad galutiniu procesiniu rezultatu bus modifikuojamos materialiosios teisės ir pareigos, taigi sprendimas sukels materialines teisines pasekmes.
Dėl aukciono (ne)teisėtumo
25. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2009 ir kt.).
26. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos reglamentuotos specialiame Turto valdymo įstatyme, kurio 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti tokio turto perdavimo būdai. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn, be kita ko, gali būti perduodamas, jį parduodant viešo aukciono būdu (20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Turto valdymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad viešas aukcionas, kaip vienas iš savivaldybės turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn būdų, yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu.
27. Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y. pamatinės viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos. Tai visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios tvarkos principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo turi būti disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (1 punktas). Efektyvumo principas reikalauja, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (2 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principą, pagal kurį toks turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (3 punktas). Remiantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad savivaldybė, rengdama aukcioną, remdamasi Aprašo 22.1 papunkčiu, visų pirma privalėjo pateikti informaciją apie aukcione parduodamą turtą aukciono sąlygose. Ši teisės norma įpareigoja pateikti konkrečius duomenis apie patį parduodamo turto objektą, t. y. informaciją, koks konkrečiai turtas (ar kuri jo dalis) yra parduodamas. Iš byloje esančių Panevėžio miesto savivaldybės viešo aukciono sąlygų matyti (1 t., b. l. 32–34, 36), kad, be kita ko, buvo parduodamas objektas – įstaiga, esanti (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas yra 80,10 kv. m. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, iš aukciono sąlygų nėra aišku, ar kartu su minėtu nekilnojamuoju objektu yra parduodamos bendro naudojimo patalpos, kadangi apie jas aukciono sąlygose iš viso nėra kalbama.
29. Analogiška informacija, kad yra parduodamos bendro 80,10 kv. m ploto patalpos, buvo pateikta ir informaciniame leidinyje „Sekundė“ (1 t., b. l. 37). Atsakovė apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad tiek iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, tiek iš patalpų kadastrinės bylos yra aiškiai matyti, kad įstaigai, be kita ko, priklausė ir bendro naudojimo patalpos, kurių bendras plotas yra 2,39 kv. m (1 t., b. l. 38), tačiau iš jokių duomenų nebuvo galima numatyti, kad jos buvo parduodamos kartu su nekilnojamojo turto objektu. Pritartina ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomiems motyvams, kad iš viešai pateiktų duomenų buvo aišku, jog buvo parduodama tik pati įstaiga, be bendrojo naudojimo patalpų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė Panevėžio miesto savivaldybė pažeidė pareigą tiek aukciono sąlygose, tiek skelbimuose pateikti aiškius duomenis apie parduodamą turtą.
30. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo aukcionu buvo parduodami du nekilnojamojo turto objektai – ginčo objektas ir 49/100 įstaigos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau skelbime buvo, pavyzdžiui, aiškiai nurodyta, kad ne ginčo patalpos parduodamos su rūsiu, kurio plotas 4,36 kv. m. Tai papildomai pagrindžia aplinkybę, kad, nurodžius, jog yra parduodama tik 80,10 kv. m ginčo patalpų, potencialūs pirkėjai negalėjo suprasti, kad taip pat parduodamos ir bendro naudojimo patalpos, kadangi apie tai nei aukciono sąlygose, nei skelbime pažymėta nebuvo.
31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tik tikslios informacijos apie parduodamą turtą pateikimas gali užtikrinti, jog turtas bus parduotas didžiausia įmanoma kaina, taigi kartu bus užtikrinti ir Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad informacija apie bendro naudojimo patalpų perleidimą nagrinėjamu atveju buvo esminė, kadangi, pirma, būtent per bendro naudojimo patalpas buvo galima patekti į parduodamas patalpas iš centrinės Vasario 16-osios gatvės; antra, faktiškai įgyjamas bendras nekilnojamojo turto plotas buvo didesnis nei nurodytas viešai skelbtuose pranešimuose apie aukcioną.
32. Apeliaciniuose skunduose teisingai pažymima, kad, remiantis Aprašo 26 punktu, skelbime apie organizuojamą aukcioną pateikiama aukciono organizatoriaus apibendrinta informacija apie parduodamą turtą ir nuoroda į viešai paskelbtas aukciono sąlygas. Tačiau ši Aprašo punkto nuostata negali paneigti nei Aprašo 22.1 papunkčio, įpareigojančio pateikti konkrečius duomenis apie patį parduodamo turto objektą, nei Turto valdymo įstatymo nuostatų, įpareigojančių parduoti turtą remiantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios tvarkos principais. Tai reiškia, kad skelbime pateikiama informacija apie parduodamą turtą turi būti esminė, sudaranti sąlygas potencialiam turto pirkėjui tinkamai įvertinti galimą turto vertę ir pasiūlyti adekvačią sumą už parduodamą turtą. Priešingai nei teigiama trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose, informacijos pateikimas apie bendro naudojimo patalpų, kurių plotas yra 2,39 kv. m, pardavimą, negali būti vertinamas tik kaip papildomos informacijos apie ginčo patalpų naudojimo sąlygas pateikimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai nėra detali informacija Aprašo 26 punkto prasme, tai yra būtina informacija, iš kurios turi atsispindėti, koks konkrečiai turtas yra parduodamas.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė tiek aukciono sąlygose, tiek skelbime privalėjo tiksliai apibrėžti parduodamą objektą, tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Skelbimo paskirtis nėra tik informuoti apie aukcioną, skelbimo paskirtis yra suteikti konkrečią pagrindinę informaciją apie parduodamą objektą. Nors potencialiems pirkėjams ir yra sudaroma galimybė turtą apžiūrėti, teirautis dėl jo, tačiau tai savaime negali paneigti atsakovės pareigos pateikti aiškią ir teisingą informaciją neapibrėžtam ratui subjektų, kuriuos potencialiai gali sudominti turto pirkimas. Priešingai nei teigiama trečiojo asmens apeliaciniame skunde, būtent informacijos apie kartu parduodamas bendro naudojimo patalpas aiškus nenurodymas skelbime yra pagrindas spręsti dėl Aprašo nuostatų pažeidimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Pritartina trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog, remiantis Aprašo 46.6 papunkčio nuostatomis, aukcionas laikytinas neįvykusiu, kadangi dėl imperatyvaus pobūdžio teisės normų pažeidimų aukcionas ne laikytinas neįvykusiu, o pripažintinas negaliojančiu. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nekeičia procesinio sprendimo esmės ir galutinio procesinio teisinio rezultato. Nors ieškovė tiesiogiai ir neginčijo tarp trečiojo asmens ir atsakovės sudarytos įstaigos patalpų pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau ši sutartis savaime laikytina negaliojančia, kaip neteisėtas neteisėto aukciono rezultatas, kadangi iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).
35. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovė, būdama turto savininke, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka savo nuožiūra ir savarankiškai valdyti, naudoti ginčo objektu tapusį turtą ir juo disponuoti, todėl teismas negalėjo įpareigoti savivaldybės skelbti naują aukcioną, tinkamai aprašant parduodamą turtą, netgi ir teismui pripažinus 2022 m. gruodžio 1 d. aukcioną Nr. 233754 neįvykusiu. Todėl šis įpareigojimas yra šalintinas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
36. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarką ir sąlygas, todėl priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą ir pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino.
37. Atmetus atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, jiems bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Ieškovė pateikė prašymą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus pateikimą. Kadangi šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyto užmokesčio dydžio, šios išlaidos priteisiamos iš trečiojo asmens ir atsakovės lygiomis dalimis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinti jo rezoliucinę dalį ir išdėstyti taip:
„Pripažinti 2022 m. gruodžio 1 d. aukcioną Nr. 233754 dėl nekilnojamųjų daiktų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , pardavimo neteisėtu.
Priteisti ieškovei E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 288724610) 1 558 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 288724610) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš trečiojo asmens M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis