Baudžiamoji byla Nr. 1-313-675/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-00601-2022-6

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 

                 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

                 (S)

           VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

  N U O S P R E N D I S

                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2022 m. gegužės 6 d.

                                                                        Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, Jolantai Maleronkienei,

dalyvaujant prokurorui G. Vaičiūnui,

kaltinamajam A. Ž., jo gynėjai advokatei Virginijai Budrevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

     A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta  (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis-nevedęs, bedarbis. neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

A. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

         2022 m. sausio 5 d., apie 00.50 val., Ukmergės r. Taujėnų sen., Šalnų km., Šalnų g. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,KIA SORENTO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.

Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad teisę vairuoti transporto priemones jis įgijo būdamas 18 metų. Prieš keturis metus jam ši teisė buvo atimta dėl tos pačios priežasties kaip ir dabar, dėl vairavimo transporto priemonę neblaiviam. Teisę vairuoti transporto priemones jis atgavo prieš 3,5 metų. Kad negalima vairuoti transporto priemonių būnant neblaiviam jis žino. 2022-01-04 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) jis gėrė degtinę. Gėrė vienas. Kai išgėrė turėtą degtinę jis sugalvojo važiuoti pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) tikėdamasis, kad jis turi alkoholio ir jam duos dar jo išgerti. Jis atsisėdo į jam priklausantį, jo vardu registruotą automobilį ,,KIA SORENTO", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo pas draugą. Važiavo vienas. Iki draugo jis nedavažiavo, nes nuvažiavus maždaug 5 km. nuo namų, Šalnų k., jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu nustatė jo neblaivumą. Dėl savo elgesio jis gailisi. Jis gyvena su savo motina ir seneliais. Yra nedirbantis, turi neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini).  (b.l.111-113)

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo A. Ž. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

 S. Ž. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad laidavimą supranta taip, kad palaikyti brolį šioje situacijoje. Prisiima atsakomybę už brolio elgesį.  Jie sutaria labai gerai, santykiai labai šilti. Jis dar vis labai pergyvena dėl tėčio mirties, kuris mirė prieš 3 metus. S. Ž. dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininke operatore. Brolis A. Ž. turi žalingų įpročių, Tačiau visada klausia jos nuomonės, nuoširdus. A. Ž. labai gailisi dėl didelės padarytos klaidos. Ji administracine tvarka bausta seniai, dėl to kad vėlai garsiai grojo muzika.

Iš alkoholio matuoklio (alkotesterio) duomenų matyti, kad patikrinus alkoholio koncentraciją A. Ž. biologinėje organizmo terpėje (iškvėptame ore), buvo nustatyta, (1,90 promilių) ( b. l. 22,25).

Iš Tomo Vainalavičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-01-05 apie 00:50 val. patruliuojant Ukmergės rajone pagal užduotį vykdant blaivumo kontrolę Ukmergės r., Taujėnų sen., Šalnų k., Šalnų g. buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis KIA SORENTO v.n. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyras pareigūnams paaiškino, kad prieš valandą laiko išgėrė butelį degtinės. Pirmu pūtimu  00 val. 55 min. A. Ž. nustatytas 2,05 promilės girtumas. Antru pūtimu 01.14 min. vairuotojui nustatytas 1,90 promilės girtumas.  Automobilis KIA nutraluotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelę. ( t.1, b.l. 19. )

Iš įvykio vietos apžiūros nustatyta: kad tai pažliugęs nuo lietaus kelias. Kelyje koordinatės LATITUDE 55,3712 LONGITUDE 24,6869 viduryje kelio stovi pilkos spalvos automobilis KIA SORENTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungta avarine signalizacija. Automobilio užvedimo spynelėje rasti užvedimo rakteliai. Automobilio bagažinėje yra buitinis dujų balionas. Apžiūrėjus automobilį daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta (t.1, b.l.9-11).

Lengvasis automobilis KIA SORENTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. 12913442 automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelė, automobilio civilinės atsakomybės privalomojo civilinio draudimo dokumentai ir automobilio užvedimo raktelis, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei (t.1, b.l.67-69).

  VŠĮ EMPREKIS duomenimis vidutinė lengvojo automobilio KIA Sorento rinkos kaina Lietuvos Respublikos teritorijoje 2022 m. sausio mėnesį buvo 3246,90 be PVM ir 4110 su PVM. (t1, b.l.43).

     Įvykio vietoje policijos pareigūnai naudojo "Body" vaizdo kameras, siekiant gauti tyrimui reikšmingos informacijos iš minėtų kamerų buvo iškelti vaizdo įrašai, kurie pridėti prie bylos ( t.1, b.l. 53).

             Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,51 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo T. Vainalavičiaus tarnybinį pranešimą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. Ž. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis įvertina A. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis A. Ž. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sesers S. Ž. laidavimą. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. A. Ž. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu (BK 16 straipsnio 2 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, atsiprašė dėl tokio savo poelgio. Kaltinamasis praeityje neteistas (t. 1, b.l.82,83), administracine tvarka baustas 2021-10-30 baustas pagal ANK 416 str. 2 d.  nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį , paskirtą 6,00 Eur baudą sumokėjo 2021 m. lapkričio 26 d. 2018 m. vasario 27 d. kaltinamasis baustas pagal ANK 422 str. 5 d. nes vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, bauda sumokėta 2018 m. balandžio 12 d. Buvo paskirta specialioji teisė, atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 12 mėn. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis padeda savo ūkininkaujančiai motinai L. Ž., kas patvirtina tamprius kaltinamojo socialinius ryšius su šeima, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Kaltinamojo A. Ž. darbingumas yra 55 proc. (2022-07-15). Be to jis įrašytas į priklausomybės ligų gydymo įskaitą (t.1, b.l.160). Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad prokuroras nepritarė laidavimui ir nurodė, kad nors laiduotoja atitinka visas laidavimo sąlygas, jis abejoja ar ji darys teigiamą įtaką A. Ž., tačiau prižino, kad kaltinamasis po įvykio susiėmė, gydosi. Manytina, kad pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. A. Ž. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jo pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. Ž. pasitikėjimą.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad S. Ž. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad S. Ž. laikytina verta teismo pasitikėjimo. Ji neteista ir nebausta administracine tvarka, dirbanti ir darbe charakterizuojama teigiamai. Tiek kaltinamasis, tiek jo sesuo  parodė, kad juos sieja artimi santykiai – nors gyvena ne kartu, tačiau sutaria puikiai, nuolat tariasi, planuoja ir sprendžia problemas. Be to jie kalbėjosi apie šį įvykį ne vieną kartą. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad S. Ž. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad A. Ž. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja S. Ž. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. Ž. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad S. Ž. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, S. Ž. rūpi jos brolio ateitis ir už jį laiduoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie S. Ž. asmenybę, tiek jos bei A. Ž. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad S. Ž. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką A. Ž., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos S. Ž. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, A. Ž. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos S. Ž. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. Ž.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį A. Ž. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Į. S. Ž.  ir A. Ž. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, jų mėnesinės pajamos nėra didelės, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž.,  padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasi šiomis teisėmis ji padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam A. Ž. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise. Nors praeityje A. Ž. nebuvo teistas, tačiau bylą nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad kaltinamasis pažeidė KET punkto reikalavimus, būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo A. Ž. lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės kaltinamojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Todėl A. Ž. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam nepatiriant padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepaskiriant bausmės ir dėl to neturint teistumo, o paskiriant vieną baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu nelaikytina neproporcinga priemone. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo kaltinamajam A. Ž. klausimą, konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). 

Procesiniai klausimai  

             Įvykio metu vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „<...> automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone“ (LAT 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso A. Ž. (t. 1, b. l. 42-46, 138). Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, panašaus automobilio kaina su PVM – 4110 Eur (t.1, b.l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso A. Ž., automobilis konfiskuotinas. 

Automobilis KIA SORENTO v.n. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.  Automobilio registracijos liudijimas Nr.12913442 techninės apžiūros rezultatų kortelė, draudimo dokumentai, automobilio raktelis, saugomi Vilniaus apskrities VPK (t. 1, b.l. 69) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini valstybės nuosavybėn, kartu su konfiskuotina transporto priemone.  

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (t.1, b.l.100-102). 

A. Ž. vairuotojo pažymėjimas, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kartu su nuosprendžiu perduotina VĮ “Regitra”.

            Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti vokas su pateiktais dokumentais: CD su vaizdo medžiaga įvykio vietoje policijos pareigūnų Body kameromis u-fuiksuoti vaizdo įrašai nuosprendžiui įsiteisėjus saugomas byloje.

        Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ė :

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos S. Ž. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų  laiduotojos S. Ž. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-01-05 specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus poanaikinti.

 Nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ “Regitra” A. Ž. vairuotojo pažymėjimą, esantį baudžiamojoje byloje, kartu su nuosprendžiu.

Konfiskuoti iš A. Ž. automobilį KIA SORENTO v.n. (duomenys neskelbtini).

Automobilio registracijos liudijimas Nr. 12913442, techninės apžiūros rezultatų kortelė, draudimo dokumentai, automobilio raktelis nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn, kartu su konfiskuotina transporto priemone.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti vokas su pateiktais dokumentais: CD su vaizdo medžiaga įvykio vietoje policijos pareigūnų Body kameromis u-fuiksuoti vaizdo įrašai nuosprendžiui įsiteisėjus saugomas byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Ž. ir laiduotojai S. Ž., kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

 Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja                                                                                                                            Regina Nenortienė