Baudžiamoji byla Nr. e1-1693-753/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13709-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8;

1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 29 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės I. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje 

V. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

V. R., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,76 prom. neblaivumas, 2020 m. balandžio 7 d. apie 21.15 val., Čiobiškio gatvėje, Gudienos kaime, Kaišiadorių rajone, vairavo J. J. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji V. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įtarimo esmę, kuo yra įtariama, supranta, nuo 2002 metų lankosi ir gydosi (duomenys neskelbtini), jai yra nustatyta depresija ir panikos sutrikimai. Savo veiksmus valdo ir juos supranta. Paaiškino, kad J. J. yra jos mamos sugyventinis. 2020 m. balandžio 7 d. dienos metu J. atvažiavo pas ją į svečius, jį su jo automobiliu „Volvo“, kurių valstybinių numerių neatsimena, atvežė vairuotojas, kurio ji nepažįsta ir nežino nei vardo, nei pavardės. J. jau buvo išgėręs, todėl jį ir atvežė vairuotojas, tačiau J. atvažiavus pas ją, J. vairuotoją paleido, pasakęs, kad kai jo reikės, paskambins. J. su savimi atsivežė trauktinės butelį ir vienas jį gėrė. Ji su juo negėrė ir apskritai jokio alkoholio negėrė. Tą dieną ji jautėsi labai prastai, buvo didelis spaudimas, todėl visą dieną gėrė labai daug „Ramevalo“, širdies darbą gerinančių ir valerijono lašelių. Jų išgėrė daug ir gėrė kelis kartus. Ji jokio alkoholio nevartoja. Jiems besėdint, J. paprašė jį jo automobiliu pavežti nusipirkti cigarečių, ji jam pasakė, kad jos vairuotojo pažymėjimas nebegalioja, o J. jai atsakė, kad svarbu ji jį turi. Tuomet ji su J. išvažiavo į parduotuvę. Ji sėdėjo už vairo ir vairavo, o J. sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje. Kadangi buvo jau apie 21.00 valanda, kaime esanti parduotuvė jau nedirbo, todėl važiavo į Kaišiadoris, į naktinę parduotuvę, tačiau ji nedirbo, tuomet nuvažiavo iki kitų parduotuvių, tačiau ir jos jau nedirbo, tuomet pajudėjo namų link. Namo važiavo pro Gudieną ir suko link Čiobiškio. Kadangi ji seniai vairavo, o J. automobilis yra didžiulis ir ji nepratusi prie tokių, gal ir pasimėtė po kelią, nes važiuojant link Čiobiškio, pasibaigus asfaltui ir šiek tiek pavažiavus, galiniame vaizdo veidrodėlyje pamatė policijos pareigūnų švyturėlius ir sustojo. Pareigūnai paprašė pateikti automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą ir pasiteiravo, ar ji blaivi. Ji pareigūnams pateikė prašytus dokumentus ir pasakė, kad ji alkoholio nevartoja. Tuomet pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ir jai buvo nustatytas neblaivumas, po ko ji su J. buvo pristatyti į policijos komisariatą (b. l. 51-52).

Be kaltinamosios V. R. visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K.s 2020 m. balandžio 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo ir pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pradėtas dėl to, jog 2020 m. balandžio 7 d. apie 21.15 val. Kaišiadorių r., Gudienos k., Čiobiškio g., V. R. vairavo J. J. priklausantį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,76 prom. girtumas.

Ikiteisminiame tyrime liudytoja apklausta I. P. parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. dirbant pagal darbo grafiką kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju M. Z. šaukiniu „4008“, apie 21.12 val. iš budėtojo gauta informacija, kad Gedimino gatve Gudienos kryptimi važiuoja automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Pagal budėtojo nurodymus važiuodami link Čiobiškio kaimo, pasibaigus asfaltui ir prasidėjus žvyrkeliui pastebėjo budėtojo nurodytą apibūdinimą atitinkantį automobilį „Volvo“. Automobilis važiavo labai lėtai, ant automobilio galo buvo užklijuotas neįgaliojo lipdukas. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie automobilio, salone sėdėjo du asmenys. Už vairo sėdėjo moteris, o šalia – priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo senyvo amžiaus vyriškis. Moters paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Moteris pateikė prašomus dokumentus, kuriais nustatyta, kad automobilis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Iš pateiktų dokumentų nustatė, kad automobilį vairavo V. R., o šalia jos keleivio vietoje sėdėjo J. J.. Bendraujant su V. R., nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasiteiravus, ar ji yra vartojusi alkoholio, V. R. atsakė, kad alkoholio nėra vartojusi, tačiau gėrė labai daug vaistų. Paprašius V. R. išlipti iš automobilio ir pasitikrinti blaivumą, ji geranoriškai sutiko. V. R. priėjus prie automobilio pasitikrinti blaivumą, nuo jos toliau sklido stiprus alkoholio kvapas. Pirmuoju alkoholio kiekio matuoklio patikrinimu V. R. buvo nustatytas 1,76 prom. girtumas, antruoju – 1,90 prom. girtumas, tačiau V. R. vis tiek neigė vartojusi alkoholį. Apie sustabdytą transporto priemonę, kurią vairavo neblaivus asmuo, informavo pamainos tyrėją A. K., kuriai perdavė nustatytą informaciją ir asmenis tolimesniems veiksmams. Pastebėjus budėtojo apibūdintą automobilį, paskui jį pastebėjo važiuojantį kitą automobilį – baltos spalvos džipą „Kia“, kuriuo, kaip paaiškėjo, važiavo apie neblaivų vairuotoją pranešęs asmuo. Jiems sustabdžius automobilį „Volvo“, sustojo ir „Kia“ automobilis, kurį vairavo ir apie neblaivų asmenį pranešė L. S., kuris paprašius paaiškinti, kas įvyko, paaiškino, kad jam būnant „Viada“ degalinėje Kaišiadorių mieste, į degalinę atvažiavo automobilis „Volvo“, kurį vairavo moteris. Jam būnant degalinėje, moteris užėjo į degalinę ir jis pajautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, dėl ko jis nusprendė pranešti apie tai policijai ir sekė automobilį „Volvo“ iki jiems atvykstant (b. l. 12-13).

Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas J. J. parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. dienos metu atvažiavo pas V. į svečius. Jis, būdamas pas ją svečiuose, kartu su V. vyru vartojo alkoholinius gėrimus, o V. prie jo jokių alkoholinių gėrimų negėrė, tačiau žino, kad ji vartoja labai daug vaistų, tarp jų ir valerijono lašiukus. Vakare, kiek buvo valandų, negali pasakyti, bet jau buvo prietema, jam prisireikė nusipirkti cigarečių. Jis paprašė, kad V. pavairuotų jo automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pavežtų jį nusipirkti cigarečių. V. sutikus, kartu su ja išvažiavo į Kaišiadoris, nes vietinės parduotuvės jau nedirbo. Kiek atsimena, važiavo iki „Maxima“ parduotuvės, daugiau, kiek atsimena, niekur nevažiavo. Ar nusipirko cigarečių, neatsimena. Namo važiavo per Gudienos kaimą ir pasuko Čiobiškio kaimo link. Pasibaigus asfaltui juos sustabdė policijos pareigūnai ir liepė V. pasitikrinti blaivumą, nustatė, kad V. vairavo neblaivi. Automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir yra registruotas jo vardu, be jo šio automobilio niekas daugiau nevairuoja, tik tą dieną paprašė, kad juo V. jį pavežtų iki parduotuvės nusipirkti cigarečių. Jis žino, kad V. turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau, kad jis yra negaliojantis, jis nežinojo. Prieš išvažiuojant į parduotuvę, jis nepastebėjo, kad V. yra išgėrusi, ji galėjo išgerti nebent tuo metu, kai jie su jos vyru išeidavo į lauką parūkyti, nes prie jų ji alkoholio nevartojo (b. l. 16-17).

Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas L. S. parodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. apie 21.00 val. jis užsuko į Kaišiadorių mieste esančią degalinę „Viada“. Atvažiavus į degalinės aikštelę, jam į akis krito skersai aikštelėje pastatytas automobilis „Volvo XC90“. Jis jį apvažiavo, pasistatė savo automobilį ir užėjo į degalinę. Degalinėje tuo metu buvo moteris, ji stovėjo eilėje prieš jį ir kažką pirko. Jam stovint už jos pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, nors iš veido neatrodė, kad moteris būtų išgėrusi. Šalia, ant prekystalio, stovėjo dezinfekcinio skysčio butelis, todėl iš pradžių pagalvojo, kad gal alkoholio kvapas sklinda nuo jo, tačiau moteriai išėjus iš degalinės, kvapas liko ir jam tai sukėlė įtarimų. Apsipirkęs atsisėdo į savo automobilį ir pamatė, kad aikštelėje skersai stovinčiame automobilyje „Volvo XC90“ už vairo sėdi ta pati degalinėje buvusi moteris, šalia jos sėdėjo akivaizdžiai girtas vyriškis. Kadangi jam kilo įtarimų, kad moteris yra neblaivi, nusprendė sekti jos vairuojamą automobilį ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Moteris važiavo per visą Kaišiadorių miestą link Gudienos kaimo, Gudienos kaime važiavo Palomenės kaimo kryptimi ir galiausiai pasuko Čiobiškio kaimo link. Visą kelią moteris važiavo įtartinai labai lėtai, vis neadekvačiai nuspausdama stabdžių pedalą. Pasibaigus asfaltui ir prasidėjus žvyrkeliui, nuo nusukimo pavažiavus apie kilometrą, gal šiek tiek mažiau, iš galo juos pasivijo policijos pareigūnų automobilis ir sustabdė „Volvo“ automobilį. Jis aplenkė automobilį „Volvo“, pavažiavo šiek tiek į priekį, tuomet apsisuko ir sustojo prie pareigūnų. Pareigūnams išlaipinus vairuotoją matė, kad tai ta pati moteris, kurią jis matė degalinėje. Jis pareigūnams papasakojo, kas jam yra žinoma, o pareigūnai jį informavo, kad jo įtarimai pasitvirtino ir moteris iš tikrųjų yra neblaivi, po ko jis išvažiavo savo reikalais (b. l. 20-21).

Neblaivumo nustatymo aktu ir alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0336, tikrinimo rezultatų žurnalo kopija nustatyta, kad V. R. blaivumas buvo tikrintas du kartus, t. y. pirmasis tikrinimas – 2020 m. balandžio 7 d. 21.17 val., kurio metu nustatytas 1,76 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu – 21.36 val. nustatytas 1,90 prom. girtumas (b. l. 45-47).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-30).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. J. (b. l. 25).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Čiobiškio gatvėje, Gudienos kaime, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, ties įsukimu link Bartaičių tvenkinio (b. l. 6-10).

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, 2020 m. balandžio mėnesį automobilio „Volvo XC90“ vidutinė rinkos vertė su PVM buvo 4140,00 Eur (b. l. 44).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato raštu dėl informacijos pateikimo ir dokumentų persiuntimo nustatyta, kad kaltinamosios V. R. pateiktas negaliojantis vairuotojo pažymėjimas persiųstas valstybės įmonei „Regitra“.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, buvimą, kadangi ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,76 prom. neblaivumas, 2020 m. balandžio 7 d. apie 21.15 val., Čiobiškio gatvėje, Gudienos kaime, Kaišiadorių rajone, vairavo J. J. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis).

V. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis (b. l. 72).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams, procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, jog kaltinamoji neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 59), nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, tačiau nuo 2003 m. lankosi (duomenys neskelbtini), jai skiriamas medikamentinis gydymas, nustatyta diagnozė – mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, vaistus vartoja nuolat (b. l. 61-62). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 93TPK-522/2020 nustatyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. R. sirgtų silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivi, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga)(b. l. 68).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, jog kaltinamoji nedirba, paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui.

Prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašo V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 2 metus. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias V. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. R. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau neginčytinai nustatyta, kad ji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 prom. neblaivumas. Teismas neabejoja, kad šie neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. V. R. nustatytas vidutinis – 1,76 prom. girtumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. R. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga jai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad V. R. nustatytinas prokurorės siūlomas draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. 2 metai.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę, atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),  priklauso ne kaltinamajai, o J. J., automobilio vertė su PVM – 4140,00 Eur (b. l. 44). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios V. R. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 4140,00 Eur.

Kaltinamajai V. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos. 

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu grąžintas J. J. (b. l. 35-36).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę – 51 MGL (2550,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. R. bausmę – 34 MGL (1700,00 Eur)(vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad V. R. jai paskirtą baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metus (dvejus metus), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. balandžio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. R. išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4140,00 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų) valstybei.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti J. J. disponuoti savo nuožiūra.

Išaiškinti kaltinamajai V. R., kad:

- nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                   Rasa Balsevičienė