Administracinė byla Nr. I-846-790/2018

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03765-2017-4

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1

                                                                                                                                                               (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,

dalyvaujant pareiškėjui J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas J. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 – 3), kurį vėliau patikslino (b. l. 9 – 11), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. naktį pabudo karščiuodamas ir norėjo išgerti vaistų – karštu vandeniu užpilamų miltelių – todėl pabeldė į kameros duris ir paprašė budinčio asmens kelioms minutėms įjungti elektros tiekimą. Budintysis atsisakė patenkinti šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad aukštesnes pareigas einantys pareigūnai yra nurodę jam nejungti kamerose elektros. Dėl šios priežasties pareiškėjas turėjo gerti šaltu vandeniu užpiltus vaistus. Pažymėjo, kad kameroje tuo metu buvo laikomas vienas, todėl elektros įjungimas negalėtų sutrukdyti kitiems asmenims. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laiku negavo tinkamo gydymo, turėjo gerti vaistus, užpiltus šaltu vandeniu, ir dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų patyrė stresą, jautėsi labai pažemintas.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23 – 26). Nurodė, kad nuteistiesiems yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos valstybės remiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai. Tuo atveju, jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicinos paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Paaiškino, kad kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių yra įmontuoti elektros jungikliai, kuriais galima valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas. Elektros energija į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nuteistųjų ir suimtųjų dienotvarkėje numatyto nepertraukiamo miego metu. Pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo vertintinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad prašė budinčio įjungti elektros tiekimą arba iškviesti gydytoją. Tiksliai nepamena, ar kitą dieną kreipėsi į gydytoją.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

              Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios dėl atsisakymo įjungti elektrą Lukiškių TI-K kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nakties poilsio metu ir tinkamo gydymo nesuteikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi,  turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK
6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK
6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams
(CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos
(CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo
Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo
Nr. 26853/04). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai, nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr.74025/01), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 4451/70), kadangi laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakos asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas pats savaime suponuoja tam tikrų suvaržymų bausmę atliekančių asmenų atžvilgiu taikymą, ši teisė (teisė naudotis elektros prietaisais), dėl specifinio laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisinio statuso, nėra absoliuti. Naudojimosi elektros prietaisais laisvės atėmimo vietose tvarką nustato Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 (toliau – Elektros prietaisų naudojimo aprašas). Elektros prietaisų naudojimo aprašo 27.1 ir 27.2 punktuose nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais gali naudotis tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu ir naudodami šiuos prietaisus, neturi trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims bei laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams. Pažymėtina, kad elektros tiekimo apribojimu yra siekiama pozityvių tikslų: užtikrinti režimą kalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį; tokia priemonė bendrąja prasme yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti, tačiau išimtys iš bendros tvarkos gali ir turi būti taikomos, jeigu toks elektros tiekimas yra būtinas asmeniui, siekiant užtikrinti jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teises. Asmuo tokiais atvejais turi teisę kreiptis į įkalinimo įstaigą, nurodydamas aplinkybes, pagrindžiančias būtinybę tiekti elektrą į kamerą tuo metu, kuris dienotvarkėje yra traktuojamas kaip nepertraukiamam miegui skirtas laikas, o atsakovas, remdamasis jam suteikta diskrecijos teise, turi pareigą įvertinti tokį pateiktą prašymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015, 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2280-520/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių TI-K dienotvarkėje naktį nuteistiesiems yra numatytas 8 valandų nepertraukiamo miego laikas, todėl laisvės atėmimo įstaigos administracija, siekdama užtikrinti, kad dienotvarkėje numatyto nepertraukiamo miego metu asmenys nesinaudotų turimais elektros įrenginiais ir tokiu būdu nekliudytų kitiems Lukiškių TI-K kamerose laikomiems asmenims, kurie nakties metu nori poilsio ir ramybės, netrukdomai pasinaudoti teise į nepertraukiamą miegą, išjungia elektros energijos tiekimą į kameras nakties poilsio metu (b. l. 12 – 13). Atskirais atvejais, kai vyksta visuomenėje didelį susidomėjimą turintys renginiai (sporto varžybos ir pan.), Lukiškių TI-K direktorius, siekdamas pagerinti įstaigoje laikomų asmenų gyvenimo sąlygas, priima sprendimą pratęsti elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus (b. l. 14).

Teismo vertinimu, elektros energijos tiekimo į kameras nutraukimas laikytinas teisėta priemone, skirta dienotvarkės laikymuisi užtikrinti ir ši aplinkybė per se (pati savaime) nevertintina kaip aplinkybė, pažeidžianti Lukiškių TI-K laikomų asmenų teises, juo labiau kad, kaip minėta, Elektros prietaisų naudojimo apraše aiškiai nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais negali naudotis nepertraukiamo miego metu, todėl net ir nepritaikius papildomų šio draudimo įvykdymą užtikrinančių priemonių (nenustojus tiekti elektros energijos į kameras naktį), jis vis tiek turėtų būti vykdomas ir Lukiškių TI-K esantys asmenys negalėtų naudoti elektros prietaisų naktį. Be to, pažymėtina, kad esant ypatingoms aplinkybėms, asmeniui yra suteikiama galimybė kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją su motyvuotu prašymu jo atžvilgiu taikyti išimtį dėl elektros išjungimo, todėl draudimas naudotis elektros energija naktį nėra absoliutus ir tam tikrais atvejais pataisos įstaigos administracija gali taikyti konkrečių asmenų atžvilgiu išimtis iš šios taisyklės.

Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. balandžio 24 d. nakties metu prašė įjungti kameroje elektrą, nes sirgo ir blogai jautėsi, t. y. jis siekė, kad jo atžvilgiu būtų taikoma išimtis iš bendros taisyklės dėl elektros energijos tiekimo į Lukiškių TI-K kameras išjungimo naktį, kaip ypatingą ir svarbią priežastį įvardindamas savo sveikatos būklę. Vis dėlto, abstraktus ir niekuo neparemtas asmens prašymas įjungti elektros energiją naktį, vien tik nurodant, kad asmuo jaučiasi esąs nesveikas, negali sudaryti pagrindą nesilaikyti įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Kaip minėta, asmuo, siekiantis, kad jo atžvilgiu nebūtų taikoma taisyklė dėl elektros energijos išjungimo nakties metu, turėtų pateikti motyvuotą ir realiomis aplinkybėmis pagrįstą prašymą, o įkalinimo įstaigos administracijai turėtų atsakingai įvertinti prašyme nurodytų argumentų pagrįstumą ir būtinybę taikyti šio asmens atžvilgiu konkrečią priemonę – elektros energijos tiekimo į kamerą atnaujinimą, tam, kad jo būklė pagerėtų, nes tokiu būdu asmeniui yra sudaromos palankesnės sąlygos visų kitų įkalinimo įstaigoje laikomų asmenų atžvilgiu. Kitaip tariant, turi būti nustatytos iš tikrųjų išimtinės ir objektyvios aplinkybės, pagrindžiančios tokios išimties taikymo būtinybę. Be to, turėtų būti įvertinta galimybė imtis kitų, alternatyvių priemonių, kurių dėka nenukrypstant nuo institucijoje nustatytų taisyklių, galėtų būti pasiekti tapatūs rezultatai. Vadinasi, tik išimtinais atvejais liga galėtų sudaryti pagrindą įstaigos administracijai spręsti dėl išimties iš bendros taisyklės dėl elektros energijos išjungimo naktį taikymo, kaip pvz., tokiais atvejais, jei asmeniui būtų paskirtas gydymas, reikalaujantis nepertraukiamo elektros energijos tiekimo, ir pagalbos asmeniui suteikimas negalėtų būti užtikrintas kitomis adekvačiomis priemonėmis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo paskirtas konkretus gydymas, reikalaujantis naktį vartoti vaistus, kurie turi būti užgeriami karštu vandeniu, be to, pareiškėjas netgi aiškiai nežinojo, ar jam yra būtina gerti šiuos konkrečius vaistus – pareiškėjas nurodė tik manęs / jautęs, kad karščiuoja ir nusprendęs išgerti vaistų. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo įstaigoje galiojančių vidaus taisyklių reikalavimų, juo labiau kad pareiškėjas galėjo pasiekti savo tikslų ir kitais būdais – visų pirma, paprašydamas suteikti jam profesionalią medicininę pagalbą ar kt.

Šiame kontekste svarbu yra pažymėti, kad įkalinimo įstaigose laikomiems asmenims yra garantuojama sveikatos priežiūra. Sveikatos priežiūros paslaugas laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims, vadovaujantis BVK 174 straipsnio 2 dalimi, teikia įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė 2017 m. balandžio 24 d. nakties metu prašęs iškviesti jam gydytoją, tačiau jokių šiuos teiginius detalizuojančių aplinkybių neišdėstė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo teismo posėdyje pateikti paaiškinimai nebuvo nuoseklūs – nors pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad dėl minėto susirgimo kitą dieną kreipėsi į medikus, vėliau savo poziciją patikslino, nurodydamas, kad neprisimena, ar kreipėsi dėl medicininės pagalbos į įstaigoje veikiančias tarnybas. Todėl teismas pareiškėjo paaiškinimus dėl prašymo iškviesti jam gydytoją nelaiko objektyviais bei atitinkančiais tikrovę ir jais nesiremia. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas nei kitą dieną po skundžiamų įvykių (2017 m. balandžio 25 d.), nei artimiausiu laikotarpiu, į sveikatos priežiūros tarnybas nesikreipė, o artimiausias jo vizitas sveikatos priežiūros įstaigoje užfiksuotas 2017 m. gegužės 9 d., kai pareiškėjas buvo atvykęs susipažinti su atliktų tyrimų rezultatais. Jokių duomenų apie tariamą pareiškėjo susirgimą ginčo laikotarpiu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais,
88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                         Marius Bajoras