Civilinė byla Nr. e2-328-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02202-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Robmona“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Robmona“ (toliau – atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 392 202,06 Eur, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 383 096,64 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10 718,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

3.       Šiaulių apygardos teisme 2019 m. gruodžio 6 d. gautas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, prašyta išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis pagal pateikiamą grafiką iki 2024 m. gruodžio 31 d. Atsakovė iki šio prašymo išnagrinėjimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą. Prašymas argumentuotas tuo, jog teismui dar neišsprendus klausimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, o antstoliui pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, gali nepagrįstai pablogėti atsakovės padėtis, o jos teisėti interesai neapginti net teismui patenkinus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino, sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0185/19/01015 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas dėl atsakovės prašymo išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovė prie prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pridėjo antstolio patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimą vykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, pasiūlymą ieškovei dėl priteistos sumos išmokėjimo per 5 metus, 2019 m. gruodžio 31 d. prognozinę pelno (nuostolių) ataskaitą, prognozinį 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, Lietuvos Respublikos hipotekos registro išrašą, atsakovės prognozuojamus rodiklius iki 2024 m. gruodžio 31 d., ieškovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį.

6.       Teismas sprendė, kad iš prašymo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų galima daryti išvadą, jog atsakovė tikėtinai pagrindė savo prašymą, taigi, viena iš dviejų sąlygų taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms yra įvykdyta.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymo. Priverstiniai vykdymo veiksmai nebuvo atliekami, nes nebuvo pasibaigęs 10 dienų terminas skolos sumokėjimui. Teismas sprendė, kad netaikant atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nesustabdant išieškojimo veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje, antstolei pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus siekiant išieškoti iš atsakovės skolą, ir teismui galbūt priėmus atsakovės atžvilgiu palankų procesinį sprendimą dėl jos pateikto prašymo, neabejotinai teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, kadangi atsakovė patirs papildomų išlaidų, bus areštuojamas ir pardavinėjamas jos turtas, o tai gali privesti bendrovę ir iki nemokumo. Teismas sprendė, jog atsakovė įrodė byloje esant ir antrąją sąlygą, kuri būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl teismas atsakovės prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti, atsakovės prašymą sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0185/19/01015 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas dėl atsakovės prašymo išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.       Skolininkas yra vienas didžiausių verslo subjektų Telšiuose. Jo siekis neįvykdyti teismo baigiamojo akto net penkeriems metams neturi teisinės perspektyvos, nes išieškotojas nėra kredito įstaiga, o teismas neturi teisinės galios paneigti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, paneigti išieškotojo teisę į teisminę gynybą.

8.2.       Skolininkas nėra nei ypatingos teisinės svarbos teisės subjektas, teikiantis viešąsias paslaugas, nei itin sąžiningai versle veikiantis subjektas, ką konstatavo bylą išnagrinėję teismai, priteisdami didelę pinigų sumą iš skolininko. Todėl šis teisės subjektas pagal susiformavusius teisinius santykius tarp šalių esamu atveju neturi ir negali įgyti teisinio pranašumo išieškotojo, turinčio teisėtus lūkesčius, atžvilgiu.

8.3.       Skolininkas nepateikė nė vienos konkrečios nuorodos į teismų praktiką nagrinėjamu atveju dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o pats prašymas grindžiamas tik hipotetinio pobūdžio prielaidomis, spėlionėmis. Galbūt nėra teismų praktikos, kuri pagrįstų, jog būtent tokio turinio prašymas turi realių perspektyvų.

8.4.       Prašymas, be kita ko, grindžiamas finansinių dokumentų projektais – subjektyviomis skolininko veiklos finansinėmis perspektyvomis. Preliminariai įvertinus skolininko pateiktą prognozinę pelno (nuostolių) ataskaitą pastebėtina, jog 2019 m. gruodžio 31 d. prognozinėje pelno (nuostolių) ataskaitoje bei prognozinių duomenų (su bauda 5 metų laikotarpiui) ataskaitoje, įsipareigojimų suma 431 784 Eur (bauda, delspinigiai, palūkanos) priskirta prie bendrųjų  ir administracinių sąnaudų. Tačiau pagal verslo apskaitos standartus tai nėra teisinga. Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. V2-2 16 punktą šios sąnaudos negali įtakoti tipinės veiklos rezultato kaip nurodoma prognozinių duomenų (su bauda 5 metų laikotarpiui) ataskaitoje, o bauda, delspinigiai ir palūkanos nėra tipinės veiklos sąnaudos, tipinės veiklos rezultatas. Taigi skolininko prašymas pagal jo turinio preliminarų teisinį vertinimą neturi teisinės perspektyvos būti patenkintas visiškai.

8.5.       Skolininko pateikti išieškotojo finansinės atskaitomybės duomenys 2018 m. gruodžio 31 d. nėra pakankamai aktualūs. Tačiau svarbiausia, jog išieškotojas – viešąsias paslaugas nepertraukiamai teikiantis teisės subjektas, kurio pagrindinis dalininkas – savivaldybė. Tai reiškia, jog net esant prastesnei išieškotojo finansinei padėčiai nemokumo galimybė yra itin menka.

8.6.       Stabdyti teismo baigiamojo akto vykdymą nėra teisinio neišvengiamumo. Juo labiau, teismo atliktas visiškas sustabdymas laikinai iš esmės pažeidžia išieškotojo teisę į teismo sprendimo (ar bent jau jo dalies esamu momentu) įvykdymą. Net ir teismo sprendimo įvykdymo atveju neatsiranda teismo sprendimo neatgręžimo grėsmė.

8.7.       Teisė būti išklausytam, ypač kai vertinama ši išieškotojo, turinčio teisėtus lūkesčius į kuo greitesnį faktinį teisinės taikos atkūrimą, teisinė garantija, nėra formali. Teismas neturi daryti dirbtinių teisinių kliūčių įvykdyti teismo galutinį sprendimą užbaigtoje byloje, taip pat privalo užtikrinti bylą laimėjusios šalies teisę būti tinkamai ir pakankamai išklausytam sprendžiant su jo teisėmis susijusius klausimus.

8.8.       Skolininko prielaidomis grindžiami argumentai dėl išieškotojo geros finansinės padėties iš esmės teisiškai nepakankamai reikšmingi, kadangi viešąsias paslaugas teikianti įmonė neturi teisinės pareigos daryti nuolaidų nesąžiningai bylą pralaimėjusiai šaliai. Juo labiau, esama padėtis nesudaro pagrindo teismui tokius skolininko prašymus spręsti skubos tvarka neišklausius išieškotojo teisinių argumentų ir ignoruojant jo poziciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuo esminę reikšmę proceso teisingumui turinčiu klausimu nepasisakė, savo pozicijos teisiškai nemotyvavo.

8.9.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas skolininko prašymą dėl teismo baigiamojo akto vykdymo sustabdymo nepagrįstai neišklausė išieškotojo, teisiškai sureikšmino skolininko turtinę padėtį, nepakankamai atsižvelgė į preliminarų reikalavimo vertinimo kriterijų, grėsmės kriterijų, o tai lėmė iš esmės nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.

9.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.       Tai, kad ieškovės manymu, prašyme yra nurodyta per mažai (ar nenurodyta) teismų praktikos nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neteisėtai ar nepagrįstai.

9.2.       Jeigu nebūtų laikinai sustabdytas priverstinis sprendimo vykdymas, pats prašymas dėl sprendimo išdėstymo netektų prasmės. Atsakovės prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodyta, kodėl atsakovė negali šio sprendimo vykdyti iš karto ir prašo jo vykdymą išdėstyti. Taigi, kol nėra teismo išspręstas klausimas dėl sprendimo išdėstymo dalimis, tol logiška sprendimo priverstinį vykdymą sustabdyti, nes priverstinis skolos išieškojimas galėtų sukelti atsakovės nemokumą.

9.3.       Šios laikinosios apsaugos priemonės nepakenks ieškovės interesams, nepažeis lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Pati ieškovė patvirtino, kad jos finansinė padėtis yra stabili, nemokumo galimybių nėra, vadinasi ieškovė iš esmės nepatirs neigiamų padarinių sprendimo vykdymą laikinai sustabdžius ar išdėsčius dalimis. Vien ta aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neišklausius ieškovės nėra ir negali būti pagrindas teismo nutartį naikinti. Kartu su atskiruoju skundu nėra pateikti įrodymai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neteisėtai.

9.4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė nutartį, kuria yra priimtas atsakovės kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties, taip pat, šia nutartimi kasacinis teismas nusprendė sustabdyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

10.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 392 202,06 Eur, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

11.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-678-856/2018 ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 383 096,64 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10 718,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-583-585/2019 Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12.       2019 m. lapkričio 29 d. civilinėje byloje Nr. e2-678-856/2018 ieškovei išduotas vykdomasis raštas pagal Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą.

13.       2019 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-678-856/2018 atsakovė pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (prašymą teismas nagrinėti priėmė 2019 m. gruodžio 11 d.) ir laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino, sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl atsakovės prašymo išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą.

14.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti, atsakovės prašymą sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0185/19/01015 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas dėl atsakovės prašymo išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą atmesti.

15.       2019 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas atsakovės kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo su prašymu sustabdyti skundžiamų teismų procesinių sprendimų vykdymą. 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė atsakovės kasacinį skundą ir sustabdė Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (civilinė byla Nr. e3K-3-147-421/2020).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

17.       Atskirasis skundas pateiktas dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas dėl atsakovės prašymo išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą. Kadangi atsakovė prašydama sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje kartu prašė išdėstyti sprendimo vykdymą, taigi šiuo atveju vertintina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti išieškojimą vykdymo procese dėl to, kad pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Dėl atskirojo skundo

18.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

19.       Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, viena tokių priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

20.       Preliminariai įvertinęs prašymo turinį ir su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš prašymo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų galima daryti išvadą, jog atsakovė tikėtinai pagrindė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrindė tikėtino prašymo reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė nurodė, kad atsakovės argumentai dėl šio prašymo nėra pagrįsti, neegzistuoja sąlygos sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant, ar pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, atliekamas tik preliminarus prašymo įvertinimas, kuris leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, kai pareiškėjas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ir pan.). Prašymo preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi ir negali virsti detalia prašymo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Toks prašymas iš esmės yra galimas (CPK 284 straipsnis). Atsakovė kartu su prašymu pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo argumentus. Nors apeliantė teigia, kad atsakovės pateikti įrodymai neatspindi jos tikrosios finansinės padėties, pateikti duomenys nėra tikslūs, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, atliekant preliminarių pareikštų reikalavimų vertinimą netikrinamas reikalavimų pagrįstumas ir nepasisakoma dėl jų esmės. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo pagrindą pripažinti, jog atsakovės prašymas preliminariai pagrįstas. 

23.       Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, paneigta išieškotojo teisę į teisminę gynybą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismo sprendimo vykdymas sustabdytas, kol bus išspręstas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimo vykdymas sustabdytas neadekvačiai ilgam laikui. Kadangi vykdant teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą iš esmės gali padidėti vykdymo išlaidos dėl atliekamų priverstinio vykdymo veiksmų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės reikalavimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo įvykdymui užtikrinti.

24.       Sutiktina su atsakovės argumentu, jog jeigu nebūtų laikinai sustabdytas priverstinis sprendimo vykdymas, prašymas dėl sprendimo išdėstymo netektų prasmės. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi įrodymai ir kitos aplinkybės, kuriais atsakovė grindžia savo turtinę padėtį ir prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tiriami ir vertinami tik nagrinėjant šį atsakovės reikalavimą iš esmės. Tik teismui iš esmės išsprendus iškeltą klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bus nustatyta, ar yra teisinis pagrindas modifikuoti teismo sprendimo vykdymą, jei taip, tai kokia apimtimi.

25.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo metu yra patenkinti du atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiaulių apygardos teismas sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl atsakovės prašymo išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atsakovės iniciatyva dviejų teismų pritaikytos iš esmės tos pačios laikinosios apsaugos priemonės – sprendimo vykdymo sustabdymas. Teismai laikinąsias apsaugos priemones pritaikė iki skirtingų aplinkybių atsiradimo, Šiaulių apygardos teismas – iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl atsakovės prašymo išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo vykdymą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Šiuo atveju net ir patenkinus atskirąjį skundą ir panaikinus laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą – sprendimas vykdomas nebūtų, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės bylą kasacine tvarka (posėdis numatytas 2020 m. balandžio 8 d.). Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, galės būti sprendžiamas sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumo klausimas (su sąlyga, jeigu nebus panaikinti ankstesnis teismų procesiniai sprendimai).

26.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams, jog išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas nepakenks ieškovės interesams, nepažeis lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad jos finansinė padėtis yra stabili, nemokumo galimybės menkos, todėl ieškovė iš esmės nepatirs neigiamų padarinių sprendimo vykdymą laikinai sustabdžius.

27.       CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neišklausius ieškovės, negali būti pagrindas teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį naikinti, kadangi teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi pareigos informuoti priešingos šalies.

28.       Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties priėmimo metu, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Atsakovė nurodė, kad patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Kadangi atskirasis skundas netenkintas, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė dėl ieškovės atskirojo skundo pateikimo ir atsiliepimo į jį ruošimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Robmona“, juridinio asmens kodas 180303697, iš akcinės bendrovės „Šiaulių energija“, juridinio asmens kodas 245358580, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                               Agnė Tikniūtė